Vilniaus klubas
ir Lietuvos leidėjų asociacija skyrė Vilniaus klubo premiją VU Istorijos fakulteto profesorei dr. Marijai Drėmaitei ir Vilniaus muziejaus direktorei dr. Rasai Antanavičiūtei už knygą „Neįgyvendintas Vilnius“.
Sveikiname!
Jurgos Ivanauskaitės premija skirta rašytojui Tomui Vaisetai už romaną „Ch.“, kurį išleido „Baltos lankos“. Šiemet premija ir rašytojos šeimos dovanojamas drambliukas iš asmeninės Jurgos kolekcijos bus įteikti Vilniaus knygų mugėje vasario 26 d., šeštadienį, 12 val. Rašytojų kampe.
Sveikiname!
Už Vilniaus kultūros architektūrinius tyrinėjimus Šv. Kristoforo statulėlė įteikta dr. Marijai Drėmaitei. Architektūros istorikė, Vilniaus universiteto profesorė tyrinėja XX a. architektūrą, miestų modernizaciją, industrializaciją ir kultūrą, dalyvauja mokslinėse konferencijose visame pasaulyje, rašo knygas savo tyrimų temomis, skaito viešas paskaitas.
Paskelbta Utrechto tinklo stipendija jauniesiems tyrėjams (prioritetas magistrinio ir daktarinio darbo tyrimai, nors galima aplikuoti ir studijoms) viename iš Utrechto tinklo universitetų:Stipendijos dydis 1000 eurų nepriklausomai, į kurį universitetą Utrechto tinklo universitetą ir kuriam laikui vykstama.
Tyrimo užsienyje trukmė mažiausiai vienas mėnuo
Paraiškos pateikimo terminas vasario 4 d.
2021 gruodžio 16 d. įteiktos šių metų Kultūros ministerijos premijos labiausiai įvairiose srityse nusipelniusiems kultūros ir meno darbuotojams, kūrėjams. Viena iš trijų Kultūros ministerijos premijų už publicistinius kūrinius apdovanoti rašytojas, VU Istorijos fakulteto docentas dr. Tomas Vaiseta ir žurnalistas, poetas Mindaugas Nastaravičius už LRT Radijo laidą apie literatūrą „Pirmas sakinys“.
Sveikiname!
l.rytas.lt 2021-12-15
Knygynuose pasirodė naujausia, trečioji, istorikų Alfredo ir Mangirdo Bumblauskų knygos „Lietuvos istorija. Paaugusių žmonių knyga“ dalis. Joje pasakojama apie ypatingą Lietuvos istorijos tarpsnį, pažymėtą ryžto, tikėjimo ir kūrybingumo ženklais, laiką, kai Lietuva pražydo. Autoriai neaplenkia ir skaudžių mūsų istorijos temų – aptaria paskutines valstybės gyvavimo dienas.
Trečioji „Lietuvos istorijos“ dalis jau pristatyta Vilniaus, Kauno ir Širvintų skaitytojams. Apie knygą kalbėjomės su profesoriumi, habilituotu daktaru, Nacionalinės premijos laureatu, Vytauto Didžiojo ordino kavalieriumi, nacionalinių ekspedicijų vadovu Alfredu Bumblausku.
Vilniaus universiteto geriausių dėstytojų rinkimų komisija, vadovaudamasi geriausių dėstytojų rinkimo kriterijais, pripažino doc. dr. Eugenijų Saviščeva geriausiu Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto dėstytoju.
Doc. dr. E. Saviščevas, kartu su kitais labiausiai VU bendruomenei nusipelniusiais nariais, buvo apdovnotas iškilmingame VU Senato posėdyje "2021-uosius meetus palydint".
Geriausio Vilniaus universiteto dėstytojo vardas – prestižinis apdovanojimas, kasmet skiriamas geriausiam kamieninio akademinio padalinio dėstytojui. Išrinktam dėstytojui yra skiriama Rektoriaus premija, taip pat geriausi metų dėstytojai yra kviečiami skleisti savo gerąsias pedagogines praktikas viso Universiteto mastu.
Sveikiname!
Išrinkus dešimt naujų narių, šiemet baigta formuoti Lietuvos mokslų akademijos Jaunoji akademija (LMAJA). Prieš ketverius metus įkurtos LMAJA nariais renkami motyvuoti Lietuvos mokslo ir studijų institucijose dirbantys mokslininkai, pasiekę reikšmingų mokslo rezultatų ir aktyvūs profesinėje bei socialinėje veikloje. Tarp dešimties LMAJA naujų narių – Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto mokslininkas dr. Tomas Čelkis.
dr. Tomas Čelkis VU vykdo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) istorinės geografijos tyrimus. Vienas arba kartu su bendraautoriais parengė penkias mokslo monografijas ir mokslo šaltinių publikacijas, paskelbė 30 kitų mokslo straipsnių Lietuvos ir užsienio leidiniuose. 2014–2015 m. gavo LMA jaunųjų mokslininkų stipendiją, 2015 m. išrinktas geriausiu VU jaunuoju mokslininku ir apdovanotas VU rektoriaus premija. Tarptautinės duomenų bazės „Lituanistika“ ekspertas, VU mokslininkas ekspertas. Aktyviai dalyvauja populiarinant istorijos mokslą: rengia straipsnius, skaito paskaitas, dalyvauja radijo ir televizijos laidose.
Lapkričio 4-5 dienomis Vilniaus universiteto mokymų bazėje Puvočiuose vyko pirmasis Istorijos fakulteto organizuotas 2021-2022 mokslo metų Istorijos mokytojų seminaras, kuriame dalyvavo mokytojai iš visos Lietuvos. Iki mokslo metų pabaigos numatyti dar du susitikimai, kuriuose ir toliau bus daug dėmesio skiriama naujausiems istorijos tyrimams, istorijos aktualizavimui, tarpdisciplininiam turinio integravimui, naujų programų aptarimui, o taip pat ir psichologijos, komunikacijos, informacinio saugumo aktualijoms. Kitas seminaras numatytas vasario 14-15 dienomis. Dėkojame seminaro partneriams ir rėmėjams – Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai, UAB „Mantinga“.
Sveikiname istorijos bakaIauro studijų I kurso studentą Pijų Brazinską, kuriam paskirta 1918 m. Vasario 16-osios Lietuvos Nepriklausomybės Akto Signatarų stipendija nuo I k. iki studijų pabaigos pagal LAMA BPO atrinktus įstojusius į aukštąsias mokyklas bei kolegijas su geriausiais konkursiniais balais.
Jau daugiau kaip trisdešimt nepriklausomybės metų Lietuvą ir jos kaimynines šalis lydi „posovietinės visuomenės“ šleifas. Tikimės, kad ši ne itin maloni etiketė po truputį atsiklijuoja nuo mūsų, tačiau net keičiantis kartoms tam tikri įpročiai ir mąstymo formos išlieka. Kiek sovietinis palikimas veikia mūsų šiandieninius sprendimus ir vertybes, kuriomis vadovaujamės? Kaip praėjęs laikotarpis keitė moters ir vyro vaidmenis šeimoje? Kiek laiko prireiks, kol išsilaisvinsime iš sovietinio mentaliteto gniaužtų? Apie tai Vilniaus universiteto (VU) tinklalaidėje „Mokslas be pamokslų“ pasakoja VU Istorijos fakulteto docentas Tomas Vaiseta.
Neįgyvendinti Vilniaus architektūriniai sumanymai byloja ne tik apie tai, koks miestas galėjo tapti, bet ir apie skirtingais laikotarpiais vyravusias ideologijas, sako architektūros istorikė Marija Drėmaitė.
Kodėl praėjusiame amžiuje buvo imtasi radikalaus Senamiesčio erdvių valymo? Kaip su juo susijusios alternatyvių miesto centrų idėjos? Kodėl urbanistus galima laikyti miesto sanitarais?
Skaityti daugiau
VU kartu su VUL Santaros klinikų Kraujo centru kviečia tapti neatlygintinais kraujo donorais ir prisidėti prie gyvybių išsaugojimo – vieno donoro kraujas gali išgelbėti net 3-jų žmonių gyvybes.
Vilniaus universiteto Istorijos fakultetas kviečia istorijos mokytojus dalyvauti pedagogų kompetencijų tobulinimo programoje „Į mokinį orientuotas istorijos mokymas: ugdymo tobulinimo praktiniai aspektai“.
Seminarų datos: lapkričio 3-4 d., vasario 13–14 d., balandžio 14 d.
Pirmasis seminaras vyks lapkričio 3-4 dienomis Puvočiuose (Varėnos rajono savivaldybė). Daugiau informacijos čia.
Registracija (prisistatymas ir trumpa motyvacija) el. paštu:
Registracija į seminarus vyksta iki spalio 28 dienos.
Tarptautinis senosios muzikos tinklas REMA po dvejus metus nuotolinių būdu organizuojamų veiklų savo narius vėl pakvietė į konferenciją, vykusią gyvai rugsėjo 30 - spalio 3 dienomis Prancūzijos Lione ir Ambronay. Vilniaus universiteto Istorijos fakultetui, kuris prie šio tinklo prisijungė šių metų pavasarį, konferencijoje atstovavo podoktorantūros stažuotoja muzikologė dr. Aleksandra Pister, pristačiusi Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės muzikos tyrimą pranešime „Muziką viešosios diplomatijos tarnyboje: Giovanni Valentini ir jo veikla Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje“. Seni ir nauji tinklo nariai iš keliolikos Europos šalių susirinko ypatingoje vietoje – Ambronay benediktinų abatijoje. Čia nuo 1980-ųjų kasmet vyksta vienas garsiausių pasaulyje Ambronay senosios muzikos festivalis, šioje vietoje prieš 20 metų prasidėjo REMA tinklo veikla.
Susitikimo metu daug dėmesio skirta diskusijoms apie senąją muziką kaip gyvą kultūrą. Senosios muzikos pasaulis įprastai sutelktas į praeities rekonstravimą. Visgi jis – svarbus šių dienų reiškinys, gyva ekosistema, atvira regionams, pasauliui ir ateičiai. Greta tradicinių pranešimų ir paskaitų, konferencijos dalyviai buvo pakviesti dalyvauti apskrito stalo diskusijose ir idėjų mainų grupėse. Vienu iš idėjų generavimo taikiniu tapo senosios muzikos formatas, kuriame susiburia trys pagrindinės partnerių grupės – tyrėjai, atlikėjai ir koncertų organizatoriai. Įprastai atlikėjai linkę būti svarbiausi scenoje, tačiau neišvengiamas yra jų ryšys su kitais dviem šio lauko dalyviais.
Konferencijos akimirkos - organizatorių nuotraukose.
Podoktorantūros projektas finansuojamas Europos socialinio fondo lėšomis 09.3.3-LMT-K-712-19-0066.
Lietuvos nacionalinis muziejus kartu su Vilniaus universiteto Istorijos fakultetu tęsia paskaitų ciklą „Istorijos miestui ir pasauliui“. Paskaitose muziejininkai pristatys saugomą vertybę, o istorikai atskleis su pristatomu eksponatu susijusio laikmečio kontekstą.
Šis ciklas skirtas artėjančiam 700 metų Vilniaus gimtadieniui. Antrame kurse paskaitas skaitys Vilniaus universiteto, Lietuvos istorijos instituto ir Lietuvos nacionalinio muziejaus istorikai, archeologai. Jie įvairių knygų autoriai, istorijos ir archeologijos mokslo populiarintojai.
Šiuo bendru projektu muziejininkai į dienos šviesą ištraukia tuos eksponatus, kurie dažnai nesulaukia pakankamo dėmesio ar savo lankytojo, o istorikai nustebina temomis, nugulusiomis istorijos paraštėse.
Paskaitos transliuojamos tiesiogiai portale www.15min.lt ir Lietuvos nacionalinio muziejaus Youtube paskyroje.
Paskaitose galima dalyvauti ir gyvai, jos vyks Lietuvos nacionalinio muziejaus salėje, Arsenalo g. 3. Prašome turėti galimybių pasą ir dėvėti nosį ir burną dengiančią apsauginę veido kaukę.
3 semestras
2021 m. rugsėjo 27 d. Tautinių mažumų departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės apdovanojo Lietuvos tautinių mažumų atstovus, mokslininkus, švietimo darbuotojus, visuomenininkus plėtojančius tarpkultūrnį dialoga, brandinančius ir turtinančius Lietuvą daugiakultūriškumu ir pagarba tautinei įvairovei.
Istorijos fakulteto docentė dr. Genutė Kirkienė už prasmingą veiklą 2021-aisis metais buvo apdovanota Tautinių mažumų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės vardiniu laikrodžiu.
Istorijos magistro studijų programos I kurso studentei Gabijai Strumylaitei už apgintą baigiamąjį bakalauro darbą „Pereinamojo laikotarpio teisingumo iniciatyvos posovietinėje Lietuvoje: Tolerancijos ugdymo centrų poveikis edukacijai“ įteikta akademinių darbų konkurso premija.
Sveikiname!
www.15min.lt
2021 rugsėjo 16d. 12:24
Rugsėjo 23 dieną kultūros paveldo festivalis „Heritas“ kviečia visus Vilniaus gyventojus ir miesto svečius į Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešosios bibliotekos Didžiojoje salėje vyksiančias alternatyvias diskusijas, rašoma pranešime žiniasklaidai.Jų metu paliesime keturias aktualumo neprarandančias temas, apimančias kultūros paveldo įveiklinimo, komunikavimo, interpretavimo bei paveldo konfliktų sferas. Renginio organizatoriai kviečia dalyvius užimti ne pasyvių klausytojų vietas, o aktyviai įsitraukti į diskusijas, išreiškiant savo nuomonę ir keliant probleminius klausimus.
Skaityti daugiau
Tiesiant tarptautinį Lietuvą ir Lenkiją sujungsiantį dujotiekį GIPL, atlikti didelio masto archeologiniai tyrinėjimai atveria galimybes tolesnėms informacijos paieškoms apie Lietuvos istoriją.
