Fakulteto mokslininkų tyrimų medžiaga ir rezultatai pristatomi, o taip pat mokslo sklaida vyksta ir skaitmeninėmis priemonėmis. Sukurtos skaitmeninės duomenų bazės, metodinės priemonės, mokslo populiarinimo medžiaga ir kita.
Radvilų mauzoliejus Nesvyžiaus Dievo Kūno bažnyčioje. Tyrimai
2016 ir 2017 m. Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos kartu su Vilniaus universiteto Istorijos fakultetu ir partneriais iš Baltarusijos surengė kompleksines ekspedicijas į Radvilų giminės kriptą Nesvyžiaus Dievo Kūno bažnyčioje. Vyko istoriniai, antropologiniai, paveldosauginiai ir kitokie tyrimai. Svetainė skirta šiems tyrimams pristatyti. Greta aptariamas pats laidojimo kriptų reiškinys, jų tyrimų ypatumai ir istorija, išsaugojimo ir eksponavimo tendencijos (Lietuvos pavyzdžiu). Čia apibendrinamos istorijos ir kitų disciplinų žinios, pateikiami nauji atradimai ir hipotezės, publikuojami tyrimų dokumentai ir ataskaitos, aktualinamos srities problemos, pristatomos gerosios praktikos.
Svetainė gali būti įdomi mokslininkams (antropologams, archeologams, istorikams, menotyrininkams ir kt.), paveldo specialistams, kaip metodinė priemonė studentams ir apskritai praeitimi bei mokslo atradimais besidominčiai visuomenei.
Prieinama lietuvių ir anglų kalbomis.
Prieiga: www.nesvyziausmauzoliejus.if.vu.lt
Savilaida. Pogrindinė spauda (XX a. antra pusė) internete
Lietuvoje sovietinės okupacijos metu plitusi savilaida (pogrindžio spauda) liudijo Lietuvos gyventojų pasipriešinimą okupacijai, išreiškė ir platino laisvą, necenzūruotą visuomenės nuomonę. Lietuvoje šis reiškinys iš Vidurio ir Rytų Europos šalių išsiskyrė dideliu intensyvumu bei ilgaamžiškumu.
Svetainėje remiantis moksliniais principais skelbiama periodinė savilaida, leista Lietuvoje sovietmečiu. Siekiama surinkti ir paskelbti visus XX a. 8–9 deš. ėjusius pogrindinius leidinius (jų fotokopijas ir tekstus). Bazėje pateikiami 10 pavadinimų leidiniai, 101 numeris, tai sudaro 5844 įvairaus formato teksto lapus. Sukurta patogi paieškos sistema, leidžianti ieškoti visoje duomenų bazėje, konkrečiame leidinyje ar pagal kitas parinktis. Taip pat pateikiamas istorinis leidinių apibūdinimas.
Prieinama lietuvių ir anglų kalbomis.
Prieiga: www.savilaida.lt
Lietuvos ir aplinkinių kraštų piliakalnių žemėlapis
Skaitmeniniame žemėlapyje (parengta GIS duomenų bazės PROLIGIS pagrindu) kartografuoti Lietuvos ir kaimyninių šalių (Latvijos, Kaliningrado srities (Rusijos Federacija), vakarų Baltarusijos ir šiaurės Lenkijos) teritorijose esantys vėlyvieji piliakalniai. Kartografuotas 1861 piliakalnis.
MOSAIC: Recovering Surviving Census Records to Reconstruct Population, Economic, and Cultural History
Tarptautinio projekto Mosaic tikslas – rikti, sinchronizuoti ir skleisti istorinius Europos ir kitų pasaulio regiono gyventojų surašymo mikroduomenis. Siekiama sukurti išsamų ir detalų šaltinį istorikams, demografams, ekonomistams ir kitiems tyrėjams istoriniam gyventojų tyrinėjimui. Duomenis Mosaic teikia jo tarptautiniai partneriai Europoje ir už jos ribų. Projektas inicijuotas Makso Planko demografinių tyrimų instituto.
Į šią duomenų bazę integruota 2013–2015 m. fakultete vykdyto projekto Istorinės demografijos tyrimai ir jų taikymas: Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos žydų surašymo pavyzdžiu (vadovė Jurgita Verbickienė) medžiaga. Projektas apėmė trijų (1765, 1775, 1784) XVIII a. LDK atliktų žydų surašymų istorinį, demografinį ir bendruomenės socialinės struktūros tyrimą.
Anglų kalba.
GIS duomenų bazė PROLIGIS
Tai Lietuvos archeologinių objektų geoinformacinių (GIS) duomenų sluoksnis, parengtas su ESRI ArcGIS Desktop programine įranga. GIS duomenys pateikiami apie tris archeologinių vietų tipus – piliakalnius, pilkapynus ir kapinynus. Sukaupta informacija apie 5000 objektus, nurodoma jų erdvinė informacija (koordinatės), tipas, datavimas. Bazėje vartotojas gali reguliuoti GIS sluoksnių informaciją. Bazė susieta su Lietuvos Respublikos Nekilnojamųjų kultūros vertybių registru.
Bazė skirta archeologams – mokslininkams, praktikams, studentams.
Prieiga: www.archaeolandscape.if.vu.lt/node/2
Archeologinių tyrimų ataskaitų sąvadas
Bendras Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto, Lietuvos istorijos instituto ir Lietuvos archeologijos draugijos projektas, pradėtas 2006 m.
Archeologinių tyrimų ataskaitos – archeologijos mokslui svarbus šaltinis. Bazėje skaitmeniniu pavidalu kaupiamos įvairiose institucijose (Kultūros paveldo centre, Vytauto Didžiojo karo, Šiaulių „Aušros“, Trakų istorijos, Alytaus kraštotyros, Šilalės muziejuose) saugomos ataskaitos. Bazė nuolat papildoma naujomis archeologinių tyrimų ataskaitomis (parengiamomis po naujų tyrimų ataskaitomis arba atrandamomis seniau vykdytų tyrimų ataskaitomis). Šiuo metu yra patalpintos 4534 tyrimų ataskaitos.
Bazė yra pasiekiama per Lietuvos archeologijos draugijos internetinę svetainę. Moksleiviai, studentai ir Lietuvos archeologijos draugijos nariai baze gali naudotis nemokamai, kitiems vartotojams taikomas metinis mokestis.