Podoktorantūros stažuotės

dr. Sergii Gurbych. Archyvinių dokumentų hebrajų ir jidiš kalbomis apdorojimas pasitelkiant kompiuterį

Vadovė: prof. dr. Jurgita Verbickienė
Trukmė: 2024–2026
Projektas finansuojamas Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano „Naujos Kartos Lietuva“ lėšomis, sutarties Nr. Nr. 10-036-T-0005

• T1 Kompiuterinio hebrajų ir jidiš dokumentų apdorojimo procedūros kūrimas, testavimas ir derinimas, kiekybinė ir kokybinė jos efektyvumo analizė.
• T2 500 ego dokumentų iš buvusio YIVO archyvo Lietuvos nacionalinėje M. Mažvydo bibliotekoje tyrimas, siekiant išanalizuoti Europos žydų hibridines kultūrines ir lyčių tapatybes XIX a. pabaigoje - XX a. pradžioje.

Projektas įgyvendinamas pagal 2022-2030 metų plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos plėtros programos pažangos priemonės Nr. 12-001-01-02-01 „Stiprinti inovacijų ekosistemas mokslo centruose“ veiklą „Parama mokslo ir MVĮ projektams, gavusiems Europos Komisijos kokybės ženklą, ir Marie Skłodowskos-Curie veiklos, Europos mokslo tarybos, Pažangos sklaidos ir mokslinių tyrimų erdvės teigiamai įvertintiems, tačiau dėl lėšų trūkumo negavusiems Europos Komisijos finansavimo projektams“.

dr. Kseniya Tserashkova. Europos gyventojų nuskurdimas XVIII amžiaus pabaigoje – XX amžiaus pradžioje: priežastys, procesas ir poveikis visuomenėms

Vadovė:  prof. dr. Jurgita Verbickienė
Trukmė: 2024–2026
Projektas finansuojamas Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano „Naujos Kartos Lietuva“ lėšomis, sutarties Nr. Nr. 10-036-T-0006

1. išanalizuoti nuskurdimo fenomeną ir jo apibrėžimus Rytų ir Vakarų Europos diskursuose bei parengti jo tyrimo metodologiją;
2. nustatyti politines, socioekonomines ir sociokultūrines Rytų Europos gyventojų nuskurdimo priežastis;
3. ištirti labiausiai pažeidžiamas gyventojų grupes (pagal socialinę kilmę, išsilavinimą, profesiją, lytį, amžių, gimtąją kalbą, etninę ir religinę priklausomybę);
4. išanalizuoti skurdo problemos sprendimo būdus valstybės ir vietos institucijų lygmeniu bei nustatyti žmonių naudojamas išgyvenimo strategijas;
5. identifikuoti Rytų Europos nuskurdimo modelį ir nustatyti jo bruožus, palyginti su Vakarų Europos modeliu.

Projektas įgyvendinamas pagal 2022-2030 metų plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos plėtros programos pažangos priemonės Nr. 12-001-01-02-01 „Stiprinti inovacijų ekosistemas mokslo centruose“ veiklą „Parama mokslo ir MVĮ projektams, gavusiems Europos Komisijos kokybės ženklą, ir Marie Skłodowskos-Curie veiklos, Europos mokslo tarybos, Pažangos sklaidos ir mokslinių tyrimų erdvės teigiamai įvertintiems, tačiau dėl lėšų trūkumo negavusiems Europos Komisijos finansavimo projektams“.

dr. Tomasz Jankowski. Šeima modernėjančioje Vidurio ir Rytų Europoje. Istoriniais duomenimis pagrįsta perspektyva

Vadovė: prof. dr. Jurgita Verbickienė
Trukmė: 2024–2026
Projektas finansuojamas Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano „Naujos Kartos Lietuva“ lėšomis, sutarties Nr. Nr. 10-036-T-0007

Projekto tikslas – pasitelkiant analitinius duomenų mokslo įrankius, suprasti socialinių, ekonominių ir kultūrinių veiksnių vaidmenį skirtingų šeimos modelių formavimuisi Vidurio ir Rytų Europoje laikotarpiu nuo industrializacijos pradžios iki XX amžiaus.

1. Koks yra šeimos formų tęstinumas erdvėje ir laike ir kaip jis atitinka John Hajnal‘o pritaikytą Rytų-Vakarų skirstymą?
2. Kaip šeimos formų geografija Vidurio ir Rytų Europoje koreliavo tarp įvairių sociokultūrinių grupių?
3. Kiek XVIII amžiaus šeimos formų modeliai gali būti siejami su XIX amžiaus ir galbūt šiuolaikiniais modeliais?
4. Kaip konkrečios šeimos formos yra susijusios su socioekonominiu statusu ar religija? Pavyzdžiui, ar krikščionių šeimos labiau atitiko tradicinės šeimos (šeimos branduolio), kurią sudaro tėvai ir jų vaikai, modelį nei žydų, kaip kartais teigiama istoriografijoje (pvz., Tuszewicki, 2021)? Kiek svarbi buvo papildoma namų ūkiui teikiama darbo jėga?
5. Kaip industrializacija yra susijusi su tradicinės šeimos (šeimos branduolio) įsigalėjimu? Ar industrializacija Vidurio ir Rytų Europoje sumažina šeimos, kaip ekonominio vieneto, reikšmę, taigi ir šeimos narių darbo indėlio reikšmę, kaip nurodo Peter Laslett (1983)?
6. Kiek šeimos buvo linkusios integruotis, sekti ar net peržengti tikslinės grupės modelius? Ar ir kaip taikytina Frances Goldscheider‘io (1971) hipotezė dėl didesnės socialinės kainos, kurią moka norintys integruotis, padeda paaiškinti etninių ir konfesinių bendruomenių šeimos modelius?

Projektas įgyvendinamas pagal 2022-2030 metų plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos plėtros programos pažangos priemonės Nr. 12-001-01-02-01 „Stiprinti inovacijų ekosistemas mokslo centruose“ veiklą „Parama mokslo ir MVĮ projektams, gavusiems Europos Komisijos kokybės ženklą, ir Marie Skłodowskos-Curie veiklos, Europos mokslo tarybos, Pažangos sklaidos ir mokslinių tyrimų erdvės teigiamai įvertintiems, tačiau dėl lėšų trūkumo negavusiems Europos Komisijos finansavimo projektams“.

dr. Aušra Černauskienė. Pokarinės betono architektūros vertinimas ir išsaugojimas: Lietuvos atvejis

Vadovė: prof. dr. Marija Drėmaitė
Trukmė: 2022–2024
Finansuojama: Lietuvos mokslo tarybos programos „Podoktorantūros stažuotės“ lėšomis (Projekto reg. nr. S-PD-22-88)

Projekto turinys: Projekte nagrinėjama pokarinė betono architektūra kaip paveldo objektas. Betono architektūra yra laikoma vienu pagrindinių XX a. kultūros mediumų, išreiškiančių laikmečiui būdingų estetinių, etinių, socialinių, politinių ir ekonominių klausimų gvildenimą bei technologinių inovacijų spurtą. Projekte apibrėžiamos betono architektūros vertės ir jų atributai bei nagrinėjami saugojimo iššūkiai, atsižvelgiant į pasaulinės klimato krizės kontekstą. Projekto tikslas yra parengti betono architektūros išsaugojimo gaires Lietuvos kontekstui bei skatinti įvairiapusį betono architektūros kaip paveldo objekto pažinimą.

dr. Ina Ėmužienė. Sovietų Lietuvos viešoji komunikacija lietuvių diasporai Šiaurės Amerikoje (1944-1991): dalyviai, kanalai, atgarsiai

Vadovas: prof. dr. Arūnas Streikus
Trukmė: 2022–2024
Finansuojama: Lietuvos mokslo tarybos programos „Podoktorantūros stažuotės“ lėšomis (Projekto reg. nr. P-PD-22-052)

Projekto turinys: Projektu siekiama ištirti sovietų Lietuvos propaguotą viešąją komunikaciją nukreiptą ir skleistą Lietuvių diasporoje ir jos recepciją (1944-1991). Projektas įgyvendinamas kreipiant dėmesį į informacijos sklaidos mechanizmus (sovietų pusė) ir tos informacijos recepciją (išeivijos pusė). Pirmą, siekiama rekonstruoti į lietuvių diasporą nukreiptus, sovietų Lietuvos viešosios komunikacijos formas ir turinius, už jų kūrimą ir realizavimą atsakingus veikėjus (institucinius ir individualius), jų tarpusavio santykius informacinės politikos kaitą lėmusius veiksnius. Šių komunikacijos formų platinimo ir skleidimo išeivijoje kanalu. Koncentruojantis į sovietų organizacijas, leidybos ir platinimo kanalus, Lietuvių diasporą pasiekusius komunikacijos šaltinius kaip diasporai rengtą spaudą (Tėvynės balsas, Gimtasis kraštas), lietuvių išeivijoje dominusią sovietų Lietuvos spaudą (Literatūra ir menas, Tiesa, etc.) ir LTSR radijo transliacijas užsieniui. Antrą, siekiama išanalizuoti sovietų Lietuvos iškomunikuotos informacijos poveikį ir atgarsį lietuvių diasporoje. Tai leis geriau suprasti sovietinės Lietuvos komunikaciją, jos siekius ir poveikius diasporai ir Lietuvos naratyvui.