Atsiliepimai apie Istorijos akademiją
Gabija Januškytė:
Nors aš gyvenau didmiestyje, man labai trūko žmonių, su kuriais galėčiau ne tik pakalbėti apie istoriją, bet kartu apie ją padiskutuoti, analizuoti jos klystkelius ir pakilimus. Kartu kaip žmogui, trokštančiam akademinės aplinkos oro, būtent Istorijos akademija leido tai patirti. Tik pamačiusi anketą, nedelsdama ją užpildžiau. Jau per pirmus užsiėmimus suradau draugus, kurie dabar tapo mano bendrakeleiviais universitete. Susipažinau su būsimais dėstytojais, o išvykos į muziejus tapo vieni didžiausių nuotykių, kurių metu buvo daug juoko ir džiaugsmo. Tai leido atitrūkti nuo gimnazijos, įkvėpti studento kasdienybės, nes užsiėmimai vyko fakultete. Akademijoje mus suvienijo meilė Istorijai, kas leido patirti neapsakomą bendrystės jausmą, kuris šildo iki šiol. Nors studijuoti istoriją buvau apsisprendusi nuo 11 klasės, buvimas čia man tik patvirtino svajonę tapti Istorijos fakulteto dalimi. Kaip žinia, Istorijos akademija leidžia prisiliesti prie visų programų, kurios yra dėstomos fakultete, tad neatsisakyk jas visas pažinti!
Lukrecija Lukošytė:
Istorijos akademija padėjo ne tik susiprasti ar Istorijos fakulteto kelias man, pamatyti, kaip gyvena istorikai ar sužinoti daugiau apie pakankamai nišines temas, bet ir suteikė galimybę susipažinti su būsimais (jau dabartiniais) kursiokais, kas ramino atsikraustant į Vilnių, pas daug nepažįstamų veidų, susipažinti su daugiau bendraminčių bei įdomiausių žmonių.
Vasarė Juknytė:
12-toje klasėje susidomėjau istorijos studijomis Vilniaus universitete. Likimo ir savo istorijos mokytojos dėka atsidūriau Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto organizuojamoje Istorijos akademijoje. Šios patirties dėka ramia galva apsisprendžiau, kad noriu studijuoti istoriją, taip pat pajaučiau koks jausmas būti studentu šiame fakultete ir tai tik dar labiau sužadino norą studijuoti. Be paskaitų, nuotykiai muziejuose ir užsiėmimuose paliko didelį įspūdį. Rekomenduoju Istorijos akademiją visiems, kuriems istorijos pamokos mokykloje nebuvo pragaras, o atvirkščiai - pats įdomiausias dalykas.
Vytis Valantiejus:
Aš Istorijos akademiją baigiau net DU KARTUS!!! Vien tai, jau pasako, kad akademija buvo intelektualinė oazė ir traukos magnetas. Akademija man padėjo ištrūkti iš pilkos mokyklos kasdienybės į tikrą intelektualinę oazę. Prie sielą gaivinančios oazės sutikau ir tokių pat atgaivos beieškančių žmonių. Tai, sakyčiau, buvo mano traukos magnetas. Šansas sutikti žmones, kurie ieško naujų pažinimo galimybių, kurie nori šiek tiek daugiau iš istorijos, traukte traukė į akademijos organizuojamas paskaitas. O draugystės, kurios užsimezgė akademijos metu, išliko iki šiandien, o tai leidžia tęsti intelektualinį nuotykį ir už akademijos ribų.
Elzė Navikatė:
Man Istorijos akademija užaugino sparnus, parodė kryptį link tikslo, link kurio noriu skristi. Šiandien jos dėka sklandau tame pačiame, erdvės, laiko skliaute, kurį tada, istorijos akademijos metu, didelėmis svajonių ir vilčių akimis stebėjau, kaip ir stebėjau tuos vyresnius studentus, sklandančius jame. Akademija supažindino su bendruomene, nuostabiais dėstytojais, kurie tapo man pavyzdžiais ir didžiausiais autoritetais, mokslo ir inteligentijos židiniais, ir be abejo, draugais, su kuriais ir šiandien didžiausias azartas yra eiti, lankyti, domėtis, diskutuoti, išdrįsti lįsti iš komforto zonos, klausti, rizikuoti, ieškoti bei atrasti. Tai puiki vieta pažinti save, augti ir skristi savo tikslo link, o gal paprasčiausiai – šio tikslo ieškoti.
Visus besidominčius istorija, archeologija, kultūros istorija ir antropologija kviečiame į Lietuvos mokinių istorijos akademiją.