Istorijos fakultetas kviečia rinktis Istorijos magistro studijų programą. Ši programa suteikia galimybę studijuoti jau pasiteisinusias ir tradicinėmis tapusias naujosios istorijos arba medievistikos kryptis. Be jų studentams siūloma nauja sociokultūrinės istorijos kryptis, kuri gimė reaguojant į studijų ir tyrimų aktualijas: didėjantį tarpdiscipliniškumą, atminties kultūros ir kasdienybės tyrimų proveržį. Istorijos bakalauro studijų programos kertiniai teminiai blokai – LDK politinė, socialinė ir kultūros istorija, Lietuvos modernėjimo raida, sovietikos ir totalitarizmo studijos, karo istorija nagrinėjami platesniame erdvės ir laiko horizonte, lavinami studentų įgūdžiai kritiškai permąstyti ir tyrinėti jiems būdingus reiškinius ir procesus. Programa pritaikyta studentams baigusiems humanitarinius ir socialinius mokslus.
Istorijos magistro studijų programa kiekvienais metais yra atnaujinama ne tik turinio, bet ir studijų formų plotmėje: daugiau kursų skaito po kelis dėstytojus, peržiūrėtas paskaitų ir seminarų santykis, numatytas lankstesnis paskaitų grafikas ir įvairios studentų savarankiško darbo bei atsiskaitymo formos.
Studijų programoje dėstomi kursai nuolat atnaujinami, studentų pasirinkimui siūlomi nauji:
-
Lietuva ir Europa XIII-XVII a.: valstybės ir visuomenės struktūros (asist. dr. Tomas Čelkis,) – struktūrų istorijai skirtas dalykas remiasi XIII-XVII a. Lietuvos ir Europos valstybių ir visuomenių institucijų bei struktūrų istorijos lyginimu;
-
Kultūros ir mokslo projektai: rengimas, vadyba, sklaida (prof. dr. Jurgita Verbickienė) – kursas orientuotas į praktinių studentų kompetencijų ugdymą, idėjų formulavimą, įgyvendinimą bei sklaidą.
-
Šiuolaikinių karų istorinė analizė (asist. dr. K. Kilinskas, asist. dr. I. Zakšauskienė, asist. dr. A. Abromaitis) – kursas suteikia šiuolaikinių karinių konfliktų analizės instrumentus, valstybių saugumo ir karinių konfliktų teorijos žinias, gebėjimą taikyti istorijos mokslo žinias bei metodus karo ir saugumo tyrimų lauke.
-
Tarpdisciplininis seminaras. Žmogus be vietos: priverstinė gyventojų migracija XX-XXI a. Europos istoriniuose, kultūriniuose ir teisiniuose kontekstuose (asist. dr. Norbertas Černiauskas, prof. dr. Nerija Putinaitė, Dovilė Čypaitė-Gilė, Raminta Jakucevičienė) – seminaras skirtas aktualioms politinėms ir sociokultūrinėms šiandieninio pasaulio problemoms, su kuriomis tiesiogiai ar kontekstuoliai susiduria Europos visuomenės bei valstybės, analizuoti.
-
Mikroistorija: euristika, metodas, naratyvas (doc. dr. E. Saviščevas, asist. dr. M. Jakulis) – studentai supažindinami su mikroistorijos tyrimo metodais ir jų taikymu, formuojami mikroistorijos teksto rašymo įgūdžiai.
-
Istorija ir demografija: asmuo, šeima ir bendruomenė (prof. dr. R. Trimonienė).
-
Specialybės kalba: jidiš (koordinuojantis – doc. dr. D. Troskovaitė).
-
Lietuvos devyniasdešimtųjų anatomija: nuo politikos iki atminties (lekt. dr. M. Ėmužis, dokt. A. Terleckas, R. Miliūtė).
-
Svarbiausių Vakarų politinių sąvokų ir idėjų istorija: istoriografija, kritika ir kontroversijos (dr. L. Peluritis).
Su Istorijos magistro studijų programos studijų planu susipažinkite čia.
Istorijos studijų programos tikslas
Programos tikslas - sudaryti studentams sąlygas įgyti teorinių žinių ir praktinių įgūdžių savarankiškai dirbti ir organizuoti istorijos mokslo tiriamąjį darbą, ugdyti(s) ekspertinius analitinius gebėjimus ir kritinį mąstymą, vertinant politinius, socialinius ir kultūrinius reiškinius istorinėje perspektyvoje; ugdyti įvairaus profilio specialistus: istorijos proceso tyrėjus, plataus mąstymo ir išsilavinimo įvairių sričių profesionalus, galinčius dirbti istorijos, politikos, kultūros, administracijos srityse ir viešojoje erdvėje.
Studijų rezultatai
Istorijos magistro studijų programos absolventas:
- Išmano istorijos proceso raidą, bendrąsias tendencijas, žino šiuolaikinės istoriografijos paradigmas bei šiuolaikines metodologines prieigas ir geba jas pritaikyti, suvokia istorinių sąvokų susiformavimo ir vartojimo prielaidas ir kontekstus, žino istorijos didaktikos principus.
- Geba savarankiškai analizuoti ir interpretuoti daugiakalbius šaltinius ir istoriografiją, savarankiškai formuluoti ir tikrinti hipotezes, šaltinių ir istoriografijos analize grįsti savarankiškas išvadas; Lietuvos istorijos problemas suvokia ir gali pristatyti platesniame europiniame kontekste.
- Atpažįsta istorinių reiškinių pėdsakus politinėje, ekonominėje ir kultūrinėje dabartyje bei kritiškai aiškina visuomenės socialinę-kultūrinę ir politinę-ekonominę raidą.
- Geba raštu ir žodžiu pristatyti akademinei ir platesnei visuomenei istorinius tyrimus, dalyvauti viešojoje diskusijoje istorine tematika ir savo kompetencijas praktiškai taikyti istorijos tyrimo, istorinio paveldo išsaugojimo, istorinės praeities aktualizavimo srityse.
- Geba analizuoti ir apibendrinti, mokytis ir atnaujinti žinias, rinkti ir sisteminti įvairialypę informaciją, inicijuoti ir vykdyti akademinius ir visuomeninius projektus, žino profesijos etinius įsipareigojimus.
Mokymo ir mokymosi veiklos
- Paskaitos skirtos problemų pristatymui ir aktualizavimui.
- Seminarai skirti studento savarankiško tiriamojo darbo gebėjimams ugdyti.
- Praktika skirta studentų savarankiškam darbui.
- Konsultacijos skirtos užtikrinti individualizuotą, diferencijuotą požiūrį į kiekvieno besimokančiojo augimą, išsiaiškinti kylančias problemas, užtikrinti grįžtamąjį ryšį.
Studijų sandara
Studijų dalykai (moduliai), praktika:
Pirmųjų studijų metų privalomi dalykai sudaro 12 kreditų: Lietuvos istorijos teorinės ir didaktinės problemos; Šiuolaikinė lyginamoji istorinė sociologija.
Pasirenkami dalykai sudaro 48 kreditus (du semestrai). Siūlomi dalykai pagal semestrus paskirstyti taip, kad studentai galėtų nuosekliai gilinti savo žinias pagal pagrindinius Europos ir Lietuvos istorijos laikotarpius (pagrindinė skirtis čia būtų ikimoderno ir Naujieji laikai): XIX amžiaus socialinės istorijos paradigmos: Lietuva, Lenkija, Rusija; Istoriografijos globalizavimo projektai; Komunizmas ir nacionalsocializmas totalitarizmo teoriniame, tiriamajame ir viešajame diskursuose; LDK ir jos kaimynai XIII–XVI a.; Teisinė kultūra LDK; Stalinizmo atsiradimas ir raida Sovietų Sąjungoje, Rytų ir Vidurio Europoje; Posovietinė erdvė XX a.pab.–XXI a. pr.; Tradicinis žydų švietimas Vidurio ir Rytų Europoje: XVI a.–1940 m.; Sentikystė Rytų ir Vidurio Europoje; Europos diplomatija XX a. I pusėje; Europos kultūros istorija; Krikščionybė ir kultūra Rytų ir Vidurio Europoje; Partizanų karai XX a. Europoje: politiniai ir kultūriniai aspektai; LDK Vytauto Didžiojo laikais; Socialinių ekonominių procesų raida Rytų ir Vidurio Europoje XX a.; Lotyniško raidyno LDK šaltinių tekstologija ir archeografija; Elitai ir masės: LDK politinių jėgų organizacija ir dinamika XVI–XVIII a.; Kultūrinio turizmo teorija; Muzeologijos didaktika; Kinas ir istorija; XX a. sociokultūrinė ir kasdienybės istorija; Kultūros ir mokslo projektai: rengimas, vadyba, sklaida; Socialistinė modernizacija Vidurio ir Rytų Europoje: atmintis ir aplinka; Lietuva ir Europa XIII-XVII a.: valstybės ir visuomenės struktūros; Lietuvos modernėjimas: lūžiai, idėjos, fenomenai.
Antrųjų studijų metų pirmas semestras yra skirtas praktikai (30 kreditų): Profesinė praktika (taikomoji) ir Mokslinė praktika: tiriamasis magistrinis seminaras. Antrasis semestras: Magistro darbas (30 kreditų).
Studijų programos skiriamieji bruožai
VU Istorijos magistro studijų programa rengia istorikus, kurie ne tik dirba mokslinį tiriamąjį darbą, bet ir remdamiesi įgytomis žiniomis bei kompetencijomis prisideda prie Lietuvos visuomenės istorinės savimonės formavimo, Lietuvos ir pasaulio istorijos žinių sklaidos visuomenėje, istorinio paveldo išsaugojimo. Istorijos magistro programa, lyginant su kitomis Lietuvos aukštosiose mokyklose įgyvendinamomis istorijos krypties studijų programomis, ypatingai akcentuoja Lietuvos ir visuotinės (Europos) istorijos ryšį.
Profesinės veiklos ir tolesnių studijų galimybės
Programa orientuota į specifinę darbo rinką, kurioje būtinos istoriko žinios: mokslo institutai, mokslinių tyrimų centrai, aukštosios mokyklos, archyvai, muziejai, įvairios švietimo, kultūros, istorinės atminties ir paveldo išsaugojimo, leidybos įstaigos ir institucijos, totalitarinių režimų, įvairios tyrimo komisijos (KGB veiklos, nacių nusikaltimų, holokausto tyrimų komisijos) ir kt.
Baigę istorijos magistrantūros studijas studentai gali toliau studijuoti Istorijos krypties doktorantūros studijose.
