Naujienos

Pasaulio sveikatos organizacijai paskelbus, kad SARS-CoV-2 sukeltos infekcijos COVID-19 plitimas tapo pandemija ir siekdami prevenciškai apsaugoti visų mūsų bendruomenės narių sveikatą, koronaviruso prevencijai skirta darbo grupė priėmė sprendimą stabdyti kontaktinį Vilniaus universiteto studijų procesą artimiausioms 14 dienų, nuo rytojaus iki kovo 27 d. imtinai su galimybe terminą pratęsti, jeigu būtų toks poreikis. Studijos ir darbas šiuo laikotarpiu vyks nuotoliniu būdu – paskaitos ir seminarai universiteto patalpose nevyks.

Naujienlaiškis VU bendruomenei

Informacija SARS-CoV-2 sukeltos infekcijos COVID-19 prevencijai

Atsižvelgiant į LR vyriausybės sprendimą, visi klausimai bus sprendžiami elektroniniu būdu arba telefonu. 

Kontaktai:
Dekanatas
Studijų skyrius
Katedros

2020 kovo 10 d. Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto Rinkimų komisija patvirtino kandidačių eiti VU Istorijos fakulteto dekanės pareigas sąrašą:

• dr. Loreta Skurvydaitė Programa
• prof. dr. Jurgita Verbickienė Programa

Priešrinkiminiai debatai vyks (jei nebus paskelbtas karantinas) kovo 20 d., 15:00 val, 211 aud. 

Priešrinkiminius debatus buvo galima stebėti kovo  20 d., 15 val. Istorijos fakulteto Facebook paskyroje ir interneto svetainėje (tiesioginė transliacija). 

Debatų vaizdo įrašas:

Lietuvos mokslų akademijos (LMA) narių visuotiniame susitikime Vilniaus universiteto (VU) bendruomenės nariams įteikti LMA premijos laureatų diplomai, pagyrimo raštai ir Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (VLKK) apdovanojimai 2019 m. LMA premijų konkursuose pristatytų darbų autoriams.

Dr. Martynui Jakuliui už mokslo darbą „Vilniaus socialinės medicinos istorijos tyrimai (XVI–XVIII a.)“, skirta viena iš LMA mokslo premijų už geriausius jaunųjų mokslininkų ir doktorantų mokslinius darbus.

Daugiau

Anonsuojame METŲ LAIDĄ - "Klausk istoriko apie Lietuvos žydų istoriją" - naujas ir ilgai lauktas radijo laidų ciklas LRT platformoje, kviečiantis klausyti(s) ir klausti, supažindinantis su naujais tyrimais ir požiūriais Lietuvos žydų istorijos tema.

KADA? Kas antrą ketvirtadienį 15 val. (šiandien irgi!) arba kas antrą šeštadienį (rusų k.)

KUR? LRT Klasika (LRT II programa)

KAS? Laidą veda Olga Ogriumova ir prof. Jurgita Verbickienė (VU Istorijos fakultetas) kaskart kalbins vis kitą istoriką ar kultūrologą.

KODĖL? Nes įdomu!

Laidos įrašų galite klausytis ir LRT mediatekoje, dalinamės nuoroda į buvusios laidos įrašą, o jau šiandien nuo 15 val. galėsite išgirsti ir tolimesnį pokalbį.

Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto taryba skelbia konkursą Istorijos fakulteto dekano pareigoms eiti (2020 m. vasario 7 d. tarybos protokolas Nr. 170000-TP1).
Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto dekaną penkerių metų kadencijai iš savo kandidatūrą išsikėlusių kandidatų, Vilniaus universiteto statuto ir Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto nuostatų nustatyta tvarka, slaptu balsavimu renka Istorijos fakulteto taryba ir teikia skirti Vilniaus universiteto rektoriui. Dekanu gali būti asmuo, atitinkantis kamieninio akademinio padalinio vadovui Vilniaus universiteto statute keliamus reikalavimus.

Tarnybinis atlyginimas: 3248,50 Eur. (neatskaičius mokesčių).
Su Vilniaus universiteto darbuotojų darbo užmokesčio tvarka, apmokėjimu už papildomus darbus bei skatinimo tvarka galite susipažinti čia .

Konkurse gali dalyvauti nepriekaištingos reputacijos asmenys, turintys mokslo daktaro laipsnį, pedagoginės ir vadybinės patirties, kadencijos pirmąją dieną dar nepasiekę įstatymų nustatytos pensinio amžiaus ribos. Kandidato į dekano pareigas veikla turi rodyti, kad jis suvokia Vilniaus universiteto misiją, puoselėja Vilniaus universiteto vertybes, yra motyvuotas rūpintis universiteto veiklos kokybe ir turi žinių, patirties bei gebėjimų, reikalingų dekano pareigoms vykdyti. Kandidatu į dekano pareigas gali būti Vilniaus universitete nedirbantis asmuo.
Kandidatuoti į dekano pareigas negali asmenys, dvi kadencijas iš eilės iki vykdomų rinkimų ėję Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto dekano pareigas.

Kandidatų į Istorijos fakulteto dekanus dokumentų priėmimas vyksta nuo 2020 m. vasario 10 iki kovo 10 dienos.
Kandidatai Istorijos fakulteto rinkimų komisijos pirmininkui turi pateikti šiuos dokumentus:
1) prašymą dalyvauti konkurse;
2) asmens tapatybę patvirtinančio dokumento kopiją;
3) gyvenimo aprašymą (CV);
4) mokslo laipsnį patvirtinančio dokumento kopiją;
5) veiklos programą (rekomenduojama apimtis iki 5 psl.).

Rinkimų komisijos pirmininkas: dr. Ryšard Gaidis.
Kontaktai: Universiteto g. 7, Vilnius, 319-320 kab., tel. 8 611 72664, el. p. .

Rinkimų eiga:

Kandidatų į Istorijos fakulteto dekanus sąrašas skelbiamas 2020 m. kovo 12 dieną.
Vieši kandidatų debatai vyks 2020 m. kovo 20 dieną Istorijos fakultete.
Istorijos fakulteto dekano rinkimai vyks 2020 m. kovo 30 dieną.

Istorijos fakulteto nuostatai
Vilniaus universiteto statutas

2020 m. sausio 27 d. Vilniuje mirė Vilniaus universiteto profesorius Edvardas Gudavičius (1929– 2020).

Vienas žymiausių Lietuvos istorikų, sukūręs istorinę Lietuvos europėjimo koncepciją, kurią išpopuliarino gausiuose tekstuose ir televizijos laidoje „Būtovės slėpiniai“. Nustatė karaliaus Mindaugo karūnavimo dieną, kuri paskelbta Valstybės diena – Liepos 6.

1948–1953 m. studijavo Kauno politechnikos institute. 1963–1971 m. Vilniaus skaičiavimo mašinų gamyklos sektoriaus vedėjas, 1971–1974 m. skyriaus vedėjas. 1962–1968 m. studijavo istoriją Vilniaus universitete. 1970 m. apgynė disertaciją. 1974–2001 m. Lietuvos istorijos instituto mokslo darbuotojas. 1975–2012 m. Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto dėstytojas, profesorius. Nuo 1991 m. Lietuvos mokslų akademijos tikrasis narys.

Apdovanotas Gedimino ordino Komandoro kryžiumi (1999), Vytauto Didžiojo ordino Komandoro didžiuoju kryžiumi (2003). Lietuvos mokslo premija (1995), Lietuvos kultūros premija (1998).

Istorijos fakulteto bendruomenė nuoširdžiai užjaučia profesoriaus artimuosius bei bičiulius ir gedi kartu su jais.

Profesorius Edvardas Gudavičius bus pašarvotas Vilniaus universiteto Šv. Jonų bažnyčioje 2020 m. sausio 29 d. nuo 11 val.

Laidotuvių mišios vyks sausio 30 d. 12 val., išlydėjimas 13 val. Laidotuvės Antakalnio kapinėse.

Velionio artimieji prašo profesoriaus atminimą pagerbti gėlės žiedu.

Sausio 22 d. naujuoju Vilniaus universiteto rektoriumi išrinktas Istorijos fakulteto dekanas prof. dr. Rimvydas Petrauskas!

Linkime sėkmės įgyvendinant užsibrėžtus tikslus.

Su naujais! Dovanų - šventinis Ko tyli istorikai? podcastas, kuriame su prof. Arūnas Streikus ir dr. Norbertas Černiauskas kalbame apie Šv. Kalėdų ir Naujųjų metų šventimo tradicijas tarpukariu ir sovietmečiu: opera traviata, kur šventė ir sutiko naujus tarpukario Kauniečiai, kaip šventė partizanai, kaip (ar?) draudė Kalėdas sovietai ir panašiai. Klausykite ir prenumeruokite - naujais metais pažadame dar daugiau įdomių temų. Jei patogiau galite klausyti Spotify, Soudcloud ir Podbean platformose.

dr. M. Ėmužis

Startavo VU Istorijos fakulteto Naujosios istorijos katedros podcastas "Ko tyli istorikai?".

Pirmasis epizodas apie Petro Cvirkos paminklą Vilniuje. Dalyvauja katedros doktorantai Rugilė Rožėnė, Antanas Terleckas ir dr. Marius Ėmužis. Laidų galima klausyti Youtube, Spotify ir Soundcloud platformose.

Prenumeruokite!

2019 lapkričio 20 d. vykusiame Tolerancijos dienos minėjime apdovanoti VU Istorijos fakulteto mokslininkai:

• už geriausią 2019 m. bakalauro studijų darbą tautinių mažumų tematika „Daugiakultūriškumas šiuolaikinėje Lietuvoje: teorija, politika ir jos vertinimas“ premija skirta Konradui Galvydžiui ir padėka jo vadovui VU Istorijos fakulteto docentui dr. Grigorijui Potašenko;
• už geriausią 2019 m. disertaciją tautinių mažumų tematika „Tautinės mažumos Lietuvos istorijos naratyve 1918–2018 m.“ premija skirta dr. Akvilei Naudžiūnienei ir padėka jos vadovei VU Istorijos fakulteto profesorei dr. Jurgitai Verbickienei.

Sveikiname!

Skaityti daugiau

Sveikiname VU Istorijos fakulteto doktorantą Karolį Čižauską, kurio magistro darbas „Mikalojaus II Radvilos valdžios raiška” buvo išrinktas geriausiu 2019 metų magistriniu darbu humanitarinių mokslų srityje Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjungos organizuojame tradiciniame konkurse.

Skaityti daugiau

Vilniaus universiteto bendruomenę ir visą Lietuvos akademinę visuomenę ištiko skaudi netektis – 2019 m. lapkričio 6 dieną mirė vienas iškiliausių ir produktyviausių XX a. antrosios pusės – XXI a. pradžios Lietuvos istorikų Vilniaus universiteto Profesorius Mečislovas Jučas.

Kolegų ir buvusių studentų atmintyje Profesorius išliks kaip vienas autoritetingiausių mokslininkų ir  mylimas pedagogas, ilgus metus skiepijęs meilę ir skatinęs domėtis „motuše istorija“. Liūdime, netekę ilgamečio Kolegos, bet paguodžia mintis, kad jo solidūs darbai dar ilgai tarnaus Lietuvos mokslui ir kultūrai.

Profesorius bus pašarvotas Vilniaus universiteto Šventų Jonų bažnyčioje lapkričio 8-9  d. Laidotuvių mišios vyks lapkričio 9 d. 11.00 val., išlydėjimas 12.00 val.

Profesorius gimė 1926 m. balandžio 26 d. Vabaliuose, Baisogalos valsčiuje. Pradžios mokslus išėjęs gimtojo kaimo mokykloje, 1944 m. baigė Šeduvos gimnaziją, o 1951 m. – Vilniaus universiteto Istorijos-filologijos fakultetą. Apgynęs dvi disertacijas (1956 m. – istorijos mokslų kandidato, o 1971 m. – daktaro), darbavosi iš pradžių Lietuvos istorijos institute, o nuo 1970 m. Vilniaus universiteto Istorijos fakultete.

Vilniaus universiteto Tarybos rinkimai vyks lapkričio 4–5 d., nuo 9:00 iki 16:00 (Naujosios istorijos katedroje, 319 kab.); 

Išankstinis balsavimas spalio 28–29 d. nuo 10:00 iki 15:00 Naujosios istorijos katedroje.

Pasitikrinti, ar esate įtrauktas į rinkėjų sąrašą galite čia.

Su kandidatais į VU Tarybą galite susipažinti VU puslapyje.

Vilniaus universiteto Centrinė rinkimų komisija patvirtino kandidatų į VU Tarybą SĄRAŠAS. Jame yra 16 vidinių ir 16 išorinių kandidatų – iš jų 9 rinks rinkimų teisę turintys akademiniai darbuotojai, dar 2 nariai skiriami VU Studentų atstovybės nustatyta tvarka.

Teisę rinkti ar būti renkamam pagal atnaujintą ir Senato patvirtintą rinkimų tvarką turi kiekvienas VU akademinės bendruomenės narys, dirbantis VU pagal neterminuotą darbo sutartį arba ne trumpiau kaip trejus metus ir ne mažiau kaip puse etato.

Patvirtinus kandidatų sąrašą oficialiai prasideda agitacinis laikotarpis, kuris tęsis iki spalio 25 d. Tarybos rinkimai VU vyks 2019 m. lapkričio 4–5 d. Išankstinis balsavimas numatomas 2019 m. spalio 28–29 d.

Kandidatų DEBATAI pagal atskiras rinkimų sritis numatomi spalio 21 ir 25 d. Tiesiogines debatų transliacijas bus galima stebėti VU „Facebook“ ir „YouTube“ paskyrose.

Humanitarinių mokslų interesų srities kandidatų debatai vyks spalio 21 d., 15 val. VU Filosofijos fakultete, 201 aud., Universiteto g. 9, Vilnius (moderatorius – dr. Audrius Valotka).

Ne Universiteto darbuotojų ar studentų (išorinių kandidatų) debatai - spalio 22 d., 17 val. VU Centriniuose rūmuose, Mažojoj Auloj, Universiteto g. 3, Vilnius (moderatorius – doc. dr. Jonas Dagys).

Spalio 23 d., trečiadienis, 14.00-15.15 - Istorijos fakultete (211 aud.) susitikimas su kandidatais, pageidavusiais prisistatyti IF bendruomenei.

Daugiau apie rinkimus ir kandidatus žr. čia.

2019 m. rugsėjo 2 d. (pirmadienis)

9.30 val. – Vilniaus universiteto vėliavos pakėlimas Bibliotekos kieme.

10.00 val. – Mokslo metų pradžios šventė Istorijos fakulteto studentams M. Daukšos kiemelyje po liepa.

14.45 val. – Vilniaus universiteto dėstytojų, studentų ir alumnų eisena. Renkamės prie Lietuvos Respublikos Seimo rūmų.

15.30–16.30 val. – iškilminga studijų metų pradžios RENOVATIO STUDIORUM ceremonija universiteto Didžiajame kieme.

18.30 val. – šv. Mišios akademinei bendruomenei Vilniaus arkikatedroje bazilikoje (šv. Mišioms vadovaus Vilniaus arkivyskupas Gintaras Grušas).

19.30 val. – Vilniaus universiteto Šv. Jonų bažnyčios Gospel choro koncertas Vilniaus arkikatedroje bazilikoje (Katedros a. 2).

Maloniai kviečiame dalyvauti!

Mieli diplomantai ir jų artimieji, gerbiami kolegos ir visi atvykusieji pasidžiaugti šia iškilme,

Prieš pora savaičių iš dekano gautas pasiūlymas pasakyti kalbą diplomų teikimo šventės metu man buvo ne tik didelė garbė, bet ir ne mažiau didelis galvos skausmas. Mat labai sunku sugalvoti pasakyti ką nors nauja ir prasminga po to, kai keletą metų paeiliui mano vietoje stovėjusieji tikrai pasakė įspūdingai gražias kalbas. Antra vertus, jomis kuriama tradicija irgi įpareigoja bent jau vengti banalybių ir nekalbėti niekų. Nedidelė paguoda tokioje situacijoje nebent tai, kad absoliuti dauguma Jūsų nesate girdėję ankstesnių kalbų, o ir tai, kas bus pasakyta šiandien, geriausiu atveju turbūt atsiminsite vos kelias dienas.

Ruošdamasis kalbai, kažkaip visai netikėtai suvedžiau, kad aš pats toje pačioje vietoje diplomą atsiiminėjau lygiai prieš 25 metus, taigi tada, kai dauguma Jūsų buvote dar negimę arba nebuvote išaugę sauskelnių. Tai labai apčiuopiamas įrodymas, kad priklausote jau visiškai kitai kartai negu aš. Patikėkite, kad tikrai nesu iš tų juokingų žmonių, kuriems visi už juos jaunesni bent dešimčia metų vaidenasi kaip prarastoji, sugadinta ar dar kaip nors kitaip nepilnavertė generacija. Maža to, manau, kad ji iš esmės nedaug kuo skiriasi ir nuo prieš kelis amžius šioje žemėje gyvenusių. Gal jūs ir turite, mūsų akimis žiūrint, kai kurių keistumų, bet pamatiniai dalykai išlieka bendri. Jeigu kalbam apie universiteto kvapo uosčiusius žmones, tai tų bendrumų tarp skirtingų kartų galima matyti dar daugiau.  

 
Nors mūsų universiteto motto žada, kad iš čia kylama į žvaigždes, tik nedaugeliui tokia sėkmė nusišypso. Nemanau, kad universitetas lyg kokia aukštoji profesinė mokykla turėtų sukrauti ir jūsų būsimai profesinei veiklai būtinų žinių, kompetencijų, gebėjimų lagaminą. Universitetas, mano galva, pirmiausia turi išmokyti savarankiškai mokytis, kritiškai mąstyti ir atsakingai spręsti. Arba kitaip tariant prisidėti ne prie greitai kintančių vertybių, o prie jau nuo Platono laikų žinomų ir visuotinai pripažintų dorybių ugdymo. Bent jau krikščionys mini septynias didžiąsias dorybes, bet man atrodo, jų sąrašą galima sutraukti į tris pagrindines poras: 1) išmintis ir vaizduotė; 2) drąsa ir atsakomybė; 3) atmintis ir viltis.

Beje, istorikai šiuo atžvilgiu yra privilegijuotoje padėtyje, ir ne tik dėl to, kad jie gali studijuoti laisviausiame ir pagal daugumą kitų parametrų toliausiai nuo sovietmečio standartų atitolusiame universiteto fakultete. Norėdamas bent šiek tiek suprasti praeityje gyvenusius žmones ir jų patirtis, jis pirmiausia turi išmokti su dviguba pastanga įjungti savo vaizduotę. Pasak Hario Poterio autorės Joanos Rowling, iš kurios kalbos Harvardo absolventams šiek tiek sėmiausi įkvėpimo ir aš, ,,vaizduotė - tai ne tik išskirtinė žmonių savybė, leidžianti regėti mintyse tai, ko nėra, ir kurti inovacijas bei išradimus. Vaizduotė galingiausia tada, kai ją pasitelkdami suvokiame, kaip jaučiasi žmonės, išgyvenantys ką nors, ko mums neteko patirti“. Taigi, jeigu istorikas išmoko suvokti kitų patirtis vien iš nebylių šaltinių, yra vilties, kad jis geriau supras ir aplink jį esančius čia ir dabar. Istorikui taip pat turėtų būti geriau negu kitiems aišku, kad išmintis, visų pirma, yra laiko patikrinta ir išbandyta mintis. Juk apie tai labiausiai ir yra viena banaliausių pasaulyje frazių, kad istorija yra gyvenimo mokytoja, iš kurios, tiesa, mokosi tik nedaugelis išrinktųjų. Istorija ir istorikai kaip niekas kitas įtaigiai atsijoja pelus nuo grūdų, gražios istorijos paprastai pasakojamos ne apie tuos, kurie bijojo, tyliai prisitaikė ar tyliai priešinosi, o tuos, kurie išdrįso imtis atsakomybės už bendrąjį gėrį ir pasipriešinti neteisybei bei prievartai net tada, kai laimėti nebuvo visiškai jokios vilties. Galiausiai istorikas turbūt geriausiai supranta atminties svarbą ir kad tai nėra savaime egzistuojantis dalykas, kad žmonės, jų nutikimai ir netektys išliktų atmintyje, reikalinga nuolatinė (at)minties gaivinimo pastanga.

Tam, kad po ketvirčio amžiaus išlaikytumėt atmintį apie savo studijų universitete metus, Jums irgi reikės įdėti nemažai pastangų. Čia lyg kokie mažieji kraujo kūneliai gali padėti smulkieji atminties nešėjai – galvon įsirėžusi nebūtinai protinga dėstytojo frazė, netikėtas susitikimas po liepa, darganotą vėlyvo rudens dieną sušildžiusi draugo šypsena... Saugokite juos, nes be jų atmintis greitai išblunka. Na, o jeigu dabar klausydamiesi manęs sau tyliai galvojate, kad universitete tuščiai praleidote keturis ar šešis savo gyvenimo metus, tai galite kaltinti tik save. Mat vaisingos studijos, kaip ir meilė, neįmanoma be abipusio santykio tarp dėstytojo ir studento, įgalinančio bendras tiesos paieškas. Reiškia mažai stengiatės priversti dėstytojus dirbti jums. Tie, kas apsispręsite tęsti savo studijas magistrantūroje, dar turite šansą atsigriebti. Gražios jums šventės ir geros kloties!

2019-06-19

Edgaro Kurausko nuotr.

Istorijos fakultetas – vienas mažiausių Vilniaus universitete, todėl čia veikianti studentų ir dėstytojų bendruomenė yra ypač glaudi. Kaip teigia patys studentai, tai ne tik kuria gerą studijų atmosferą, bet ir leidžia sėkmingiau rasti savo kelią ir gilinti studijuojamo dalyko žinias. VU Istorijos fakultete kiekvienas gali rasti savo nišą – čia užauga ne tik archeologai ir mokslininkai, bet ir istorinių filmų ar kostiumų kūrėjų konsultantai.

Daugiau DELFI.lt

Vilniaus universiteto Senatas, patvirtinęs atnaujintą Vilniaus universiteto Tarybos narių rinkimų ir įgaliojimų nutraukimo tvarkos aprašą, paskelbė kandidatų į Tarybos narius kėlimo pradžią.

Tarybos nariais penkerių metų kadencijai bus renkama vienuolika asmenų, kuriuos sudarys penki Tarybos nariai, renkami iš iškeltų kandidatų – VU dėstytojų ir mokslo (meno) darbuotojų, keturi Tarybos nariai, renkami iš iškeltų kandidatų – ne VU darbuotojų ar studentų, ir du Tarybos nariai, renkami VU Studentų atstovybės nustatyta tvarka.

Kandidatus kelti pagal šią atnaujintą tvarką galima iki 2019 m. rugsėjo 30 d.
Juos kelti ir rinkti VU turi teisę akademinės bendruomenės nariai, atitinkantys atnaujintame tvarkos apraše nustatytus reikalavimus.

Istorijos fakultete iškelti kandidatai reikalingus dokumentus turi įteikti IF rinkimų komisijos pirmininkui R. Gaidis ( el. paštas: ), arba palikti dekanate (209 kab. Giedrei Polkaitei).

Visą informaciją apie rinkimų eigą, tvarką, reikalingus dokumentus galima rasti VU interneto svetainės specialioje rubrikoje: https://www.vu.lt/rinkimai/

Mieli Absolventai,

Sveikindamas parašiusius ar baigiančius rašyti pirmąjį stambų tiriamąjį kūrybinį darbą ir linkėdamas sėkmingai jį apginti, noriu Jus pakviesti toliau tęsti studijas Istorijos fakulteto magistrantūroje. Pastaraisiais metais atnaujinome visas tris (Istorijos, Paveldosaugos, Archeologijos) studijų programas, kuriose užtikrinamas platus (Lietuvos humanitarinėse studijose šiuo požiūriu iš esmės unikalus) pasirinkimo spektras, leidžiantis studentui pasirinkti individualią studijų strategiją (įskaitant skirtingų studijų programų dalykų derinimą). Šį spektrą įgyvendina dėstytojų-tyrėjų grupė, kuri tarptautinio vertinimo metu gavo aukščiausius balus tarp visų Lietuvos humanitarinių ir socialinių mokslų universitetinių padalinių.

Magistro studijose ypač svarbu motyvuotų jaunų žmonių  ir aukšto lygio dėstytojų diskusija, mėginant plėsti istorinio pažinimo ribas. Mūsų vizija – magistrantūros mokykla, kuri atitinka aukščiausius humanitarinio lavinimo standartus, o taip pat bendruomenė, kuri diskutuoja, domisi vieni kitų darbais ir taip stiprina Lietuvoje taip reikalingas viešųjų kritiškų intelektualų pajėgas.

Istorijos studijos yra Lietuvos ir Europos politikos, visuomenės ir kultūros studijos. Šiais metais jas papildėme dar vienu nauju – karo studijų – moduliu, kuriame bus nagrinėjama šiuolaikinių karų ir konfliktų istorija, analizuojama saugumo ir įvairiopų grėsmių situacija, propagandos formos ir informaciniai karai. Paveldosaugos studijų programa siūlo gilintis į teorinius ir praktinius paveldosaugos aspektus ir  juos vertinti kultūros paveldo tyrimų (plačiąja prasme) kontekste. Reaguojant į šiuolaikines archeologijos mokslo aktualijas, Archeologijos magistrantūra skatina studentus ieškoti  individualaus studijų profilio ir suteikia galimybę gilinti bei plėsti savo kompetencijas tiek tematiniu, tiek metodologiniu aspektu.

Prof. Rimvydas Petrauskas

Gegužės 3 d. VU Istorijos fakulteto dekanui prof. Rimvydui Petrauskui už išskirtinius nuopelnus plėtojant lenkų ir lietuvių kultūrinį bendradarbiavimą buvo įteiktas valstybinis Lenkijos apdovanojimas - ordino „Už nuopelnus Lenkijos Respublikai“ Kavalieriaus kryžius. Sveikiname!

Daugiau informacijos: DELFI, 15min, Lenkijos Respublikos ambasados Lietuvoje puslapyje