Kovo 5 d. (trečiadienį), 17.30 val., Vilniaus paveikslų galerijoje parodos „Nekursi sau atvaizdo. Priesakai, kasdienybė ir slinktys“ atidarymas. Joje bus eksponuojami XVIII a.–XX a. I p. žydų religinės, pasaulietinės, monumentalios ir taikomosios dailės kūriniai iš Lietuvos bei kitų Europos kraštų.
Vokietijos istorijos instituto Varšuvoje padalinys Vilniuje bendradarbiaudamas su Vilniaus universiteto Istorijos fakultetu ir Lietuvos istorijos institutu, maloniai kviečia Jus kovo 10 d. į Dr. Waltraud P. Indrist paskaitą „To “Secure the German Reich”: – Biopolitical Designing ± Planning Forces by NS-Institutions in the Baltic “.Paskaitą moderuos prof. dr. Marija Drėmaitė (Vilniaus universitetas).
Paskaita vyks Vilniaus universiteto Istorijos fakultete 211 auditorijoje, pradžia 17:00.
Vasario 27 d. 17.00 val. kviečiame bendruomenės narius į skaitmeninės humanitarikos dirbtuves, kuriose bus pristatytos atvirojo kodo geografinių informacinių sistemų (GIS) programos QGIS galimybės.
QGIS – tai galinga nemokama programa, leidžianti dirbti su geografiniais duomenimis tiek žemėlapių, tiek erdvinių duomenų bazių pavidalu. Ji gali būti naudinga visuose tyrimo etapuose – nuo duomenų rinkimo ir analizės iki rezultatų pateikimo.
Naudodamiesi QGIS tyrėjai gali:
• įkelti žemėlapius iš interneto, išsaugant visus geoduomenis; • analizuoti žemėlapius įvairiais formatais (įskaitant atstumų, plotų ir objektų tankio matavimus); • lyginti istorinius ir šiuolaikinius žemėlapius, georeferencijuodami senuosius pagal dabartines koordinates; • redaguoti esamus įvairių istorinių laikotarpių žemėlapius, pridedant tyrimo duomenis. • kurti savo žemėlapius; • vykdyti erdvinę analizę geografinių duomenų bazėse, tokiose kaip PostGIS ir GeoPackage.
Ko tikėtis iš pirmųjų QGIS dirbtuvių?
Aptarsime pagrindines GIS sąvokas (skirtingų tipų žemėlapius, skirtumus tarp vektorinių ir rastrinių žemėlapių, geoduomenų sąvoką). Dalyviai taip pat išmoks lyginti istorinius žemėlapius su šiuolaikiniais, pritaikydami jų geoduomenis ir taip uždėdami seną žemėlapį ant naujo.
Numatoma trukmė: 50 minučių
Per šį laiką praktiškai išnagrinėsime pavyzdį, georeferencijuodami istorinį Kauno žemėlapį pagal šiuolaikinį žemėlapį. Vėliau dalyviai galės savarankiškai uždėti istorinį Vilniaus (ar kito pasirinkto miesto) žemėlapį ant šiuolaikinio žemėlapio.
Prašome atsinešti savo nešiojamus kompiuterius, turintys VU prisijungimus galės naudotis ir lokaliais kompiuteriais. Rekomenduojame iš anksto įdiegti QGIS (3.34 versiją), kurią galite nemokamai atsisiųsti iš oficialios svetainės: https://qgis.org/download/
Laikas: vasario 27 d., 17.00–18.00 val. Vieta: Filologijos fakultetas, A4 (2) auditorija
Seminarą anglų kalba ves Sergii Gurbych, Istorijos fakulteto podoktorantūros tyrėjas, .
Vasario 10 d., 17 val. Vokietijos istorijos instituto Varšuvoje padalinys Vilniuje bendradarbiaudamas su VU Istorijos fakultetu ir Lietuvos istorijos institutu, maloniai kviečia į literatūros kritiko, publicisto, politologo Mykolos Riabčuko (ukr. Микола Рябчук) paskaitą "Mapping a "Nowhere Nation": Imperial Knowledge and Challenges of Decolonization".
Vasario 6 d. 17:00 kviečiame bendruomenės narius į seminarą, skirtą skaitmeninių humanitarinių mokslų temai. Jos metu bus demonstruojamos Transkribus platformos galimybės atpažinti rankraštį. Seminaras yra DH laboratorijos, bendro Filologijos ir Istorijos fakultetų projekto, dalis.
Transkribus – tai platforma, skirta rankraščių ir spausdintų tekstų atpažinimui bei apdorojimui. Ji sukurta 2015 m. kaip projekto READ (Recognition and Enrichment of Archival Documents) dalis. Platforma leidžia atpažinti rankraščius įvairiomis kalbomis, naudojant jau sukurtus bendruomenės modelius, arba mokyti individualius modelius, pritaikytus konkrečiam raštui ar kalbai. Šis įrankis gali žymiai sutrumpinti rankraščių archyvų ar retomis šriftų formomis spausdintų tekstų apdorojimo laiką.
Seminaro metu sužinosime, kaip pasirinkti tinkamiausią modelį, rankiniu būdu reguliuoti parametrus bei dirbti su dokumentais, kuriuose yra keli elementai (pvz., tekstas su pastabomis paraštėse, atvirukai ar puslapiai su tekstu skirtingomis kalbomis). Taip pat aptarsime nemokamą Transkribus alternatyvą – eScriptorium projektą – ir jo privalumus.
Planuojama trukmė: 1 valanda. Dalyviai galės sukurti paskyrą platformoje ir eksperimentuoti su dokumentų atpažinimu. Pravartu atsinešti (arba turėti internetinėje prieigoje) nuskenuotą rankraščio pavyzdį .jpg formatu (anglų, vokiečių, lenkų, prancūzų, ispanų, ukrainiečių ar rusų kalbomis), kurį galėsite naudoti praktikai. Nešiojamasis kompiuteris pageidaujamas, bet nebūtinas.
Laikas: vasario 6 d., 17:00–18:00
Vieta: A4 (Lingafono kambarys 2), Filologijos fakultetas
Seminaras bus vedamas anglų kalba ir jį ves Dr. Sergii Gurbych, Istorijos fakulteto podoktorantūros tyrėjas, . Tai pirmasis iš seminarų apie skaitmeninių humanitarinių mokslų įrankius, kuriuos Dr. Gurbych rengs kas dvi savaites.
Data: 2025 m. sausio 31 d. 15 val.
Vieta: VU IF 211 aud.
Organizuoja (Post)Autoritarinių tyrimų kraštovaidžių centras (PAScapes) ir Amsterdamo universiteto Rytų Europos studijų centras.
Seminaro metu pranešimus skaitys dr. Marius Ėmužis "Gently the Nemunas flows...": Construction of the Kaunas Dam and the transformation of the Nemunas Valley landscape ir Agnė Kereišiūtė „And Potatoes Will Bloom Again“: the Battle Against Colorado Potato Beetle in the Soviet Lithuania.
Kviečiame į Studentų mokslinę konferenciją, skirtą atskleisti tarpukario Lietuvos visuomenės transformacijas 1918–1940 m. Kartu diskutuosime apie socialinius, kultūrinius ir ekonominius pokyčius, nagrinėsime iškilusias problemas bei rūpesčius. Galiausiai, bandysime rasti atsakymą į klausimą: ar tarpukario Lietuva šuoliavo pirmyn, ar visgi trypčiojo vietoje?
Laikas: 2025-01-06, 09:00-15:00.
Vieta: Vilniaus universitetas, Istorijos fakultetas, 218 auditorija
09:00-10:30 Socialiniai rūpesčiai ir problemos
J. Augustis, „Nemunu į La Platą“: lietuvių diasporos tapatybė Urugvajuje 1926-1940 m.
B. Jakilaitė, Koks sportuojančių moterų įvaizdis buvo formuojamas spaudoje: 1938 m. Europos moterų ir vyrų krepšinio čempionato sklaidos skirtumai
N. Skačkovas ir L. Uginčius, Elgetavimas tarpukario Lietuvoje 1918-1940 m.
G. Lamsodytė, P. Stanys ir U. Žėkaitė, Beglobiai vaikai tarpukario Lietuvoje
Ū. Kabailaitė, Vaikų su specialiaisiais poreikiais švietimas Lietuvoje 1928-1940 m.: „supuvę obuoliai“ ar rūpesčio reikalingi silpnesnieji?
G. Stirneckaitė, Būsto prieinamumas tarpukario Lietuvoje
10:35-12:15 Sveikata, moralė ir etika
G. Plutulevičiūtė, Tarpukario Lietuvos epidemijos ir epidemiologinė situacija
P. Brazinskas, „Visa šalis pilna šundaktarių“: nelegali medicinos praktika Lietuvoje 1921-1940 m.
I. Tamulynaitė, Tarpukario Lietuvos visuomenės požiūris į katalikybę
A. Bredelytė, Tarpukario Lietuvos katalikų Bažnyčios pozicija eutanazijos ir abortų klausimais
R. Černeckas ir K. Dragūnaitė, Nuo viešnamio iki draudimo: prostitucijos reguliavimo transformacija Lietuvoje 1920-1929 m.
K. Grigaliūtė, Gyvūnų padėtis tarpukario Lietuvoje: nuo įstatymų iki visuomenės požiūrių
12:15-12:45 Pertraukėlė
12:45-14:00 Švietimas, kultūra ir intelektualinis gyvenimas
A. Azarovas, Pradinis ugdymas Lietuvos tarpukario kariuomenėje
M. Žarskis, Lietuvos karo pilotų rengimo socialinis aspektas 1930-1940 m.
J. Trofimova, Lietuvos policija 1924-1930 m.
D. Rudokas, E. Stasilo ir G. Šatkovskis, Debatų kultūra ir kalbėsena II Seimo laikotarpiu
M. Miškinis ir G. Paplauskas, Tarpukario Lietuvos maisto kultūros formavimasis
U. Virvičiūtė, Tarpukario Lietuvos visuomenės opinija kino filmų atžvilgiu
14:00-15:00 Ekonomika ir krizės
I. Cirtautas ir G. Kareniauskas, Lietuvių darbininkų kasdienybė 1930-1940 m. Lietuvoje
P. Balandaitė, 1935 m. Suvalkijos ūkininkų streikai: visuomenės informavimo problematika
A. Mirskaitė, 1928 m. nederlius Šiaurės Lietuvoje: skirtingi sprendimo būdai
D. Pakinkevičius, Ar M. Putino romanas „Krizė“ gali būti patikimas šaltinis tyrinėjant 1930 m. krizę?
Vokietijos istorijos instituto Varšuvoje padalinys Vilniuje bendradarbiaudamas su Vilniaus universiteto Istorijos fakultetu ir Lietuvos istorijos institutu, maloniai kviečia Jus gruodžio 2 d. į prof. dr. Stephanie Herold paskaita „Transfromation as Heritage. Provisional Housing after the Second World War in Germany“.
Paskaitą moderuos prof. dr. Marija Drėmaitė.
Paskaita vyks Vilniaus universiteto Istorijos fakultete gruodžio 02 d., 17 val. 211 auditorijoje.
Daugiau apie paskaitą:
The destruction caused by the Second World War led to a massive housing shortage (not only) in Germany. To remedy this, the construction of temporary accommodations had already begun in the war's final years to provide people with provisional shelters (these so-called „Behelfsheime“ were either self-built or erected by forced labourers). After the end of the war, any existing space was used for residential purposes, including former camps for forced labourers and prisoners of war. Although initially of a provisional nature, quite a few of these places are still used today. The buildings have been transformed, expanded, extended, partially demolished, and remodeled along the way. However, they have been preserved as places of residence to this day – despite their apparent banality and often difficult heritage. The various transformations bear witness not only to personal fates but also to historical and social changes. Thus, the places gain their significance as cultural heritage precisely through these changes. But what does this mean for our approach to this heritage, whose main characteristic seems to be constant change?
Stephanie Herold is an art historian, monument conservator, and professor for Urban Conservation and Cultural Heritage at the Institute for Urban and Regional Planning at the Berlin Institute of Technology - TU Berlin. Her research focuses on young architectural heritage from modernism to postmodernism (focusing on GDR architecture), dissonant heritage in Central and Eastern Europe, emotions, affects in heritage-making and aesthetics. She is a member of ICOMOS Germany, chair of the Working Group on Theory and Education in Heritage Conservation (Arbeitskreis Theorie und Lehre der Denkmalpflege), and deputy spokesperson of the Research Training Group Identity and Heritage.
2024 m. lapkričio 14 d. 18 val. Signatarų namuose vyks dr. Leono Nekrašo paskaita „Gyvenimas padalintame kraštovaizdyje: aplinka, iššūkiai ir nuotykiai ties demarkacine linija tarpukariu“.
Tarpukariu tarp Lietuvos ir Lenkijos įsitvirtinusi demarkacinė linija perskyrė iš esmės vientisą kultūrinę-socialinę-ekonominę erdvę – to pasekmes tiesiogiai pajuto, visų pirma, vietos gyventojai. Valstybėms konfliktuojant dėl Vilniaus ir nepalaikant oficialių santykių, linijos perėjimo galimybės buvo itin suvaržytos. Linija atskyrė gimines, padalijo ištisus kaimus, nutraukė tradicinius susisiekimo kelius ir maršrutus. Kai kurių naujojo pasienio gyventojų artimieji, lig tol lankyta bažnyčia ar šeimos kapai – nors išlikdami geografiškai arti ar netgi visai šalia – atsidūrė priešiškoje valstybėje, į kurią patekti buvo keblu… Linija padalijo ir daugelį privačių ūkių, absurdiškai komplikuodama vietos valstiečių kasdienybę. Bet pereiti „rubežių“ magėjo! Riba tarp valstybių ėjo labai įvairiu kraštovaizdžiu – ir laukais, ir pelkėmis, ir miškais, ir upėmis, ir ežerais. Vietos aplinkos specifika sudarė sąlygas virtinei skirtingų nutikimų ir procesų. Paskaitoje kalbėsime apie tarpukario Lietuvos pasienio su Lenkija ypatybes, šiame areale gyvenusių ir dirbusių žmonių prisitaikymą ir santykį su jų aplinka ypatingomis – pasienio konflikto – sąlygomis.
Istorinį artefaktą pristatys LNM vyresn. muziejininkė Živilė Paipulaitė.
Artefaktas: Staltiesė paveldėta iš senelės, mirusios 1903 m., nėriniai nerti Mortos Antanaitytės 1901 m., gyv. Orelių k. Linas, medvilnė, nėrimas vąšeliu.
Kada? 2024 m. lapkričio 14 d. 18 val.
Kur? Signatarų namuose (Pilies g. 26, Vilnius).
Renginys nemokamas!
Paskaitą bus galima peržiūrėti portale 15min.lt arba Lietuvos nacionalinio muziejaus Youtube kanale.
2024 m. lapkričio 28 d. 18 val. vyks dr. Neringos Dambrauskaitės-Martinkėnės paskaita „Bajoras ir jo dvaras XVI a.–XVII a. pirmoje pusėje“.
XVI–XVII a. pirmoje pusėje kaimiškos dvarų sodybos buvo pagrindinė kilmingųjų gyvenamoji aplinka. Tačiau mediniai to laiko dvarai jau seniai nunykę, apie juos byloja tik rašytiniai šaltiniai. Iš jų sužinome, kad dvarų sodybos buvo skirtingos, nes priklausė nuo bajoro turtinės padėties ir dvaro reikšmės. Taigi kokia buvo dvarų sodybų struktūra, kokie pastatai jose stovėjo ir kas buvo jų viduje?
Istorinį artefaktą pristatys LNM muziejininkė Karolina Bukovskytė.
Artefaktas: Nežinomo dailininko paveikslas, Elena Römerienė (apie 1660–1715).
Kada? 2024 m. lapkričio 28 d. 18 val.
Kur? Senajame arsenale (Arsenalo g. 3, Vilnius).
Renginys nemokamas!
Paskaitą bus galima peržiūrėti portale 15min.lt arba Lietuvos nacionalinio muziejaus Youtube kanale.
2024 m. gruodžio 12 d. 18 val. vyks doc. dr. Gintauto Vėliaus paskaita „Viduramžių Kernavė: mirusiųjų pasauliai“.
Jau penktą dešimtmetį vykdomų Kernavės archeologinių tyrimų rezultatai leidžia susidaryti gana patikimą legendinės Lietuvos sostinės vaizdinį. Čia susikūrė vienas pirmųjų valstybės galios centrų, čia rezidavo kariaunos saugomi kunigaikščiai, čia gimė viena ankstyviausių miestietiškų bendruomenių etninėje Lietuvoje. Ilgus metus kasinėtas viduramžių miestas ir piliakalnių gynybinė sistema neleidžia abejoti šiais teiginiais. Tačiau ką apie XIII–XIV a. Kernavę ir jos gyventojus byloja to meto kapai? Kokiai socialinei kategorijai atstovavo palaidotieji, kokia kalba jie kalbėjo ir kokiems dievams meldėsi? Kur ilsisi Kernavės kunigaikščiai ir juos gynę kariai? Ar šiandien galime tikėtis vienareikšmiškų atsakymų į šiuos klausimus? Visa tai pabandysime išsiaiškinti, pasitelkdami pastaraisiais metais tyrinėtų Kernavės kapinynų duomenis.
Istorinį artefaktą pristatys LNM Viduramžių ir naujųjų laikų archeologijos rinkinių skyriaus vedėjas Valdas Steponaitis.
Artefaktas: Verkių kapinyno Vilniuje moters kapo įkapių komplektas, XIV a. Rastas 2008 m. archeologinių tyrimų metu Vilniuje, Verkių kapinyne (tyr. vad. Robertas Žukovskis).
Kada? 2024 m. gruodžio 12 d. 18 val.
Kur? Senajame arsenale (Arsenalo g. 3, Vilnius).
Renginys nemokamas!
Paskaitą bus galima peržiūrėti portale 15min.lt arba Lietuvos nacionalinio muziejaus Youtube kanale.
2025 m. sausio 30 d. 18 val. vyks Pauliaus Japerto paskaita „Sovietinė militarizacija ir Lietuvos kraštovaizdis“
Nurimę Antrojo pasaulinio karo mūšiai netapo karo pabaiga visiems jo „dalyviams“. Savo karą ir toliau kariavo Lietuvos laukuose likę „tylieji kareiviai“ – prieštankinės minos ir kitokie nesprogę šaudmenys. Šiai problemai spręsti sovietų valdžia pasitelkė ir civilius Lietuvos gyventojus. Paskaitoje kalbama apie sukarintų organizacijų išminuotojų veiklą, Lietuvos komunistų partijos ir civilinės valdžios organų įsitraukimą bei civilinės ir karinės valdžios bendradarbiavimą.
Istorinį artefaktą pristatys LNM vyresn. muziejininkas Tadas Šėma.
Artefaktas: Sovietinė prieštankinė mina, naudota II pasaulinio karo metais (1941–1945).
Kada? 2025 m. sausio 30 d. 18 val.
Kur? Senajame arsenale (Arsenalo g. 3, Vilnius).
Renginys nemokamas!
Paskaitą bus galima peržiūrėti portale 15min.lt arba Lietuvos nacionalinio muziejaus Youtube kanale.
2025 m. vasario 13 d. 18 val. vyks dr. Lauros Prascevičiūtės paskaita „Valakų reformos paveldas: kaimo kraštovaizdis“.
XVI a. Lietuvos didžiojoje kunigaikštystėje įgyvendinta Valakų reforma pertvarkė ikivalakinio kraštovaizdžio elementus – žemėvaldos, žemėnaudos ir užstatymo struktūras, suformavo naują kraštovaizdį bei nulėmė naujų kraštovaizdžio elementų atsiradimą. Kaimai įgavo naują planinę bei erdvinę užstatymo struktūrą. Pakeitus senąsias ūkininkavimo formas naujomis, kraštovaizdyje ėmė dominuoti taisyklingi žemėnaudos elementai. Įvykdyti kraštovaizdžio pokyčiai šių dienų kraštovaizdyje gali būti atpažįstami kaip paveldo objektai. Kaip keitėsi kaimo kraštovaizdis? Kokius šių dienų kraštovaizdžio elementus galime vadinti Valakų reformos paveldu?
Istorinį artefaktą pristatys LNM muziejininkė Solveiga Šlapikienė.
Artefaktas: Didžiasalio gatvinio kaimo planas, kuriame pavaizduota 19 a. pab. pastatų, sodybų kitimo dinamika. Planą sudarė M. Purvinas 1984 m.
Kada? 2025 m. vasario 13 d. 18 val.
Kur? Senajame arsenale (Arsenalo g. 3, Vilnius).
Renginys nemokamas!
Paskaitą bus galima peržiūrėti portale 15min.lt arba Lietuvos nacionalinio muziejaus Youtube kanale.
2025 m. vasario 27 d. 18 val. vyks prof. dr. Nerijaus Šepečio paskaita „Slenkanti ir slugdanti užmarštis: lietuviškieji (post)sovietiniai Smalininkai“.
Užmarštis dažniausiai suvokiama kaip atminties stoka, negalėjimas atsiminti. Kai kalbame apie santykį su miestais, jų supratimą ar miestietišką savimonę šiuolaikinėje Lietuvoje, užmarštis yra tokia veikiau tyčinė, tik lėtinė, tyliai išstumianti dvasios būsena. Lietuvos miestus nuo Vilniaus iki Klaipėdos, nuo Zarasų iki Druskininkų atsimename kaip išskirtinai Lietuvos, lietuviškus. Smalininkams tokiame išstumiančiame pasisavinime tenka ypatinga vieta: jie užmirštami ir kaip ne lietuviškas, ir kaip ne Lietuvos, o žydų, vokiečių, vokietakalbių lietuvninkų miestas, atsiradęs ir klestėjęs Prūsijos karalystėje ir Vokietijos imperijoje, kažkiek dar ir Klaipėdos krašte. Išlikę vietos iškilios kūrėjos Lidijos Meškaitytės (kuriai Lietuva net dedikuos 2027 atmintinus metus) egodokumentai, buvusių šmaleninkiškių literatūriniai pasakojimai leidžia atkurti tą mums nebematomą, nenorimą matyti daugiakalbį, kitakultūrį vaizduotės miestą, mikropasaulį, kraštovaizdį.
Istorinį artefaktą pristatys LNM vyresn. muziejininkė Diana Streikuvienė.
Artefaktas: Religinis abrozdas. Gott ist die Liebe. Vokietijos imperija. Apie 1900 m. Popierius, celiuloidas, tekstilės pluoštas, siūlai, siuvinėjimas, klijavimas, 40 x 29,5 cm. Kilmė: gauta iš Šilalės rajono kraštotyrininko Klemenso Lovčiko.
Kada? 2025 m. vasario 27 d. 18 val.
Kur? Senajame arsenale (Arsenalo g. 3, Vilnius).
Paskaitą bus galima peržiūrėti portale 15min.lt arba Lietuvos nacionalinio muziejaus Youtube kanale.
Tradiciškai Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto bendruomenė metus baigia susiburdama į išskirtinį renginį – metų paskaitą. Bendruomenei ir visiems fakulteto bičiuliams skirto renginio metu pristatomi aktualiausi fakulteto aplinkoje gimę istoriniai tyrimai ir atradimai, naujausios knygos ar įgyvendinti projektai.
Šiais metais, metų paskaitą skaitys prof. Arūnas Streikus. Paskaitos tema - „Ir nebūtinai visada turi triumfuoti melai ir neteisybės“: Šv. Sostas ir svetimųjų naikinama Lietuva 1940-1948 m.
Paskaita vyks Vilniaus universiteto Istorijos fakultete gruodžio 18 d., 17:30 val. 211 auditorijoje.
Paskaitą bus galima stebėti tiesiogiai ir įrašą rasti Istorijos fakulteto Youtube kanale.
Taip pat šiais metais pasirodė dvi prof. Arūno Streikaus knygos.
Knygoje „(Ne)meilės trikampis. Šventojo Sosto Rytų politika. Sovietų režimas ir Lietuva“ autorius nagrinėja Šv. Sosto Rytų politiką, akcentuodamas jos poveikį Bažnyčios padėčiai sovietinėje Lietuvoje nuo Antrojo pasaulinio karo iki komunizmo žlugimo. Tyrime analizuojama, kokią vietą ši tema užėmė Vatikano darbotvarkėje ir kaip į Šventojo Sosto sprendimus reagavo sovietų valdžia. Sujungus Bažnyčios istoriją ir sovietų valdžios tyrimus, atskleidžiama, kokių iššūkių ir pasekmių sulaukta.
Antrojoje knygoje „Popiežiškoji Šv. Kazimiero lietuvių kolegija Romoje“ prof. Streikus siekia atskleisti šios kolegijos istoriją, pasitelkdamas išsamius archyvinius šaltinius ir asmenų, dalyvavusių jos veikloje, liudijimus. Institucijos raida nuo veiklos pradžios iki šių dienų analizuojama remiantis Vatikano ir sovietų valdžios archyvų bei kolegijos dokumentais. Knygoje akademinė analizė derinama su gyvesniais, emocinę atmosferą perteikiančiais pasakojimais, kurie leidžia skaitytojui pajusti kolegijos tradicijų ir aplinkos dvasią. Išvengiama tiek idealizuoto, tiek vienpusiškai neigiamo požiūrio, siekiama perteikti autentišką žmonių kurtą istoriją.
2024 m. lapkričio 21 d. Vilniaus universiteto Istorijos fakultetas (Universiteto g. 7), 330 auditorija. Renginio pradžia 9:00 val.
Nesunkiai atpažįstame etnografinį, dvarų, miestų, sakralinį paveldą. Tačiau nutinka, kad galime pražiūrėti ir visą paveldo grupę ar tipą. Taip yra nutikę su Lietuvos miestelių gyventojų – miestelėnų – materialiu ir nematerialiu paveldu, jų istorija, kultūra ir institucijomis. Ar Lietuvos miestelių gyventojai yra grupė, kurią galima tiesiog sutapatinti su kaimo ar miesto gyventojais, ar tai yra kažkas tarpinio tarp jų, o gal kažkas visiškai savito? Klausimas skamba keistai, nepatikimai ar provokuojančiai, bet gal tik dėl to, kad nesame jo užsidavę, o juo labiau išsamiau gvildenę. Kviečiame į miestelių seminarą, kur gvildensime miestelėno fenomeną ir su miestelių paveldu, kultūra bei istorija susijusius klausimus.
Renginį bus galima stebėti Youtube
Organizuoja: Vilniaus universiteto Istorijos fakultetas
Partneriai: Lietuvos istorijos institutas; Lietuvos etnografijos muziejus; Kražių Žygimanto Liauksmino gimnazija
Finansuoja: Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos
Lapkričio 21 d., Istorijos fakultete vyks (Post)autoritarinių kraštovaizdžių tyrimų centro organizuojama tarptautinė konferencija „New Cultural Landscape Interpretations: Perspectives from Geography and History“.
Konferencija skirta pristatyti inovatyvius metodus ir išskirtines atvejo studijas tarpdisciplininiuose kultūrinių kraštovaizdžių tyrimuose – apimančiuose miesto, agrarinę ir žmogaus paveiktą gamtinę aplinką. Renginys suburs įvairių sričių mokslininkus, tyrėjus ir praktikus, su kuriais gilinsimės į naujai kylančias temas ir teorinius klausimus, formuojančius šiuolaikinį kraštovaizdžio tyrimų lauką. Konferencijos programą galite matyti čia.
Renginys vyks VU IF (Universiteto g. 7), 211 auditorijoje.
Projektą finansuoja Lietuvos mokslo taryba (LMTLT) pagal LR ŠMSM pažangos priemonės Nr. 12-001-01-01-01 programą „Universitetų ekscelencijos iniciatyva“. Sutarties Nr. S-A-UEI-23-12.“
Lapkričio 5 d., 17 val., Istorijos fakultete vyks diskusija su dr. Epp Annus (Talino universitetas, Ohio State University). Renginio metu kviečiama diskutuoti apie naujų antropoceno ir eko-socialines idėjų atėjimą į istorijos ir kitų humanitarinių bei socialinių mokslų lauką.
Diskusija vyks VU IF (Universiteto g. 7), 109 auditorijoje.
Dr. Epp Annus mokslinių interesų sritis – kultūra, filologija ir lingvistika. Taikydama (post)kolonialistinę ir fenomenologinę perspektyvą, ji tiria Baltijos šalių istoriją, politiką ir visuomenę, išryškindama sudėtingus ideologinius sąryšius tarp sovietinio ir posovietinio laikotarpių. Mokslininkė yra monografijos „Soviet Postcolonial Studies A View from the Western Borderlands” (2018) autorė. Daugiau informacijos apie lektorę čia.
Renginį finansuoja Lietuvos mokslo taryba (LMTLT) pagal LR ŠMSM pažangos priemonės Nr. 12-001-01-01-01 programą „Universitetų ekscelencijos iniciatyva“. Sutarties Nr. S-A-UEI-23-12.“
Vilniaus Universiteto Istorijos fakulteto Naujosios istorijos katedra kviečia į apvalaus stalo diskusiją „Europos žmogaus teisių teismas iš arti buvusio teisėjo prof. E. Kūrio akimis“.
Diskusiją moderuos dr. A. Terleckas ir doc. dr. S. Kaubrys.
Diskusija vyks 2024 m. lapkričio 11 d., 17 val. 218 auditorijoje.
Vilniaus Universiteto Istorijos fakulteto Naujosios istorijos katedra kviečia į kitą apvalaus stalo diskusiją „Prof. V. Miškinis pasakoja gilės ir Dainų šventės istoriją. Išgirskim“.
Diskusiją moderuos prof. A. Streikus ir doc. dr. S. Kaubrys.
Diskusija vyks 2024 m. gruodžio 12 d., 17 val. 218 auditorijoje.
