Renginiai

2024-11-14 18:00

2024-11-14 19:15

2024 m. lapkričio 14 d. 18 val. Signatarų namuose vyks dr. Leono Nekrašo paskaita „Gyvenimas padalintame kraštovaizdyje: aplinka, iššūkiai ir nuotykiai ties demarkacine linija tarpukariu“.

Tarpukariu tarp Lietuvos ir Lenkijos įsitvirtinusi demarkacinė linija perskyrė iš esmės vientisą kultūrinę-socialinę-ekonominę erdvę – to pasekmes tiesiogiai pajuto, visų pirma, vietos gyventojai. Valstybėms konfliktuojant dėl Vilniaus ir nepalaikant oficialių santykių, linijos perėjimo galimybės buvo itin suvaržytos. Linija atskyrė gimines, padalijo ištisus kaimus, nutraukė tradicinius susisiekimo kelius ir maršrutus. Kai kurių naujojo pasienio gyventojų artimieji, lig tol lankyta bažnyčia ar šeimos kapai – nors išlikdami geografiškai arti ar netgi visai šalia – atsidūrė priešiškoje valstybėje, į kurią patekti buvo keblu… Linija padalijo ir daugelį privačių ūkių, absurdiškai komplikuodama vietos valstiečių kasdienybę. Bet pereiti „rubežių“ magėjo! Riba tarp valstybių ėjo labai įvairiu kraštovaizdžiu – ir laukais, ir pelkėmis, ir miškais, ir upėmis, ir ežerais. Vietos aplinkos specifika sudarė sąlygas virtinei skirtingų nutikimų ir procesų. Paskaitoje kalbėsime apie tarpukario Lietuvos pasienio su Lenkija ypatybes, šiame areale gyvenusių ir dirbusių žmonių prisitaikymą ir santykį su jų aplinka ypatingomis – pasienio konflikto – sąlygomis.

Istorinį artefaktą pristatys LNM vyresn. muziejininkė Živilė Paipulaitė.

Artefaktas: Staltiesė paveldėta iš senelės, mirusios 1903 m., nėriniai nerti Mortos Antanaitytės 1901 m., gyv. Orelių k. Linas, medvilnė, nėrimas vąšeliu.

Kada? 2024 m. lapkričio 14 d. 18 val.

Kur? Signatarų namuose (Pilies g. 26, Vilnius).

Renginys nemokamas!

Paskaitą bus galima peržiūrėti portale 15min.lt arba Lietuvos nacionalinio muziejaus Youtube kanale.

2024-11-21 14:04

2024 m. lapkričio 21 d. Vilniaus universiteto Istorijos fakultetas (Universiteto g. 7), 330 auditorija. Renginio pradžia 9:00 val.

Nesunkiai atpažįstame etnografinį, dvarų, miestų, sakralinį paveldą. Tačiau nutinka, kad galime pražiūrėti ir visą paveldo grupę ar tipą. Taip yra nutikę su Lietuvos miestelių gyventojų – miestelėnų – materialiu ir nematerialiu paveldu, jų istorija, kultūra ir institucijomis. Ar Lietuvos miestelių gyventojai yra grupė, kurią galima tiesiog sutapatinti su kaimo ar miesto gyventojais, ar tai yra kažkas tarpinio tarp jų, o gal kažkas visiškai savito? Klausimas skamba keistai, nepatikimai ar provokuojančiai, bet gal tik dėl to, kad nesame jo užsidavę, o juo labiau išsamiau gvildenę. Kviečiame į miestelių seminarą, kur gvildensime miestelėno fenomeną ir su miestelių paveldu, kultūra bei istorija susijusius klausimus.

Programa

Renginį bus galima stebėti  Youtube

Daugiau informacijos

Organizuoja: Vilniaus universiteto Istorijos fakultetas

Partneriai: Lietuvos istorijos institutas; Lietuvos etnografijos muziejus; Kražių Žygimanto Liauksmino gimnazija

Finansuoja: Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos

2024-11-21 09:15

Lapkričio 21 d., Istorijos fakultete vyks (Post)autoritarinių kraštovaizdžių tyrimų centro organizuojama tarptautinė konferencija „New Cultural Landscape Interpretations: Perspectives from Geography and History“.

Konferencija skirta pristatyti inovatyvius metodus ir išskirtines atvejo studijas tarpdisciplininiuose kultūrinių kraštovaizdžių tyrimuose – apimančiuose miesto, agrarinę ir žmogaus paveiktą gamtinę aplinką. Renginys suburs įvairių sričių mokslininkus, tyrėjus ir praktikus, su kuriais gilinsimės į naujai kylančias temas ir teorinius klausimus, formuojančius šiuolaikinį kraštovaizdžio tyrimų lauką. Konferencijos programą galite matyti čia.

Renginys vyks VU IF (Universiteto g. 7), 211 auditorijoje.

Projektą finansuoja Lietuvos mokslo taryba (LMTLT) pagal LR ŠMSM pažangos priemonės Nr. 12-001-01-01-01 programą „Universitetų ekscelencijos iniciatyva“. Sutarties Nr. S-A-UEI-23-12.“

2024-11-05 17:00

Lapkričio 5 d., 17 val., Istorijos fakultete vyks diskusija su dr. Epp Annus (Talino universitetas, Ohio State University). Renginio metu kviečiama diskutuoti apie naujų antropoceno ir eko-socialines idėjų atėjimą į istorijos ir kitų humanitarinių bei socialinių mokslų lauką.

Diskusija vyks VU IF (Universiteto g. 7), 109 auditorijoje.

Dr. Epp Annus mokslinių interesų sritis – kultūra, filologija ir lingvistika. Taikydama (post)kolonialistinę ir fenomenologinę perspektyvą, ji tiria Baltijos šalių istoriją, politiką ir visuomenę, išryškindama sudėtingus ideologinius sąryšius tarp sovietinio ir posovietinio laikotarpių. Mokslininkė yra monografijos „Soviet Postcolonial Studies A View from the Western Borderlands” (2018) autorė. Daugiau informacijos apie lektorę čia.

Renginį finansuoja Lietuvos mokslo taryba (LMTLT) pagal LR ŠMSM pažangos priemonės Nr. 12-001-01-01-01 programą „Universitetų ekscelencijos iniciatyva“. Sutarties Nr. S-A-UEI-23-12.“

2024-11-11 17:00

Vilniaus Universiteto Istorijos fakulteto Naujosios istorijos katedra kviečia į apvalaus stalo diskusiją „Europos žmogaus teisių teismas iš arti buvusio teisėjo prof. E. Kūrio akimis“.

Diskusiją moderuos dr. A. Terleckas ir doc. dr. S. Kaubrys.

Diskusija vyks 2024 m. lapkričio 11 d., 17 val. 218 auditorijoje. 

2024-10-28 17:00

Vokietijos istorijos instituto Varšuvoje padalinys Vilniuje bendradarbiaujant su Lietuvos istorijos institutu ir Vilniaus universiteto Istorijos fakultetu maloniai kviečia Jus spalio 28 d. į dr. Jan Musekamp paskaitą From Kaunas to New York. Emigrations and the Railroad.  

Paskaitą moderuos dr. Darius Staliūnas.

Paskaita vyks Vilniaus universiteto Istorijos fakultete 211 auditorijoje 17 val.

Dagiau apie paskaitą:

The decades preceding the First World War saw a steady increase in emigration from the Kaunas region. Poverty, the political situation in the Russian Empire’s western territories, and a rise in opportunities across the Atlantic all contributed to this development. However, research often leaves out another crucial factor – railroad infrastructure. This talk will focus on Jewish and Lithuanian emigration and the role of cross-border railroads in establishing migration routes from Lithuania to North America. 

Daugiau apie pranešėją:

Jan Musekamp is the designated vice-director of the German Historical Institute in Warsaw. He earned his doctorate and habilitation at the European University Viadrina in Frankfurt (Oder). For the past six years, Jan Musekamp was a visiting associate professor at the University of Pittsburgh.

Paskaita vyks anglų kalba.

Renginio metu bus fotografuojama. Nuotraukos bus naudojamos paskaitos viešinimui Vokietijos istorijos instituto Varšuvoje socialinių tinklų paskyrose ir internetinėje svetainėje.

Lauksime Jūsų paskaitoje.

2024-10-22 17:00

The Centre for the Study of East European Jewish History at the Vilnius University Department of History together with The Emil A. and Jenny Fish Center for Holocaust & Genocide Studies at Yeshiva University, Department of Jewish Studies at Wroclaw University, Department of Russian and Slavic Studies at Hebrew University of Jerusalem, and Lviv Catholic University invites to the series of Graduate and PhD students’ online Seminars dedicated to Jewish history, culture, heritage and memory in Eastern Europe.

Each seminar will be followed by discussion with experienced scholars.

PROGRAM

2024-10-21 14:30

Spalio 21 dieną (pirmadienį) Istorijos fakulteto bendruomenę kviečiame į mokymus apie grobuoniškus žurnalus.
Mokymai vyks Istorijos fakulteto 211 auditorijoje.
Pradžia 14:30 val.
Trukmė 45 min.
Mokymus ves Eglė Juodė, Vilniaus universiteto biblioteka.

Nuoširdžiai kviečiame!

Grobuoniški žurnalai – tai pagal sukčiavimo schemas veikiančių leidėjų leidžiami žurnalai ir kiti darbai, neatitinkantys mokslo leidiniams keliamų standartų. Jų leidėjai apsimeta kokybiškais ir tarptautiniais, bet išties nesilaiko priimtinų leidybos nuostatų, yra sukurti tik lėšoms pritraukti.

• Kas yra grobuoniški žurnalai ir kodėl jie atsirado?

• Kokiais būdais bandoma prisivilioti autorius ir kaip atpažinti grobuoniškus žurnalus?

• Ar egzistuoja nepatikimų žurnalų sąrašai?

Apie tai ir kalbėsimės susitikę.

2024-10-22 17:00

2024 m. spalio 22 d., 17 val. Vilniaus universiteto  Istorijos fakulteto 211 aud. vyks viduramžių istorijos prifesoriaus Paweł Kras (Jono Pauliaus II katalikiškasis univerasitetas Liubline, Viduramžių studijų centras) paskaita Pietas Jagellonica. Royal Prayer Books and Religious Practice of the Jagiellonian Dynasty.

Paskaita vyks anglų kalba.

2024-10-24 09:30

Konferencija rengiama siekiant aktualizuoti vieną galingiausių Jogailaičių epochos Lietuvos didikų – Mūrinių Geranainių grafą, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kanclerį ir Vilniaus vaivadą Albertą Goštautą (†1539), bei visą Goštautų giminę.

2024-10-10 17:30

Šiemet sukanka 105 metai, kai buvo atkurtas Rusijos imperijos uždarytas Vilniaus universitetas ir du dešimtmečius gyvavo su Stepono Batoro vardu (SBU). Šia proga Istorijos fakultetas ir Vilniaus universiteto muziejus kviečia į pokalbį - diskusiją.

Diskutuos VU Istorijos fakulteto mokslininkės doc. dr. Loreta Skurvydaitė ir dr. Inga Leonavičiūtė, Vilniaus universiteto muziejaus istorikės Agnė Poškienė ir Julija Jonušaitė. Moderuos VU bibliotekos komunikacijos specialistė Nijolė Bulotaitė.

Data: Spalio 10 d., 17.30 val.

Vieta: VU Idėjų observatorija (M. K. Čiurlionio g. 29)

 Facebook

2024-10-02 09:15

Kviečiame į pirmąjį Istorinių sostinių forumą, kuris vyks 2024 m. spalio 2 dieną, Kernavės archeologinės vietovės muziejuje.

VU Istorijos fakultetui užsakytas autobusas išvyksta 8.30 val. nuo Daukanto a., grįžimas iš Kernavės  numatomas 17 val.

Istorinių sostinių forumo programa

Forumo dalyvių registracija 

Forumas skirtas Kernavės UNESCO Pasaulio vertybės statuso suteikimo 20-mečiui paminėti. Forume susitiks istorinių sostinių idėjos autoriai, puoselėtojai, valdytojai, vietos gyventojai, studentai ir visi kiti suinteresuoti asmenys. Forumo tikslas – aptarti, kur link juda istorinių sostinių idėja, kaip ją šiuo metu supranta visuomenė, kokios yra ir gali būti istorinių sostinių stiprybės, silpnybės, galimybės bei rizikos.

Forumo partneris - Vilniaus universiteto Istorijos fakultetas

Programoje planuojamos trys sesijos, kiekvienoje iš jų numatomas teminis pranešimas:

• 1 sesija. Istorinių sostinių tyrimai

Pirmojoje sesijoje aptarsime, ką naujo žinome ir ką dar tikimės sužinoti apie Lietuvos istorinių sostinių kultūrinę, politinę ir ekonominę reikšmę.

Diskusijos moderatorius: dr. Norbertas Černiauskas, Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto prodekanas

Dalyviai: prof. dr. Alfredas Bumblauskas (Vilniaus universiteto Istorijos fakultetas), dr. Darius Baronas (Lietuvos istorijos institutas), prof. dr. Albinas Kuncevičius (Vilniaus universiteto Istorijos fakultetas), doc. dr. Aleksiejus Luchtanas, doc. dr. Gintautas Vėlius (Valstybinio Kernavės kultūrinio rezervato direkcija).

Pranešimas: „Apie suirusią laiko tvarką“ Lietuvos istorijos instituto direktorius doc. dr. Aurimas Švedas

• 2 sesija. Istorinių sostinių populiarinimas per muziejinį pasakojimą

Šios sesijos metu diskutuosime kartu su muziejų kolegomis apie istorinių sostinių viešinimą, turizmo skatinimą ir jų unikalumo išsaugojimą, apie istorinių ir regionų sostinių naratyvo įamžinimą muziejuose. Ar istorinių sostinių idėja gyva, ar turime ką parodyti miestų ir kraštų muziejuose?

Diskusijos moderatorius: Marius Pečiulis, Lietuvos muziejų asociacijos valdybos pirmininkas

Dalyviai: dr. Arūnas Astramskas (Panevėžio kraštotyros muziejaus direktorius), Kęstutis Gerliakas (Vilniaus muziejaus turinio kuratorius), Ieva Lazauskė (Kernavės archeologinės vietovės muziejaus skyriaus vedėja), Gabrielius Sužiedėlis (Kauno miesto muziejaus direktorius), Alvyga Zmejevskienė (Trakų istorijos muziejaus direktorė).

Pranešimas: „Anapus Optimizmo: daugialypis Kauno modernizmas ir kiti pasakojimai“ Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto prof. dr. Marija Drėmaitė

• 3 sesija. Istorinių sostinių ateitis ir UNESCO apsauga

Kartu su paveldosaugos ekspertais, Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos atstovais bei istorinių sostinių valdytojais aptarsime, kaip istorines sostines pritaikyti šiuolaikinėms reikmėms, nepažeidžiant jų autentiškumo ir puoselėjant reikšmę ateities kartoms, diskutuosime apie UNESCO vaidmenį išsaugant istorines sostines ir jų paveldą bei skatinant tarptautinį bendradarbiavimą.

Diskusijos moderatorius: doc. dr. Salvijus Kulevičius, Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto prodekanas, Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos ir Valstybinė kultūros paveldo komisijos narys

Dalyviai: prof. dr. Rimvydas Laužikas (Vilniaus universiteto Komunikacijos fakultetas), doc. dr. Vaidutė Ščiglienė (Valstybinės kultūros paveldo komisijos pirmininkė), doc. dr. Juozapas Blažiūnas (Vilniaus senamiesčio atnaujinimo agentūros direktorius), Sigita Bugenienė (Kultūros ministerijos Kultūros paveldo politikos grupės vadovė), Renata Vaičekonytė-Kepežinskienė (Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos sekretoriato Paveldo programų vadovė)

Pranešimas: „Istorinės sostinės idėja - kas toliau?“ Specialus pranešimas apie istorinių sostinių perkėlimą į įstatyminę bazę idėją, jo svarbą ir raidą. Seimo narys, įstatymų projektų dėl istorinių sostinių statuso iniciatorius Kęstutis Vilkauskas

2024-10-03 13:00

2024-10-03 18:00

Studente!

Turbūt esi girdėjęs klausimą: „Tai ką gi tu dirbsi, baigęs istoriją, filosofiją, japonologiją, skandinavistiką, sociologiją... (įsirašyk savo studijų programą pati(-s))?“. Jei bent slapčia toks klausimas sukirba ir tau – ATEIK ir išgirsk, kokie normų ir ribų nevaržomi yra humanitarinių ir socialinių mokslų absolvenčių(-tų) karjerų keliai. O jei esi ramus – irgi ateik ir pasidalink savo ramybe su kolegomis studentais ir studentėmis!

2024 spalio 3 d.
_______________________________

APIE HUMANITARINIŲ IR SOCIALINIŲ MOKSLŲ ABSOLVENTŲ KARJEROS SPECIFIKĄ BEI GALIMYBES

13.00–14.00 – VU Teatro salė / VU Centriniai rūmai, II aukštas

Apie sochumų poreikį didelėse verslo bei valstybės organizacijose diskutuos:

* IT sektoriaus įmonės „Teltonika High-Tech Hill“ direktorius JULIUS PURLYS
* Fondų apskaitos ir įmonių valdymo konsultacijų sektoriaus įmonės „Citco“ kompanijų grupės Talentų pritraukimo vadovas Lietuvoje MODESTAS PAPLAUSKAS
* Valstybės saugumo departamento Personalo paieškos grupės vadovas TOMAS RAMANAUSKAS
** Diskusiją moderuoja VU kokybės vadybos specialistas, doktorantas KLAUDIJUS MELYS
_______________________________

DIRBU NE (TIK) PAGAL SPECIALYBĘ: ASMENINĖS ALUMNI ISTORIJOS

14.30–16.30 – 118 (Vinco Krėvės) aud. / VU Filologijos fakultetas, II aukštas

VU Istorijos, Filosofijos, Filologijos ir Komunikacijos fakultetų alumni pasidalins savo studijų ir karjerų istorijomis:

14.30–14.45 TOMAS BARTNINKAS (IF) Reklamos agentūra „Truth“
14.45-15.00 LIUCINA RIMGAILĖ (KF) Komunikacijos trenerė, verslininkė, konditerė
15.00–15.15 RŪTA ELIJOŠAITYTĖ-KAIKARĖ (FsF) Lietuvos leidėjų asociacija
15.30–15.45 ŽEMARTAS BUDRYS (FsF) Tyrimų ir dizaino agentūra „The Critical“
15.45–16.00 SIMONAS TEŠKEVIČIUS (IF) Kelionių agentūros „Kur toliau?“ steigėjas
16.00–16.15 DEIVIDAS BUDGINAS (KF) Darbuotojų ambasadorystės konsultavimo įmonės „Employee2consumer“ vadovas
_______________________________

VU KARJEROS CENTRO DIRBTUVĖS

14.30–16.30 – VU Filologijos fakultetas, I aukštas:
14.30–15.30 ir 15.30–16.30 „Tinklaveika: kaip užmegzti ir palaikyti naujus ryšius” LINA UTURYTĖ / VU Filologijos fakultetas, I aukštas, 107 (Azerbaidžano) aud.
14.30–15.30 ir 15.30–16.30 „Ką parašyti į CV, kai neturi ką rašyti?” TADAS KAROSAS / VU Filologijos fakultetas, I aukštas, 108 (Estų) aud.
_______________________________

PASIMATYMAI SU ALUMNI IR STUDENTAIS: UŽDUOK NEFORMALŲ KLAUSIMĄ

17.00–18.00 – Rašytojų menė / VU Filologijos fakultetas, II aukštas

Greitieji pasimatymai su VU Istorijos, Filosofijos, Filologijos ir Komunikacijos fakultetų alumni ir studentų organizacijų atstovais.

2024-10-03 18:00

Po Pirmojo pasaulinio karo paplitęs Europoje, o šešto dešimtmečio antroje pusėje ir sovietų Lietuvą pasiekęs kolorado vabalas ilgainiui užvaldė ne tik bulvių laukus, bet ir jų augintojų vaizduotes. Asociatyvūs vaizdiniai, tokie kaip kolektyvinės paieškos ar spirito buteliukai, bei mįslingos teorijos, kokiais būdais vabalas atkako į šalį, tebegyvuoja mūsuose, kad ir priblėsę, iki šių dienų. Kada radosi kenkėją apipynę mitai, kodėl jis įgavo papildomų reikšmių? Kaip jis buvo pasitiktas sovietų Lietuvoje, kokie mechanizmai turėjo užtikrinti sovietų deklaruotą planinės kovos pranašumą? O kaipgi šioji kova atrodė praktikoje?

2024 m. spalio 3 d. 18 val. vyks Agnės Kereišiūtės paskaita „Ir bulvės vėl žydės“: kolorado vabalo metamorfozė, kovos struktūros ir praktikos sovietinėje Lietuvoje“.

Istorinį artefaktą pristatys LNM muziejininkas Dovydas Pakinkevičius.

Artefaktas: Degtukų dėžutė su kolorado vabalu.

Kada? 2024 m. spalio 3 d. 18 val.

Kur? Senajame arsenale (Arsenalo g. 3, Vilnius).

Renginys nemokamas!

Paskaitą bus galima peržiūrėti portale 15min.lt arba Lietuvos nacionalinio muziejaus Youtube kanale.

2024-10-17 18:00

Paskaitų ciklas „Istorijos miestui ir pasauliui“ yra tęstinis Lietuvos nacionalinio muziejaus ir Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto projektas, kuriuo siekiama sutelkti dėmesį į daug kam negirdėtas, istorijos paraštėse nugulusias temas ir eksponatus.

2024 m. spalio 17 d. 18 val. vyks Rugilės Rožėnės paskaita „Dailininkė Lida Meškaitytė ir Klaipėdos krašto kraštovaizdžio likimai“.

Sovietinės okupacijos metais autoritarinis kraštovaizdis formavosi kaip radikalių fizinės erdvės pokyčių, jų apriboto patyrimo ir kontroliuojamos reprezentacijos erdvė. Antšvenčių kaime Jurbarko rajone gyvenusios ir kūrusios miniatiūrų autorės Lidos Meškaitytės (1926–1993) kūryba yra unikalus šios erdvės liudijimas. Iš Klaipėdos krašto kilusios neįgalios savamokslės dailininkės biografija ir jos kaimo peizažai gana greitai sulaukė to meto valdžios pripažinimo. Visgi toks dėmesys turėjo savo kainą – dar ir šiandien menininkės asmenybė ir jos kūrybinis palikimas neretai vertinami neproblemiškai, paraštėse paliekant tiek gyvenamojo laikotarpio, tiek tuo metu vykusių aplinkos pokyčių prieštaringumą. Lidijos Meškaitytės atvejis yra svarbus ne tik iš menotyrinės perspektyvos, bet ir kaip naujo žvilgsnio į autoritarinį kraštovaizdį pavyzdys.

Istorinį artefaktą pristatys LNM vyresn. muziejininkė Neringa Andriuškevičiūtė.

Artefaktas: Lekiai – „žirgeliai“. Šilutės r., Vorusnės k., Piešė J. Masalskas, 1956 m. Brėžinys, tušas.

Kada? 2024 m. spalio 17 d. 18 val.

Kur? Senajame arsenale (Arsenalo g. 3, Vilnius).

Renginys nemokamas!

Paskaitą bus galima peržiūrėti portale 15min.lt arba Lietuvos nacionalinio muziejaus Youtube kanale.

2024-10-31 18:00

Paskaitų ciklas „Istorijos miestui ir pasauliui“ yra tęstinis Lietuvos nacionalinio muziejaus ir Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto projektas, kuriuo siekiama sutelkti dėmesį į daug kam negirdėtas, istorijos paraštėse nugulusias temas ir eksponatus.

2024 m. spalio 31 d. 18 val. vyks dr. Elenos Pranckėnaitės paskaita „Ežerų gyvenvietės Lietuvoje ir ne tik: kitoks gyvenimas priešistorėje“.

XIX a. viduryje prasidėję ežerų gyvenviečių tyrimai Šveicarijoje sukėlė vadinamąją „ežerų gyvenviečių karštligę“ visoje Europoje. Nuo XX a. pradžios tokių išskirtinių gyvenviečių buvo bandoma ieškoti, nors su didžiule abejone, ir mūsų kraštuose, Baltijos jūros regione. Šios pastangos buvo įvertintos aptikus ir ėmus nuodugniai tyrinėti vėlyvojo bronzos amžiaus Luokesų ežero Molėtų rajone gyvenvietę. Archeologinių tyrimų duomenys atkuria 2500 metų senumo pasakojimą apie ežerų pakrantėse ar seklumose kadaise įsikūrusių ir gyvenusių žmonių buitį ir ūkį, o po vandeniu surasti unikalūs organiniai radiniai iliustruoja kasdienio gyvenimo priešistorėje aspektus. Kodėl priešistorinės bendruomenės rinkosi apsigyventi ežerų pakrantėse ar seklumose? Kokius trobesius jie statė ir ar tikrai gyveno virš vandens? Ar tokius gyvenamosios vietos pasirinkimus galima vadinti neįprastais?

Istorinį artefaktą pristatys LNM vyresn. muziejininkė Lijana Muradian.

Artefaktas: Tinklas žvejybai iš Luokesų I ežero gyvenvietės, Molėtų r. sav. 2010 m. archeologiniai tyrimai, vad. E. Pranckėnaitė (GRD 112717:21).

Kada? 2024 m. spalio 31 d. 18 val.

Kur? Senajame arsenale (Arsenalo g. 3, Vilnius).

Renginys nemokamas!

Paskaitą bus galima peržiūrėti portale 15min.lt arba Lietuvos nacionalinio muziejaus Youtube kanale.

2024-10-04 13:00

2024 m. spalio 4–5 d. Vilniaus universiteto Filologijos ir Istorijos fakultetuose

2024-09-09 17:00

Vilniaus universiteto Istorijos fakultetas pristato „Paveldo pirmadienių“ viešų paskaitų ciklą ir š. m. rugsėjo 9 d., 17 val. maloniai kviečia į viešą Antverpeno universiteto profesorės dr. Yonca Erkan paskaitą „Kultūros paveldo išsaugojimas praktikoje: pamokos iš valdymo planų“.

Paskaitos metu profesorė Erkan dalinsis įžvalgomis apie valdymo planų vaidmenį kultūros paveldo išsaugojimo srityje, pabrėždama jų kilmę, būtinybę ir teikiamą naudą. Paskaitoje bus nagrinėjama valdymo planų raida nuo 1972 m. UNESCO Pasaulio paveldo konvencijos, siekiant spręsti šiuolaikinius iššūkius, su kuriais susiduria paveldo vietovės. Profesorė Erkan pabrėš šių planų svarbą išsaugant išskirtinę visuotinę vertę (OUV) paveldo vietovėse ir užtikrinant jų darnų naudojimą. Ji aptars, kaip valdymo planai veikia kaip pagrindas veiksmų koordinavimui ir sprendimų priėmimui tarp suinteresuotųjų šalių, įskaitant vietos bendruomenes, vyriausybes ir tarptautines organizacijas, taip pat remiant paveldo turizmą ir vietos ekonominę plėtrą. Paskaitos metu profesorė Erkan taip pat aptars Istorinio urbanistinio kraštovaizdžio (HUL) metodą ir Poveikio paveldui vertinimą (HIA), nagrinėdama, kaip jie integruoja kultūrinius, socialinius, ekonominius ir aplinkosauginius aspektus valdant urbanistines paveldo vietoves.

Paskaita vyks š. m. rugsėjo 9 d. 17 val., 211 auditorijoje. Moderuoja: Rugilė Puodžiūnienė; paskaitų ciklą kuruoja prof. Marija Drėmaitė ir doktorantė Rugilė Puodžiūnienė. Paskaita yra vieša ir nemokama. Planuojantys dalyvauti, kviečiami registruotis

Prof. dr. Yonca Erkan

Profesorė Erkan yra žymi tarptautinė nekilnojamojo kultūros paveldo išsaugojimo ekspertė, nuo 2022 m. einanti profesorės pareigas Antverpeno universitete. 2015 m. ji įkūrė UNESCO katedrą „Pasaulio paveldo vertybių valdymas ir skatinimas: naujosios medijos ir bendruomenės įtraukimas“ Kadir Has universitete Stambule. 2018 m. ji dirbo vyresniąja konsultante UNESCO Pasaulio paveldo centre, kur koordinavo Istorinio urbanistinio kraštovaizdžio (HUL) ir Pasaulio paveldo miestų programą. Šiuo metu ji vadovauja keliems tarptautiniams ES Horizon2020 moksliniams projektams, susijusiems su industrinio paveldo darniu vystumu ir integruotu vietos valdymo modelio sukūrimu istoriniams kaimams. Profesorė Erkan yra įgijusi architektūros paveldo tvarkybos daktaro laipsnį Stambulo technikos universitete, architektūros studijų magistro laipsnį Masačusetso technologijos institute (MIT) ir Yıldız technikos universitete. Jos tyrimų sritys orientuotos į darnų miestų vystymąsi ir kultūros paveldo išsaugojimą, taikant mokslinius tyrimus praktikoje. Profesorė Erkan taip pat reikšmingai prisidėjo prie paveldo išsaugojimo projektų, įskaitant Kauno modernizmo architektūros nominacinės bylos parengimą įrašymui į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą ir teikdama ekspertinius komentarus dėl Vilniaus istorinio centro valdymo plano.

2024-07-15 18:30

2024 liepos 15–17 d. Vilniaus universiteto, Istorijos fakulteto 211 auditorijoje vyks tarptautinė mokslinė konferencija Bridging Divides: The Jews of Historical Lithuania.

Konferencijos pragrama anglų kalba

2024-06-14 17:00

2024  birželio 14 d., 17 val. Istorijos fakulteto, 211 auditorijoje vyks Tetianos Boriak monografijos pristatymas Усна історія у джерельній базі студій Голодомору: історія формування та інформаційний потенціал корпусу свідчень (The Oral History Segment in Source Base of Holodomor Research in Ukraine (1932-1933): History of Formation, Theoretical and Methodological Aspects).

Diskusijoje dalyvaus Istorijos ir Teisės fakultetų mokslininkai dr. Tetiana Boriak, prof. Arūnas Streikus, dr. Kateryna Latysh. Diskusiją moderuos dr. Antanas Terleckas

Diskusija vyks anglų kalba.

Holodomoro, humanitarinės katastrofos, kurią sukėlė Stalinas, mastą pajuto visi, tuo metu buvę Ukrainoje. Tetiana Boriak nagrinėja žodinius Holodomoro istorijos šaltinius (daugiau nei 100 000 vienetų), jų formavimosi procesą, bado vaizdinį individualioje ukrainiečių atmintyje, badmečio atminties įvairiapusiškumą, lygina oficialius sovietinius dokumentus ir asmeninius liudijimus. Skirtingo amžiaus, lyties, socialinio statuso, skirtingos profesijos, skirtingų ideologinių pažiūrų žmonės, gyvenę skirtingu laikotarpiu įvairiose šalyse paliko tūkstančius prisiminimų.  Kolektyvinė ir individuali atmintis, nepaisant liudininkams primesto tylėjimo, išsaugojo bado prisiminimą.