Renginiai

2022-10-03 17:00

Spalio 3 d. 17 val. Vokietijos istorijos instituto Varšuvoje padalinys Vilniuje kviečia į paskaitą “The Lithuanian Experience. German-Lithuanian Literary Entanglements in the Spirit of Radical Enlightenment”, kurią skaitys Prof. Dr. Iwan-Michelangelo D’Aprile (Potsdamas)

Moderatorius: Dr. Alexander Mionskowski

Paskaitos vieta: Vilniaus universiteto Istorijos fakultetas (211 aud.)

Renginys vyks anglų k. (be vertimo)

Paskaitų ciklas Monday Lectures 2022/II rengiamas bendradarbiaujant su Lietuvos istorijos institutu ir Vilniaus universiteto Istorijos fakultetu.

2022-10-04 14:00

2022 m. spalio 4 d. 14.00 val. kviečiame į prof. Leonido Timošenkos monografijos Rusėnų religinė kultūra Vilniuje. Epochos kontekstas. Centrai. Literatūra ir knygų leidyba (XVI–XVII a. pirmasis trečdalis) pristatymą. Pristatyme dalyvaus autorius Leonidas Timošenko, recenzentai Darius Baronas, Ina Kažuro ir Genutė Kirkienė. Renginį moderuos Alfredas Bumblauskas.

Руська релігійна культура Вільна. Контекст доби. Осередки. Література та книжність (XVI – перша третина XVIІ ст.), Дрогобич: Коло, 2020.

2022-09-20 09:30

2022-09-20 16:45

2022 m. rugsėjo 20 d. Vilniaus universiteto Istorijos fakultete (211 aud.) vyks tarptautinis seminaras Writing the Soviet Baltic Queerstory: The Sources and Methods. Seminaro tikslas – susipažinti su naujausiais tyrimais apie LGBTQ+ istoriją Baltijos šalyse sovietinės okupacijos metais ir inicijuoti tarptautines akademines diskusijas apie šios istorijos rašymo problemas, šaltinius ir metodus.

Seminaras vyks anglų kalba.

Programa:

9.30 – 10.00
Registration of participants of the seminar

10.00 – 10.15
Opening of the seminar

10.15 – 11.00
Keynote address
Dan Healey (University of Oxford)
Occupied, or Why LGBTQ History Matters

11.00 – 11.15
Break

11.15 – 13.00
1 session
Chair: Tomas Vaiseta (Vilnius University)

• Rasa Navickaitė (University of Vienna)
  

  Queer Sexuality in (Eastern) Europe: The Problem of Historical Comparison

• Ineta Lipša (University of Latvia)
  

  Criminal Cases on Hooliganism: An Overlooked Source for Research of Male Same-sex Subcultures in the Latvian SSR

• Brigitta Davidjants (Estonian Academy of Music and Theatre)
  

  Between Personal and Professional: Collecting Life Stories and Personal Narratives as an Insider Researcher

• Viktorija Kolbešnikova (Queer Archive Išgirsti, NGO In Corpore)
  Short Story of Lithuanian Queer Archive Išgirsti

13.00 – 14.30
Lunch

14.30 – 16.15
2 session
Chair: Ineta Lipša (University of Latvia)

• Kārlis Vērdiņš (Washington University, University of Latvia)
  

  “Two Peters”: A Gay Couple in Soviet Latvia under Stalinism

• Rebeka Põldsam (University of Tartu)
  

  Homophobic Narratives and their Soviet History in Estonia

• Natalija Arlauskaitė (Vilnius University)
  

  Retroactive Queerness of Soviet Film

• Tomas Vaiseta (Vilnius University)
  A Criminal, a Patient, a Dissident, or Human Being. Which Story Should We Tell?

2022-09-20 16:30

2022 m. rugsėjo 20 d. 16.30 val. kviečiame į interneto svetainės „Gyvasis Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės paveldas: apie unitus, bazilijonus ir Vilniaus Švč. Trejybės ansamblį“ pristatymą.

Svetainėje pateikiami Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto (Lietuva) ir Ukrainos katalikiškojo universiteto Humanitarinio fakulteto (Ukraina) suburtų mokslininkų darbai, skirti Vilniaus Švč. Trejybės komplekso ir unitų istorijos LDK tyrimams. Projekte dalyvavo 19 autorių – kultūros, meno ir religijos istorikai, archeologai, paveldo specialistai. Svetainė skiriama besidomintiems LDK ir unitų paveldu, jų tyrimais, o taip pat Vilniaus miesto ir Švč. Trejybės komplekso svečiams.

Svetainė pasiekiama: http://www.uniateheritage.if.vu.lt.

Pristatyme dalyvaus svetainės autoriai, Vilniaus universiteto ir Ukrainos katalikiškojo universiteto atstovai.

Renginys vyks nuotoliu.

Renginys bus įrašomas.

Daugiau informacijos: dr. Salvijus Kulevičius, +370 614 74265,

Projektą parėmė:
Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos;
Juozo Sido fondas istorijos mokslo ir studijų vystymui (Vilniaus universiteto Istorijos fakultetas);
Навчально-дослідницька програма Українського католицького університету “Київське християнство”.

2022-09-01 09:30

2022 rugsėjo 1 d. 

09:30 val. – Vilniaus universiteto vėliavos pakėlimas Bibliotekos kieme.

10:00 val. – Mokslo metų pradžios šventė Istorijos fakulteto studentams M. Daukšos kiemelyje po liepa.

14:45 val. – Vilniaus universiteto dėstytojų, studentų ir alumnų eisena į universiteto centrinius rūmus, Didįjį kiemą (Universiteto g. 3), nuo Lietuvos Respublikos Seimo rūmų.

15:30–16:30 val. – iškilminga studijų metų pradžios RENOVATIO STUDIORUM ceremonija universiteto Didžiajame kieme.

Maloniai kviečiame dalyvauti!

2022-07-11 10:00

Liepos 11–15 dienomis Vilniaus universiteto (VU) erdvėse pirmą kartą vyks bendrai VU Istorijos fakulteto ir Kembridžo universiteto Geopolitikos centro Baltijos šalių universitetų tinklo organizuojama vasaros mokykla „Britų geopolitika Baltijos valstybėse“ (angl. British Geopolitics in the Baltic States).

„Vilniaus ir Kembridžo universitetų vasaros mokykla – tiek turinio, tiek formato prasme – naujo lygio akademinis bendradarbiavimas su Kembridžo universitetu, kuris atvers naujas tarptautinių ryšių galimybes“, – teigia vasaros mokyklos organizatorė dr. Inga Zakšauskienė.

Pagrindinis projekto tikslas – suteikti platformą lietuvių ir britų tyrėjams dalintis patirtimis Baltijos regiono tyrimų lauke, stiprinti tarpusavio akademinius ryšius bei atrasti naujas ateities bendradarbiavimo perspektyvas. Vasaros mokykloje dalyvaus Vilniaus, Klaipėdos ir Kembridžo universitetų dėstytojai, magistrantūros ir doktorantūros pakopų studentai.

Vasaros mokyklos metu liepos 12–13 d. VU vyks konferencija, kurios metu sveikinimo žodį tars VU rektorius prof. Rimvydas Petrauskas ir Istorijos fakulteto dekanė dr. Loreta Skurvydaitė. Baltijos šalių ir Lietuvos istorijos bei geopolitikos problematikos tyrimus pristatys Klaipėdos universiteto (KU) profesorius Vasilijus Safronovas, VU tyrėjai dr. Kęstutis Kilinskas, dr. Inga Zakšauskienė, Andrius Grodis, taip pat Kembridžo universiteto atstovai – prof. Brendanas Simmsas ir buvęs Didžiosios Britanijos premjero Tony Blairas patarėjas dr. Charlesas Clarke’as. Lietuvos ir Britanijos universitetų tyrėjai dalinsis moksline patirtimi ir naujausiais tyrimais, apžvelgiančiais Baltijos regiono istorinę ir saugumo raidą.

Konferencija atvira, norint dalyvauti, būtina užpildyti registracijos formą ČIA.

Vasaros mokyklos nariai dalyvaus Lietuvos Ypatingajame archyve surengtose dirbtuvėse, kur susipažins su archyve saugomais fondais, KGB veikla, susijusia su Didžiosios Britanijos vykdytomis žvalgybinėmis operacijomis regione, bus supažindinti su Lietuvoje ir Vakarų šalyse Ypatingojo archyvo bylų pagrindu išleistomis publikacijomis. Bendradarbiaujant su LR Krašto apsaugos ministerija Vilniaus ir Kembridžo universitetų vasaros mokyklos dalyviai dalyvaus apvalaus stalo diskusijoje „Iššūkiai Baltijos regiono saugumui. Dabar ir tada“, kurioje regiono problematiką aptars LR krašto apsaugos ministras dr. Arvydas Anušauskas, Didžiosios Britanijos ambasadorius Bryanas Oley, dr. Ch. Clarke’as, „British Chamber of Commerce“ vadovė Rasa Ščiukinaitė ir kiti Baltijos šalių geopolitikos problematiką tiriantys, nušviečiantys bei sprendimus priimantys mokslininkai, medijų atstovai bei politikai.

2022-07-04 09:00

Kviečiame dalyvauti tarptautinėje mokslinėje konferencijoje "History from below: Microhistorical Approaches to the History of east European Jewry".

Konferencija vyks 2022 liepos 4–5 dienomis, Vilniaus univeresiteto Istorijos fakultete (Universiteto g. 7, Vilnius), 211 auditorijoje (II aukštas).

Konferencijos programa

2022-06-15 09:30

Maloniai kviečiame dalyvauti tarptautinėje mokslinėje konferencijoje Joachimas Lelevelis ir pagalbinių istorijos mokslų praeitis, dabartis bei ateitis. Konferencija skirta Joachimo Lelevelio vadovėlio, pavadinto Mokslai, padedantys pažinti istorinius šaltinius (Nauki dające poznawać źródła historyczne) ir išleisto 1822 m. Vilniuje Zavadskio spaustuvėje, 200-ųjų metų jubiliejui.

Lietuvos mokslų akademija, Vilnius (Gedimino pr. 3)

Konferenciją galite stebėti ir nuotoliniu būdu:
https://us06web.zoom.us/webinar/register/WN_ nGo0Azd3TAueeuaaYWd2fg  

Konferencijos programa

Konferencijos tezės

Konferenciją finansuoja:
Lietuvos istorijos institutas

Konferenciją parėmė:
Lietuvos mokslų akademijos prezidiumas
Lenkijos institutas Vilniuje
Lenkijos mokslų akademijos Mokslo ir technikos istorijos komitetas 

Konferencijos organizacinis komitetas:
Lietuvos istorijos institutas
Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka
Lenkijos mokslų akademijos L. ir A. Birkenmajerių mokslo istorijos institutas
Vilniaus universiteto Istorijos fakultetas 
Varšuvos universiteto biblioteka 
Lenkijos mokslų ir menų akademijos biblioteka Krokuvoje
Jogailos universiteto Krokuvoje Istorijos institutas 
Lenkijos kultūros centras Paryžiuje – Sorbonos universitetas

2022-06-09 14:30

Kviečiame į diskusiją Ar lyčių lygybės klausimas aktualus Istorijos fakultete? Diskusiją moderuos docentas Tomas Vaiseta. Laukiame Jūsų birželio 9 d. (ketvirtadienis), 14:30 val., 211 auditorijoje.

2022-05-02 16:30

Gegužės 2-8 dienomis Istorijos fakultete lankysis grupė Jeruzalės Hebrajų universiteto studentų ir dėstytojų, kurie kartu su fakulteto kolegomis dalyvaus mokomojoje pažintinėje programoje "Lithuania in the 20^th Century: Multicultural Perspective of the Heritage Representations", kurios metu ne tik pažins Lietuvą, jos istoriją ir paveldą, bet ir diskutuos apie tai su Lietuvos mokslininkais, aptars daugiakultūriškumo, tapatybės, nacionalizmo problemas.

2022-05-06 13:00

2022 m. gegužės 6 d., 13.00–16.10 val., Vilniaus universitetas Šv. Jono g. 10 (buvusi Vilniaus universiteto kavinė), Vilnius

Karas ir paveldas – ilgus metus Lietuvoje budėjusi, atidėliota ar į paraštes nustumta tema. 2022 m. vasarį pasaulio istorijai pakrypus nauja linkme ji tapo karšta aktualija. Kaip veikia tarptautiniai paveldosaugos instrumentai karinių konfliktų akistatoje? Ar apskritai jie turi prasmę? Ar mes čia, Lietuvoje, esame tam pasiruošę? Paveldas, ideologija ir atmintis – kaip tai sąveikauja ir keičiasi karo akivaizdoje? Ar karo sugriautas paveldas turi teisę būti atkurtas? Susitikime ir padiskutuokime.

Kvietimas

 Facebook

Programa

• Pradžios žodis / 13.00–13.10 val.

„Heritas“ vadovė dr. Erika Kielė

Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto dekanė dr. Loreta Skurvydaitė

• I diskusija: Paveldas karo akistatoje: ar karo sugriautas paveldas atkuriamas? / 13.10–14.00 val.

Moderuoja prof. dr. Marija Drėmaitė, Vilniaus universiteto Istorijos fakultetas

• II diskusija: Paveldas karo akistatoje: ar Lietuva pasirengusi? Muziejų atvejis / 14.10–15.00 val.

Moderuoja prof. dr. Rimvydas Laužikas, Vilniaus universiteto Komunikacijos fakultetas

Kavos pertrauka / 15.00–15.20 val.

• III diskusija: Kariai, betonas, mitas: sovietų karių palaidojimo vietų problema / 15.20–16.10 val.

Moderuoja dr. Norbertas Černiauskas, Vilniaus universiteto Istorijos fakultetas

Organizatoriai:

• „Heritas“
• Vilniaus universiteto Istorijos fakultetas

Partneriai:

• Vilniaus universiteto muziejus
• Daugiau informacijos: Salvijus Kulevičius, tel. 8 614 74265, el. paštas .
• Renginys bus fotografuojamas ir filmuojamas.

2022-04-27 18:00

2022 m. balandžio 27 d. 18 val. kviečiame dalyvauti Bažnytinio paveldo muziejaus dispute, kuriame istorikas prof. Alfredas Bumblauskas ir religijotyrininkas prof. Egdūnas Račius diskutuos apie tai, kiek ir kokio Rytų civilizacijų paveldo esama šiandienos Lietuvoje ir lietuviuose. Disputą moderuos istorikas dr. Liudas Jovaiša, jis vyks parodos „Pro Rytų vartus: Orientas Lietuvos liturginėje tekstilėje XVI–XX amžiais“ kontekste.

Geografinė Lietuvos padėtis lėmė sudėtingą krašto istorinę raidą ir civilizacinius iššūkius. Viena vertus, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės plėtra į dabartines Baltarusijos bei Ukrainos žemes, gyvenamas rusėnų ortodoksų, sąlygojo savotišką vidinį krašto „rytietiškumą“. Po Lietuvos krikšto diduomenėje sugyveno tiek katalikišką krikštą priėmusios, tiek iš rusėniškų valstybės teritorijų kilusios ortodoksiškos elito giminės. Unikali ir Vytauto Didžiojo į mūsų kraštus atgabentų totorių padėtis Lietuvos istorijoje. Daugiakultūrinę ir polikonfesinę valstybės tapatybę lėmė buvimas ant tikros ar įsivaizduojamos civilizacijų ribos. Daugiausia dėl XVI a. I pusės karų su Maskva 1569 m. buvo sudaryta Liublino unija. Ji savo ruožtu reiškė didesnį kultūrinį bei politinį suartėjimą su Lenkijos Karalyste ir tolydžio didėjantį elito madų bei mentaliteto „vakarėjimą“. Kovos su osmanais bei Sobieskio pergalė prie Vienos dar labiau sustiprino Abiejų Tautų Respublikos, kaip paskutinio krikščionybės forposto, mitą. Nepaisant to, didžioji bajoriškos politinės tautos dalis išliko ištikima sarmatizmo idealams bei juos materialiai įkūnijančiam kontušiniam kostiumui (šis savo ruožtu, manoma, susiformavo Persijos teritorijose). Tad ką gi Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje galėjo reikšti ir dabartinėje Lietuvoje reiškia „Rytų“ sąvoka? Kur ir kaip ji lokalizuojama? Kiek „Rytų“ Lietuvoje buvo anksčiau ir dabar?

Disputo tikslas – įrodyti, jog būtent viena ar kita – krikščioniška ar nekrikščioniška – istoriškai buvusi, bet ir dabartyje besireiškianti ar numanoma Rytų įtaka padarė didesnę įtaką Lietuvai, lietuvio mentalitetui ir jo kasdienybei. Dalyviai pristatys šias Rytų sampratas, atsakys į moderatoriaus, oponento, auditorijos klausimus ir pateiks baigiamąsias išvadas.

Tikimės, kad disputas prisidės prie gilesnio savosios tapatybės ir „Rytų“ diskurso pažinimo.

Tiesioginę renginio transliaciją kviečiame žiūrėti muziejaus Facebook paskyroje. 17 val. vyks nemokama ekskursiją po parodą.

Daugiau informacijos ir registracija į ekskursiją: tel. 8 5 269 7803,

Renginys yra www.700vilnius.lt programos dalis
Rėmėjai: Vilniaus arkivyskupija, Vilniaus miesto savivaldybė, UAB „Baltisches Haus“

Informaciniai rėmėjai: bernardinai.lt, „Vilnius 700“, UAB „JCDecaux Lietuva“, žurnalas „IQ“, žurnalas „Artuma“, žurnalas „Kelionė“, VšĮ „Magnificat leidiniai“

2022-04-25 17:00

Balandžio 25 d. 17 val. kviečiame į pirmąją šių metų Vokietijos istorijos instituto Varšuvoje padalinio Vilniuje paskaitų ciklo renginį, kurio metu paskaitą Regions and Nation-Building in East-Central Europe skaitys Vokietijos istorijos instituto Varšuvoje direktorius prof. dr. Miloš Řezník.

Moderatorius: Dr. Darius Staliūnas (Lietuvos istorijos institutas).

Paskaitos vieta: Vilniaus universiteto Istorijos fakultetas (211 aud.).

Renginys vyks anglų k. (be vertimo).

Paskaitų ciklas rengiamas bendradarbiaujant su Lietuvos istorijos institutu ir Vilniaus universiteto Istorijos fakultetu.

Regions and Nation-Building in East-Central Europe

National movements in the 19th century had a different relationship to regional traditions and cultures. While on the one hand these traditions could be perceived as a threat to national integration, on the other hand they functioned as treasuries of national culture. At the same time, however, national movements produced new forms of regionality and redefined the entity of the regions as such. National movements often grew out of "regional" patriotisms within supra-ethnic units. Other national movements, which did not reach the mass phase and did not result in the formation of a modern nation, transformed into a regional movement, which is still followed today by many current new regionalisms. Miloš Řezník is Director of the German Historical Institute in Warsaw, Professor of European Regional History at the University of Chemnitz, Chairman of the Czech-German Commission of Historians. Fields of research: nation building, regionality, memory, Romanticism, elite in Central Europe, 18th-19th centuries. He published, among other things, the monograph Neuorientierung einer Elite: Aristokratie, Loyalität und Ständewesen in Galizien, 1772-1795, Frankfurt/a.M. 2016.

2022-04-06 00:00

2022-04-10 00:00

Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto Archeologijos katedra kartu su Tartu universiteto Istorijos ir Archeologijos institutu, Tartu universiteto Archeologijos katedra ir Kretingos muziejumi 2022 m. balandžio 6 – 10 dienomis kaimo turizmo sodyboje „Vienkiemis“ organizuoja teorinį – praktinį mokslinį seminarą „Senieji laukai ir akmenų aptvarai Vakarų Lietuvoje ir Rytų Baltijos Regione. Naujos tyrimų kryptys“.

Seminaro dalyviai:  doc. dr. Algimantas Merkevičius (VU AK); akad. prof. dr. Valter Lang (TU; IAI); prof. dr. Aivar Kriiska (TU, AK); Julius Kanarskas (KM); Medeina Gailiūtė (Skuodo biblioteka).

Seminaro metu bus organizuotos išvykos į archeologines vietoves. Jose bus detaliai apžiūrimos bei aptariamos senųjų laukų ir akmenų aptvarų struktūros in situ. Vakarais bus organizuojami seminarai-aptarimai apskriti stalai.

Seminaro tematikos:

• Senųjų laukų ir aptvarų tyrinėjimai Lietuvoje.
• Rytų Baltijos regione ir kitur.
• Senųjų laukų tipologija, terminologija ir chronologija.
• Senųjų laukų ir akmenų aptvarų atsiradimas ir raida.
• Akmenų aptvarų tipai, funkcijos, chronologija.
• Senųjų laukų ir akmenų aptvarų tolimesnės tyrimų kryptys.

Daugiau informacijos: doc. dr. Algimantas Merkevičius, el. paštas  

2022-04-08 14:30

Kviečiame dalyvauti paskaitoje  "Shaman - Hunter - Deer. Ethnographic and archaeological evidence of "shamanism" in hunters-gatherers societies of Northern Eurasia".

Paskaitą skaitys Ukrainos nacionalinės mokslų akademijos tyrėja dr. Nataliia Mykhailova.

Paskaita vyks balandžio 8 d. 14.30 val. Istorijos fakulteto 211 auditorijoje.

Paskaita vyks anglų kalba, trukmė - 1 val.  

2022-03-16 17:00

Trečiadienį, kovo 16 d., 17 val., 211 aud. į Fakulteto bendruomenei skirtą diskusiją.

Prasidėjusi Rusijos ir Baltarusijos karinė agresija Ukrainoje be kitko sukėlė humanitarinę ir pabėgėlių krizę, taip pat kelią grėsmę Lietuvos ir kitų Europos valstybių saugumui. Laisvoji Europa rodo didžiulį solidarumą su Ukraina, morališkai, ekonomiškai, kariškai, informacija ir kitaip remia Ukrainą, rūpinasi jos pabėgėliais. Kartu šio karo prieš Ukrainą metu iškyla pavojus Lietuvos visuomenės rimčiai, padidėja galimybė skleisti dezinformaciją, kurstyti priešiškumą pilietiniu, etniniu, kalbiniu ir kitokiu pagrindu ar skatinti neapykantą, kuri mūsų šalyje yra draudžiama. Su kokiais politinės, kalbinės, etninės tapatybės iššūkiais, naujomis patirtimis susiduria Lietuvos visuomenė, jos skirtingos grupės ar žmonės? Kokios nuotaikos, laikysenos pastebimos ar patiriamos VU akademinėje bendruomenėje, taip pat mūsų Istorijos fakultete? Ką apskritai apie dabartinį konfliktą gali pasakyti istorikai?

Kviečiame aptarti šiuos rūpimus klausimus susitikime su Istorijos fakulteto bendruomene - studentais, dėstytojais, administracijos darbuotojais. Diskusiją moderuoja doc. dr. Grigorijus Potašenko.

2022-03-15 09:44

Kovo 15 ir 16 d. Paryžiuje vyks Jungtinės programavimo iniciatyvos "Kultūros paveldas" (JPI CH) ir Prancūzijos pirmininkavimo Europos Tarybai organizuojama tarptautinė konferencija, skirta paveldosaugos mokslui "Heritage for the Future, Science for Heritage". 

VU Istorijos fakulteeto profesorė Marija Drėmaitė moderuose sesiją, skirtą naujoms paveldo formoms "The ever-expanding domain of patrimonialisation: challenges and perspectives".

Konferenciją galima stebėti nuotoliniu būdu.

Registracija į konferenciją ir konferencijos programa:
https://events.wisembly.com/heritage4future

2022-03-09 09:59

2022 kovo 9 d. 15:00 - 17:00

Renginys bus transliuojamas VU Teisės fakulteto Facebook paskyroje ir YouTube kanale

2022 m. vasario 24 d. Rusijai užpuolus Ukrainą imta skelbti apie civilių žūtis ir sužalotus žmones, bombarduojamus gyvenamuosius namus, ligonines, darželius, mokyklas, universitetus. Nuo atakų požeminėse aikštelėse ir rūsiuose jau antrą savaitę priversti slėptis žmonės, trūksta maisto, vaistų, kitų būtiniausių produktų, o suteikti humanitarinę pagalbą tokiose situacijose nėra paprasta. Jungtinių Tautų pabėgėlių agentūra (UNHCR) skelbia, kad karo pabėgėlių skaičius artėja prie dviejų milijonų. Be to, pranešama apie Rusijos naudojamas draudžiamas ginklų rūšis, Rusija ne kartą grasino branduoliniu ginklu, apšaudytos ir užimtos Zaporožės, Černobylio atominės elektrinės, Rusijos karinės pajėgos šaudo į humanitariniais koridoriais bandančius eiti gyventojus.

Svarbu įvardinti visus Rusijos vykdomus tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimus, o taip pat paaiškinti, kaip tarptautinės humanitarinės teisės normos veikia praktikoje bei pabrėžti humanitarinių organizacijų veiklos reikšmę.

VU Teisės fakultetas kviečia į antrąją nuotolinę diskusiją, šįkart skirtą tarptautinės humanitarinės teisės ir veiklos klausimams Rusijai užpuolus Ukrainą.

Dalyviai:

Doc. dr. Indrė Isokaitė-Valužė (diskusijos moderatorė)

VU Teisės fakulteto Viešosios teisės katedra

Dr. Gabija Grigaitė-Daugirdė

VU Teisės fakulteto Viešosios teisės katedra, LR teisingumo viceministrė

Dr. Kęstutis Kilinskas

VU Istorijos fakulteto dėstytojas

Dr. Gražvydas Jasutis

Post-sovietinio saugumo ekspertas, kviestinis dėstytojas (Prancūzijos ir Šveicarijos universitetuose)

Dr. Manfredas Limantas

ES delegacija Ukrainoje, Teisingumo ir kovos su korupcija sektoriaus vadovas

Doc. dr. Andrius Klimašauskas

VU Medicinos fakultetas, Anesteziologijos reanimatologijos klinika, VUL Santaros klinikų Skubios medicinos centro vadovas

Luka Lesauskaitė

Lietuvos Raudonasis kryžius, komunikacijos vadovė

Justina Kaluinaitė

Vystomojo bendradarbiavimo platforma

Renginys bus transliuojamas VU Teisės fakulteto Facebook paskyroje ir YouTube kanale

2022-03-04 10:00

Šį penktadienį, kovo 4 d., 10 val. vyks susitikimas su mūsų absolvente ukrainiete Oleksandra Petrauskaite. Oleksandra gyvena Kijeve ir pasidalins su mumis žiniomis iš kariaujančios Ukrainos.  Kviečiame į 211 auditoriją. Susitikimas taip pat bus transliuojamas Zoom. Į šį susitikimą kviečiame ir mūsų Fakulteto Erasmus studentus, todėl kalbėsime angliškai. Su Oleksandra kalbėsis jos magistrinio darbo vadovė prof. dr. Jurgita Verbickienė. Kviečiame dalyvauti.

Join Zoom Meeting

https://liedm.zoom.us/j/81546574137

2022-02-24 10:00

The live broadcast of the event on Youtube:
https://youtu.be/RUzdNtFX554 

Nuotolinė tiesioginė renginio transliacija vyks Youtube kanalu: 
https://youtu.be/RUzdNtFX554.

Kviečiame prisijungti!

Šiandien Lietuva ir Japonija bendradarbiauja kultūros, mokslo, studijų ir kitose srityse. Abiejų šalių tarptautiniai santykiai buvo užsimegzti prieš šimtą metų – 1922 m. 2022 m. minime Lietuvos ir Japonijos dvišalių santykių 100-mečio jubiliejų. Kai kurie šios bendros istorijos momentai ir herojai paliko neišdildomą įspaudą ir visuotinėje istorijoje. Lietuvos Respublikos požiūris į karo pabėgėlius 1939 m. ir iki pat valstybingumo praradimo 1940 m. lietuvių jiems teikta reali pagalba galėjo tapti akstinu Japonijos diplomatui Sugiharai išduoti tūkstančius tranzitinių vizų pabėgėliams. Šiandien Japonijoje Sugihara laikoma populiariausia XX a. asmenybe.

Vilniaus universiteto Istorijos fakultetas šių jubiliejinių metų vasario 24 d. kviečią į tarptautinę mokslinę konferenciją National and International Attempt of Rescue World War II Jewish Refugees in Lithuania (1939-1941): Efforts by Lithuania, Poland, Japan, America, and Others. Renginys skiriamas Lietuvos ir Japonijos dvišalių santykių užmezgimo 100-ečiui. Konferencijoje bus pristatyti 1939–1941 m. įvykių tyrimai, gvildenami tų įvykių sąskambiai su šiandienos aktualijoms. Pranešimus skaitys mokslininkai iš Izraelio, Japonijos, JAV, Lenkijos, Lietuvos. Bus atveriamos skirtingos Sugiharos istorijos interpretacijos, ieškoma jų sąlyčio taškų. 

Konferencijos programa

 https://naujienos.vu.lt: Lietuvos ir Japonijos dvišalių santykių 100-mečiui paminėti – tarptautinė mokslinė konferencija VU

 Facebook