Balandžio 25 d., 11 val., 106 a. Dr. Horváth Csaba Sándor iš Széchenyi István Universiteto (Humanitarinių, socialinių mokslų ir edukacijos fakultetas) skaitys paskaitą “Railway like World/Cultural Heritage (in Austria and Hungary)”.
Istorijos fakulteto Rytų Europos žydų istorijos tyrimų centras kviečia nuotolinį seminarą susitikimą su profesoriumi dr. Tharcisse Seminega. Gimęs Ruandoje, Tharcisse Seminega apgynė daktaro disertaciją biotechnogolijų srityje ir ilgą laiką dėstė biologiją ir biochemiją Nacionaliniame Ruandos universitete Butare. Tačiau 1994 m. Tharcisse Seminega, kaip ir kiti tutsių etninės grupės nariai, patyrė burtalų persekiojimą ir tik gelbėtojų dėka kartu su savo žmona ir vaikais išvengė genocido, pražudžiusio daugiau kaip šimtą dvidešimt jo šeimos narių. Dabar profesorius skiria savo laiką ir pastangas dalindamasis patirtimi ir Ruandoje vykdyto genocido istorija su studentais. Jis yra knygos “No Greater Love: How my Family Survived the Genocide in Rwanda” autorius.
Kviečiame visus išgirsti unikalų liudijimą apie Ruandos genocido patirtis.
Susitikimas vyks balandžio 27 dieną (ketvirtadienį) nuo 15 val. anglų kalba MS teams platformoje. Nuoroda į susitikimą:
https://teams.microsoft.com/l/meetup-join/19%3ameeting_NzI1YjYwOTctNGVhZi00NTY3LTg1MDktZmFlYjM4NmNhNjY1%40thread.v2/0?context=%7b%22Tid%22%3a%2282c51a82-548d-43ca-bcf9-bf4b7eb1d012%22%2c%22Oid%22%3a%2277927c23-ab6f-4dee-8b97-b6b04b42f28b%22%7d
Susitikimas yra modulio „Genocidai. Kaip atpažinti ir suprasti?“ dalis.
Maloniai kviečiame į Lietuvos istorijos instituto, Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto ir Vokietijos istorijos instituto renginį - dr. habil. Magdalena Saryusz-Wolska paskaitą Visual Cultures in Times of Change. How Did Images Shape Social Realities around 1945 and 1989?/ Vizualinės kultūros pokyčių laikais. Kaip vaizdai veikė socialinę tikrovę 1945-1989 m.?
Vieša paskaita vyks blandžio 17 d. 17 val. VU Istorijos fakultete 211 auditorijoje.
Moderatorius: prof. dr. Marija Drėmaitė
Renginys vyks anglų kalba be vertimo į lietuvių kalbą.
Įvairūs vaizdiniai šaltiniai jų raiškos formos - filmai, plakatai, žurnalų viršeliai ir daugelis kitų, yra tapę daugiau ne tik šiuolaikinės tikrovės atspindžiais. Kultūros tyrinėtojai daro prielaida/teigia, kad Nuo XX a. dešimtojo dešimtmečio pradžios prasidėjus „vizualiniam posūkiui", vaizdai aktyviai prisideda prie šiuolaikinio socialinio gyvenimo. Jie ne tik atspindi mus supantį pasaulį, bet ir jį formuoja. Tai, kas ištirta kalbant apie vėlyvąją modernybę, tinka ir istorijos tyrimams. Koks buvo vaizdų vaidmuo formuojant socialinę tikrovę ir naujojo "normalumo" idėjas lemiamais momentais 1945 ir 1989 m. Lenkijoje ir Vokietijoje? Kaip populiarioji vizualioji kultūra paveikė laikotarpį po 1945 m. ir po 1989 m.? Paskaita grindžiama populiariųjų vaizdų, kurie anuomet abiejose visuomenėse diegė naujas normas ir vertybes, aptarimu.
Magdalena Saryusz-Wolska studijavo kultūros studijas ir sociologiją Lodzės, Gyseno ir Mainco universitetuose. Lodzės universitete 2008 m. ji apgynė daktaro disertaciją, o 2016 m. Varšuvos universitete apsigynė habilitaciją. Nuo 2008 m. ji yra Lodzės universiteto Šiuolaikinės kultūros instituto docentė. Nuo 2010 m. iki 2015 m. ji stažavosi Lenkijos mokslų akademijos Istorinių tyrimų centre Berlyne, po to tapo Vokietijos istorijos instituto Varšuvoje mokslo darbuotoja. Nuo 2018 m. iki 2020 m. ji taip pat buvo vizituojančia profesore ir Humboldto mokslo darbuotoja Johanneso Gutenbergo universitete Maince. Jos mokslinių tyrimų sritys: kino ir medijų istorija nuo 1945 m., vizualinė istorija, kolektyvinė ir kultūrinė atmintis, recepcijos studijos.
Naujausios publikacijos:
Mikrogeschichten der Erinnerungskultur: "Am grünen Strand der Spree" und die Remedialisierung des Holocaust by bullets, De Gruyter, Berlin und Boston 2022 (= Medien und Kulturelle Erinnerungm Bd. 8);
Bilder der Normalisierung. Gesundheit, Ernährung und Haushalt in der visuellen Kultur Deutschlands 1945-1948, Transcript Verlag, Bielefeld 2017 (gem. mit Anna Labentz).
Prof. dr. Mathias Niendorf paskaitą Globetrotter, Gastarbeiter und Gelehrte: Litauen im Blick des Westens/ Keliautojai, svetimšaliai darbininkai ir mokslininkai: Lietuva Vakarų akyse
Kovo 27 d. 17 val. VU Istorijos fakultete, 211 auditorijoje.
Moderatorius: prof. Alfredas Bumblauskas
Renginys vyks vokiečių kalba su sinchroniniu vertimu į lietuvių kalbą.
Lietuvą galima užjausti. Ji visada ypač rūpėjo Vakarams: viduramžiais – savotiška nuotykių žaidimų aikštelė jaunuoliams iš gerų šeimų, Vokiečių ordino „kryžiuočiams“, vėliau – gamtos tyrinėtojų rojus. Kita vertus, vis labiau religiniais įsitikinimais buvo grindžiama idėja, kad Lietuva – laisvos meilės rojus. O gal veikiau tai pragaras žemėje? Atrodo, abejonių kilo ir humanistui, Renesanso epochos popiežiui, Pijui II. Žvilgsniams krypstant į Lietuvą, siaubingus vaizdus keitė svajingos iliuzijos. Kilo klausimas, kokį vaidmenį Europoje turėtų atlikti Lietuva: tilto ar užtvaros? Pranešime istoriniu pjūviu nagrinėjami Lietuvos, kaip savos ir svetimos šalies įvaizdžiai.
Prof. Mathias Niendorfas studijavo istoriją ir slavistiką Heidelberge, Poznanėje, Maskvoje ir Tiubingene. 1987 m. Tiubingeno universitete jis baigė magistrantūros studijas. 1996 m. Kylio universitete M. Niendorfas apgynė Rytų Europos istorijos daktaro disertaciją. Kelerius metus dirbęs moksliniu bendradarbiu Vokietijos istorijos institute Varšuvoje, 2003 m. jis grįžo į Kylį ir apsigynė Rytų Europos istorijos habilitaciją. 2004-2005 m. jis ėjo pavaduojančio profesoriaus pareigas Erfurte, o nuo 2008 m. - Greifsvalde. Nuo 2009 m. jis pradėjo dirbti Kristiano Albrechto universitete Kylyje kaip profesorius adjunktas. Nuo 2010 m. jis yra Greifsvaldo universiteto Rytų Europos istorijos katedros vedėju.
Naujausios publikacijos:
Geschichte Litauens. Regionen, Reiche, Republiken 1009–2009, Wiesbaden 2022;
Sztubak, student i uczony. Ernst Bernheim w egodokumentach 1865-1880 / Pennäler – Student – Privatdozent. Der Historiker Ernst Bernheim in Selbstzeugnissen 1865-1880, Warschau 2020 (hrsg. mit A. Kuligowsk
Research Seminar of the project cities.building.culture (CBC)
cities.building.culture (CBC) is a project developed though the collaboration of the Karlsruhe Institute of Technology (KIT), RWTH Aachen University and GWZO Leipzig, with the aim of proposing new approaches to the sustainable management of built heritage in residential districts, looking at both historical and mass housing neighborhoods.
Faculty of History
Seminar Program
Prof. dr. Marija Drėmaitė, Vilnius University, Faculty of History
Dr. Aušra Černauskienė, post-doc., Vilnius University, Faculty of History
Rugilė Rožėnė, PhD student, Vilnius University, Faculty of History
Thomas Dienberg, Municipality of Leipzig
Kovo 9 d. 10.00 val. VU Istorijos fakultete 332 aud. Lankasterio universiteto karo ir diplomatijos tyrimų centro vadovas prof. Marco Wyss skaitys paskaitą „Pokolonialinis saugumas: Didžiosios Britanijos, Prancūzijos interesai bei jų realizacija Vakarų Afrikoje Šaltojo karo metais“.
Paskaitoje, ką tik pasirodžiusios monografijos „Post Colonial security: Britain, France and West Africa's Cold War“ pagrindu bus kalbama apie Didžiosios Britanijos ir Prancūzijos vaidmenį perduodant valdžią ir saugumo funkcijas Nigerijoje ir Dramblio Kaulo Krante 1958–1966 m. Nagrinėjama Londono ir Paryžiaus politinių interesų, vietinių elitų, politinių ir socialinių veikėjų bei naujai įsikūrusių institucijų varžymosi dinamika reaguojant į Šaltojo karo keliamus iššūkius.
Kviečiame dalyvauti.
2023 m. kovo 3 d. (penktadienis), 17 val., VU Istorijos fakulteto 211 aud. vyks Nerijau Šepečio knygos Holokausto postsekuliarumas: tarp kritikos ir supratimo pirmasis pristatymo-diskusijos renginys, skirtas fakulteto bendruomenei.
Renginį ves Teodoras Žukas, dalyvaus Akvilė Naudžiūnienė, Tomas Vaiseta, Nerijus Šepetys.
Knygoje užsimojama postsekuliarybės požiūriu apmąstyti ir aprašyti nacionalsocialistinės Vokietijos užsimoto ir vykdyto masinio žydų naikinimo vizijas ir praktikas, jų patyrimą iš apačios, aiškinimus dabartyje, vertinimą iš šono. Ypatingas dėmesys skiriamas liudytojų balsų paieškai, skaitymui, interpretavimui nacionalsocialistinio savęs ir žydų matymo, jų naikinimo organizavimo ir vykdymo; asmeninio viso to patyrimo, nuo tapimo auka iki sukinėjimosi aplinkui situacijose, apsistojant ties tomis vietomis, kurios galbūt iškalbingos sekuliarybės ir religiškumo santykio požiūriu.
Maloniai kviečiame. Bus prekiaujama ribotu kiekiu knygų už mažesnę nei leidyklos kainą.
Vilniaus Universiteto Istorijos fakultete š.m. vasario 23 d., 13 val., 330 aud., vyks profesoriaus Claus von Carnap-Bornheim (Šlezvigas, Vokietija) vieša paskaita apie UNESCO Pasaulio paveldo vietovių valdymo planų rengimo aktualijas.
2023 m. vasario 23 d. 17.20 val. kviečiame į svečio iš Ukrainos Vladislovo Gribovskio viešą paskaitą „Nuo pasienio teritorijos iki fronto: Ukrainos ir Rusijos konflikto apmąstymai almanache Фронтири міста / Frontyry mista“. Su svečiu diskutuos Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto docentė dr. Genutė Kirkienė.
Ukrainos leidyklos „Герда“ leidžiamas almanachas „Фронтири міста“ (Frontyry mista) dienos šviesą išvydo 2012 metais. Pradinis šio leidinio sumanymas buvo dekonstruoti Dnipro miesto (anksčiau vadinto Jekaterinoslavu ir Dniepropetrovsku) istorijos rusiškąjį imperinį ir sovietinį naratyvus. Plečiantis autorių ratui almanache buvo pristatytos ir kitų Ukrainos bei Rusijos (Pavolgio, Šiaurės Kaukazo) miestų istorijos imperinio ir sovietinio naratyvų dekonstrukcijos. Frontier (pasienio teritorijos) konceptas tapo pagrindiniu šio almanacho metodologiniu instrumentu, leidžiančiu ne tik atlikti dekonstrukcijas, bet ir sukurti miesto istorijos kaip nepasibaigusios praeities perspektyvą. Praeities tarpsmas dabartyje (pasireiškiantis idėjomis, vaizdiniais, gyvenimo sanklodomis) akivaizdžiai atsispindi miestiečių politinėse elgsenose. Pradedant 2004 m. pietų ir rytų Ukrainos miestuose vietos istorija pradėjo įgyti vis ryškesnį politinį atspalvį. „Atminčių karai“ virto teritorijų pasisavinimo arba apgynimo kovomis. Skirtingų kultūrinių sanklodų susikirtimo ribos miestuose virto didelės ideologinės įtampos zonomis. Šių situacijų ir tendencijų apmąstymas pristatomas tiek pasitelkiant mokslines prieigas (istorijos, etnologijos, sociologijos, politologijos), tiek ir kūrybines priemones (beletristikos ir vaizduojamųjų menų).
Renginys vyks Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto 211 auditorijoje (Universiteto g. 7, Vilnius).
Renginio kalbos – lietuvių ir ukrainiečių (bus verčiama).
International seminar of the Faculty of History of Vilnius University and Master students of the East European Studies, University of Amsterdam. Seminar is conducted by prof. Marija Drėmaitė and prof. Arūnas Streikus (Vilnius University), and prof. Christian Noack and dr. Sara Crombach (University of Amsterdam).
14.00-14.45. Presentation and Discussion
Marija Drėmaitė, The Phenomenon of Kaunas Modernism (1919-1939) and its Aftermath: Interpretations of built environment
14.45-15.00 Break
15.00-16.30 Research Presentations and Discussion
15.00-15.10. Arūnas Streikus, Introductory remarks on the state of Soviet/Russian studies at Vilnius University and on their future in general
15.10-15.20. Christian Noack, The Future of East European Studies from Amsterdam Perspective
Reflection
15.30.-15.40. Rūta Matimaitytė, To reclaim a repressed voice: the case of wolf children as a community of memory and Russian speakers in the Baltic states
15.40-15.50. Ieva Balčiūnė, Young, “antisocial“, “immoral“: cases of juvenile delinquency in Soviet Lithuania
15.50-16.15. Discussion
16.15-16.30. Coffee break
16.30-18.00. Research Presentations and Discussion
16.30-16.40. Tomas Vaiseta, Findings of the research project on shifts of sexual culture in Soviet Lithuania
16.40-16.50. Tomas Vaitelė, Television in Soviet Lithuania: how popular culture could be a tool for understanding
16.50-17.00. Rugilė Rožėnė, Eastern Europe VS Western Soviet Union. The Powers of Discourse in Spatial History
17.00-18.00. Discussion
Gruodžio 14 d. 17 val. Vilniaus universiteto istorijos fakulteto 211 aud. vyks ketvirtasis, jau paskutinis, 35–erių metų veiklos sukaktį mininčios Lietuvos heraldikos komisijos inicijuojamo pokalbių ciklo „Heraldika šiandien. Terra incognita ir identiteto raiškos atradimai“ renginys, pokalbis „Švietimo, mokslo ir kultūros atspindžiai šiuolaikinėje Lietuvos heraldikoje“.Herbas – tarsi vizitinė kortelė, simbolių kalba išreiškianti tai, kas svarbiausia asmeniui, institucijai, bendruomenei, valstybei. Kalbant apie šiuolaikinę heraldiką, tai ir kuriamo gyvo santykio su praeitimi išraiška bei praeities ir dabarties ryšio, ateities lūkesčių atspindys.
Tradiciškai Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto bendruomenė metus baigia susiburdama į išskirtinį renginį – Metų paskaitą. Bendruomenei ir visiems fakulteto bičiuliams skirto renginio metu pristatomi aktualiausi fakulteto aplinkoje gimę istoriniai tyrimai ir atradimai, naujausios knygos ar įgyvendinti projektai. Nuo 2014 metų paskaitas jau yra skaitę archeologai Albinas Kuncevičius, Justina Kozokaitė, Gintautas Vėlius, istorikai Martynas Jakulis ir Nerijus Šepetys, Aurimas Švedas, Tomas Čelkis, antropologas Donatas Brandišauskas.
2022 m. gruodžio 19 d. 17:30 Istorijos fakulteto 211 aud. Metų paskaitą Information war: how the Soviet/Russian propaganda discredited the Holodomor of 1932-1933" skaitys dr. Tetiana Boriak.
Renginio kalba - anglų.
The Holodomor has survived in collective memory of Ukrainians as an event that drastically broke lives of millions of people. Scale of catastrophe can be traced in the historical sources of various types and authorship. The Soviet regime did it best to keep this crime hidden and involved the wide scale of instruments. There are three periods of information war which was aimed to discredit the testimonies about the famine: 1930s, 1945–1980s, and post 1991. The different instruments depending on time, geography and spread of knowledge about the famine were used. Creating various narratives, the Soviet/Russian state was rather successful in hiding not only the traces but also discrediting the famine itself, as well as its survivors and historians who were researching the Holodomor. The knowledge of these instruments and narratives can give us an important approach to the Holodomor studies and, in broader sense, can bring the better understanding of Ukrainian history, Russian imperial ambitions, and the contemporary war in Ukraine.
Tetiana Boriak – is Ukrainian historian (PhD in history), assistant professor, a researcher at the Faculty of History, Vilnius University. She received the fellowship of Marius Jakulis Jason foundation in 2022. She studied at the University of Kansas (USA) and got her master degree in History. She is the author of two books. One of the book 1933: “Why Are You Still Alive?” was the prize winner of 2016 Book of the Year in the category “Research/Documents” in Ukraine. She was Fulbright Fellow at Harvard University (Ukrainian Research Institute) in 2013–2014 with the project GIS-Atlas of the Holodomor. She was the host of the Ukrainian TV programme History with meat (Istoriia z m’iasom) in 2017-2018, and 2019–2022. The programme had 70 series, all of them are available on YouTube channel. Tetiana Boriak is the author of more than 60 articles, she is actively participating in the national and international conferences and she is involved in various science dissemination activities.
2022 m. gruodžio 7 d., trečiadienį, nuo 10:00 iki 12:30 val. Vilniaus universitetas, Aula Parva salė.
Sinchroninis vertimas prancūzų – lietuvių kalbomis
Renginio programa
9:30 – 10:00
Pasveikinimas
10:00 – 10:15
Sveikinimo žodžiai
– M. Rimvydas Petrauskas, Vilniaus universiteto rektorius
– Mme Alix Everard, Prancūzijos ambasadorė Lietuvoje
10:15 – 10:30
Garbės svečias: Vytautas Landsbergis (bus patvirtinta)
10:30 – 10:50
Julien Gueslin (Paryžiaus Nantero universitetas).
Lietuva ir prancūzų kultūra Pirmosios Respublikos laikotarpiu (1918-1940): politinis ginklas, kultūrinės raidos priemonė ar galimybė susipažinti su Europos kultūra.
10:50 – 11:05
Arūnas Streikus (Vilniaus universiteto Istorijos fakultetas).
Prancūzijos reprezentacija Lietuvoje sovietmečiu.
11:05 – 11:20
Birutė Strakšienė, Lietuvos ir Prancūzijos asociacijos Kauno skyriaus pirmininkė, KTU Prancūzų kultūros centro vadovė.
Birutės Strakšienės liudijimas: „Kaip Prancūzija pakeitė mano ir mūsų gyvenimą“.
11:20 – 11:35
| Kavos pertrauka
11:40 – 11:55
Vilma Bukaitė (Lietuvos nacionalinis muziejus, Signatarų namai).
Užtikrinti dalyvavimą: Lietuvos kultūrinės diplomatijos Prancūzijoje šimtmetis.
11:55 – 12:15
Akvilė Kabašinskaitė (Sorbonos universitetas, Vytauto Didžiojo universitetas) ir Monika Šipelytė (Vilniaus universiteto Istorijos fakultetas).
Lietuvos ir Prancūzijos diplomatinių santykių šimtmetis: paprasto naratyvo konstravimas remiantis tyrimais.
12:15 – 12:30
Klausimai.
12:30
Vaišės.
Gruodžio 8 d. Vilniaus universiteto Lygių galimybių komanda organizuoja diskusiją, skirtą lygių galimybių ir įvairovės veiklų praktikų, gerųjų patirčių ir teigiamų pokyčių tvarumo Lietuvos aukštosiose mokyklose aptarimui.
Daugelis Lietuvos aukštųjų mokyklų yra parengusios lygių galimybių ir įvairovės strateginius dokumentus, įgyvendina lyčių lygybės planus, organizuoja studijų pritaikymą individualiems poreikiams dėl negalios, skatinama užsienio studentų įtrauktis, įtvirtintas bendrasis draudimas diskriminuoti, darbus pradeda už lygių galimybių užtikrinimą atsakingi (-os) darbuotojai (-os). Visgi, kyla klausimų, ar šių veiklų pakanka? Kokios yra gerosios patirtys? Kokių intensyvių priemonių reikėtų? Kaip užtikriname šių veikų tvarumą?
VU Istorijos fakultete patvirtintas ir įgyvendinamas Lyčių lygybės planas, kviečiame fakulteto bendruomenę prisijungti prie diskusijos.
Laikas: 2022 m. gruodžio 8 d. (ketvirtadienį), 10:00–13:00 val.
Vieta: Mokslinės komunikacijos ir informacijos centre (MKIC), A103 Konferencijų salėje (Saulėtekio al. 5, Vilnius).
Registracijos forma pateikiama čia.
Lapkričio 21 d. 15 val. Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka įvyks "Lietuvos užsienio politikos dokumentai" I tomo (1917-1920 metai) pristatymas. Dokumentų rinkinį parengė profesoriai Zenonas Butkus, Alfonsas Eidintas ir dr. Kęstutis Kilinskas. Išleido Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras.
Dokumentų rinkinys „Lietuvos užsienio politikos dokumentai. I tomas: 1917–1920 metai“ pradeda naują lietuvių diplomatijos šaltinių seriją.
Pirmieji lietuvių diplomatiniai dokumentai, kalbantys apie Lietuvos užsienio politikos orientaciją, atspindi ne tik nepriklausomybės idėjos brendimą keturiuose lietuvių politinio sąjūdžio centruose – Šveicarijoje, JAV, Skandinavijoje ir Rusijoje, taip pat Lietuvių konferencijos Vilniuje (1917 m. rugsėjo 18–22 d.) parengiamuosius darbus, apeliacijas ir pasitarimus su kariniais bei civiliniais vokiečių pareigūnais, bet ir siekius užmegzti tiesioginius ryšius su kitomis valstybėmis, gauti tarptautinį pripažinimą, taip pat delegacijos prie Paryžiaus taikos konferencijos veiklą. Įtraukti ir svarbūs dokumentai, susiję su Taikos sutartimi su Maskva, trumpu Vilniaus atgavimu 1920-ųjų vasarą ir staigiu praradimu užėmus jį Lucjano Żeligowskio vadovaujamam Lenkijos kariniam junginiui. Dokumentai atskleidžia Lietuvos valstybės kūrimosi istoriją, pastangas siekti tarptautinio pripažinimo, kovas už lietuvių žemių suvienijimą Lietuvos valstybės ribose, konfliktus su Lenkija dėl Vilniaus, Klaipėdos klausimo iškėlimą, lietuvių diplomatijos užuomazgas, Užsienio reikalų ministerijos sukūrimą, diplomatinių atstovybių steigimą užsienio šalyse, pirmųjų lietuvių diplomatų žingsnius.
Šiame dokumentų rinkinyje chronologine seka skelbiami 466 Lietuvos diplomatų parengti dokumentai. Tai atmintinės apie susitikimus ir pokalbius, kasdienė informacija, veiklos ataskaitos, konsuliniai reikalai, politiniai apibendrinimai, atsakymai į Užsienio reikalų ministerijos paklausimus, politinės apžvalgos, notos, pranešimai, susirašinėjimai.
Lapkričio 28 d. 17 val. Vokietijos istorijos instituto Varšuvoje padalinys Vilniuje kviečia į paskaitą “In Your Face: Banality, Individuality and the History of the Advertising Poster”, kurią skaitys Prof. Dr. Valentin Groebner (Liucerna)
Moderatorius: Prof. Dr. Marija Drėmaitė
Paskaitos vieta: Vilniaus universiteto Istorijos fakultetas (211 aud.)
Renginys vyks anglų k. (be vertimo)
Paskaitų ciklas rengiamas bendradarbiaujant su Lietuvos istorijos institutu ir Vilniaus universiteto Istorijos fakultetu.
In Your Face: Banality, Individuality and the History of the Advertising Poster
In the 21st century, everything needs a face: from fundraising campaigns to consumer goods to national memory. These faces always have large, expressive eyes that they direct at their viewers, and they proclaim messages, often in the first person singular.
Such images are ubiquitous, and banal. I would like to take their banality as a challenge: What do you see in them when you look at them from an unfamiliar angle, from the past? Not who, but what do they actually show? My presentation is firstly about their models and forerunners: Where do such images come from? Secondly, about rules of visual representation: How do you turn the image of an individual person into a “we” that can embody the collective? Third, I would like to investigate the emergence of a particular concept with which these speech acts are linked today, namely identity. Is it indeed “historical”?
Valentin Groebner, received his Ph.D. in 1991 at the University of Bielefeld, Germany. He has taught as a Visiting Associate Professor in spring 2000 at the Department of History of Art and Architecture at Harvard University and in 2001 as a professeur invité at the Ecole des Hautes Etudes en Sciences Sociales, Paris. Since 2004, he is Professor of Medieval and Renaissance at the University of Lucerne, Switzerland. His more recent books in German focus on the visual culture of self-representation: Ich-Plakate. Eine Geschichte des Gesichts als Aufmerksamkeitsmaschine, Frankfurt/a.M 2015 and on the history of tourism Retroland. Geschichtstourismus und die Sehnsucht nach dem Authentischen, Frankfurt/a.M. 2018.
Kviečiame į parodos „Ukrainos istorijos kontūrais: pagarsinti“ kontekste pristatomą dr. Tetianos Boriak pranešimą - paskaitą, skirtą supažindinti su Ukrainos istorija.
Lapkričio 10 d. 17 val. Vilniaus universiteto Istorijos fakultete, 211 aud. vyks Rytų Europos žydų istorijos tyrimų centro kvietimu viešinčios Tel Avivo universiteto profesorės Dinos Moyal vieša paskaita "Antisemitism as a Political tool: Being Jewish under the Soviet Regime". Paskaitą moderuos doc. dr. Tomas Vaiseta. Paskaita vyks anglų kalba.
Dina Moyal apgynė daktaro disertaciją Stanfordo universitete. Šiuo metu Tel Avivo universitete dėsto sovietinę ir šiuolaikinę Rusijos istoriją. Profesorės atliekami tyrimai skirti Rusijos ir sovietų teisės istorijai bei kultūrai. Šiuo metu ji rengia monografiją apie poststalinines teisines institucijas „Teisingumo architektai: komunizmo kūrimas per įstatymą valdant Chruščiovui ir Brežnevui“. Dina Moyal taip pat yra Izraelio tarpuniversitetinės akademinės partnerystės Rusijos ir Rytų Europos studijų programos direktorė.
Kviečiame dalyvauti.
Daugiau apie prof. Dynos Moyal vizita VU Istorijos fakultete.
Rėmėjai: The Hebrew University of Jerusalem, Leonid Nevzlin Research Center for Russian and East European Jewry, Vilniaus universiteto tarptautiškumo skatinimo fondas.
Daugiau informacijos: prof. dr. Jurgita Verbickienė (modulio vadovė, Rytų Europos žydų istorijos tyrimų centro vadovė):
Spalio 24 d. 17 val. Vokietijos istorijos instituto Varšuvoje padalinys Vilniuje kviečia į paskaitą “Out of the Shadow of the Cold War. Perspectives and Case Studies on Writing European History Transnationally, c.1750s-2000s”, kurią skaitys Dr. Bernhard Struck (St Andrews)
Moderatorius: Prof. Dr. Zenonas Norkus
Paskaitos vieta: Vilniaus universiteto Istorijos fakultetas (211 aud.)
Renginys vyks anglų k. (be vertimo)
Paskaitų ciklas rengiamas bendradarbiaujant su Lietuvos istorijos institutu ir Vilniaus universiteto Istorijos fakultetu.
Kviečiame į parodos "Karaimų istorijos pėdsakais" atidarymą spalio 19 d. 15.30 val. Istorijos fakultete, II a.
Daugeliui žinoma, kad karaimai nuo seno gyveno Trakuose, kurie dar vadinami karaimų sostine, karaimų gimtine. Ir karaimų poetai daugelyje savo kūrinių apdainuoja šį miestą kaip karaimų dvasinį centrą, siedami jį su bendruomenės įsikūrimu Lietuvoje. Tačiau XVII – XVIII amžiuje gyvenusius karaimus toks požiūris galėtų nustebinti. Tuo metu dauguma jų gyveno Naujamiestyje ir jo apylinkėse - Pasvalyje, Šventežeryje ar Šėtoje ir sudarė daugumą LDK teritorijoje gyvenusių karaimų. Kaip bendruomenės įsikūrė šiame krašte, ką veikė, kokiais vardais dažniausiai kvietė savo vaikus sužinosite parodoje "Karaimų istorijos pėdsakais", kuri veiks Vilniaus universiteto Istorijos fakultete nuo 2022 m. spalio 19 iki 31 dienos.
Parodą kūrė: Dovilė Troskovaitė (idėja, turinys), Lina Mumgaudytė (dizainas, maketas)
Parodos rengėjas: Naujamiesčio kultūros centras - dailės galerija
Parodą finansavo: Lietuvos kultūros taryba, Panevėžio raj. savivaldybė
