2023 lapkričio 17 d. Vilniaus universiteto Istorijos fakutete, 211 aud. vyks tarptautinė mokslinė konferencija Vilnius ir Lvivas daugiacentrėje Vidurio ir Rytų Europos erdvėje / Vilnius and Lviv in the Multicentre Space of Central and Eastern Europe / Wilno i Lwów w wieloośrodkowej przestrzeni Europy środkowo-wschodniej. Konferencija skiriama 700 metų Vilniaus jubiliejui.
Konferenciją organizuoja Vilniaus universiteto Istorijos fakultetas, Ukrainos katalikiškojo universiteto Humanitarinis fakultetas ir Kyjivo krikščionybės tyrimų programa bei Leibnizo Rytų Europos istorijos ir kultūros institutas. Konferenciją finansuoja Lietuvos mokslo taryba (sutarties nr. S-MOR-23-41) ir Juozo Sido fondas istorijos mokslo ir studijų vystymui.
Konferencijos kalbos anglų ir lenkų.
Prof. Maria Bogucka (1929–2020) atkreipė dėmesį į policentrinį Abiejų Tautų Respublikos pobūdį. Respublikoje nebuvo vieno visapusiškai dominuojančio centro, o egzistavo keliolika politiškai, ekonomiškai ir kultūriškai dominuojančių didmiesčių, kurie patys teisiniu, religiniu ir kitais atžvilgiais irgi buvo heterogeniški. Tarp didžiųjų miestų vyko intensyvi ir įvairiakryptė komunikacija, kuri atsispindėjo politikoje, prekyboje, migracijoje, religinėje bendrystėje bei kultūrinėje difuzijoje. Ši komunikacija buvo reikšminga ne tik patiems miestams ir juose egzistavusioms struktūroms, bet ir valstybėms, regionams, ne tik lotyniškajam, bet ir graikiškajam pasauliui.
Tarptautinė mokslinė konferencija Vilnius and Lviv in the Multicentre Space of Central and Eastern Europe / Wilno i Lwów w wieloośrodkowej przestrzeni Europy środkowo-wschodniej skiriama šiai įvairiakryptei ir rezultatyviai miestų komunikacijai aptarti.
Jei Krokuvos ir Vilniaus, o ypač Krokuvos ir Lvivo ryšiai jau nemažai tirti, tyrimų rezultatai išdėstyti gausybėje monografijų ir straipsnių bei šaltinių publikacijų, tai Vilniaus ir Lvivo ryšiai istoriografijoje nušviesti fragmentiškai. Vienų iš didžiųjų ir daugeliu atžvilgių artimų regiono miestų Vilniaus ir Lvivo ryšiai, ypač po 1569 m. Liublino unijos, kai ukrainietiškos žemės atiteko Lenkijai, nei Lietuvos, nei Ukrainos tyrėjų dar nebuvo nagrinėti. O tų ryšių ir bendrybių būta įvairų. Pavyzdžiui, šie miestai priklausė išskirtinei – nobilituotųjų miestų – grupei. Vilnius šią privilegiją gavo 1568 m., o Lvivas– po šimto metų – 1658 (1661) m.