Jau trečias mėnuo vyksta archeologiniai kasinėjimai Šventininkų k. (Kaišiadorių r.) senovės gyvenvietėje, būsimo magistralinio dujotiekio į Lenkiją vietoje. Per šį laiką ištirta daugiau kaip 500 m2 ploto, surinkta tūkstančiai archeologinių radinių, paimta daug bandinių laboratoriniams tyrimas.
Tiriama vieta yra Kalvių ežero, dabar jau uždurpėjusio vakarinio galo krante. Jau pirmieji, dar labai preliminaūs tyrimų rezultatai parodė, kad šioje vietoje žmonių gyventa ne kartą. Ankstyviausias gyvenvietės radinys – titnaginis įkotinis strėlės antgalis plokščiai retušuota plunksna - pagal analogijas Estijoje datuojamas finaliniu paleolitu (9 tūkst. pr. Kr.). Mezolito laikotarpį (8-6 tūkst. pr. Kr.) reprezentuoja didelė mikrolitinių dirbinių serija, rėžtukai, ovaliniai kirveliai ir kiti laikotarpiui būdingi titnago radiniai. Neolitinių radinių (5-3 tūkst. pr. Kr.) taip pat nemažai – rasta augalinėmis priemaišomis liesintos keramikos, kurios indų morfologiniai bruožai ir ornamentika būdingi viduriniojo neolito gyvnvietėms. Vėlyvajam neolitui reikėtų skirti nemažą titnaginių trikampių strėlių antgalių seriją. Gyvenvietėje rasta brūkšniuotosios ir grublėtosios keramikos, akmeninio kirvelio su skyle kotui fragmentas – šie radiniai datuojami bronzos ir geliežies amžiais. Aptikta ir istorinių laikų keramikos datuojamos nuo XV a.
Gana netikėti radiniai buvo natūralaus gintaro gabalėliai aptikti geologiniuose sluoksniuose. Kalvių ežero aplinkoje natūralaus gintaro yra rasta ir daugiau – tai viena iš nedaugelio Lietuvos žemyninės dalies vietų, kur aptinkama Baltijos gintaro.
Tyrinėta vieta apima buvusio ežero pakrantę ir gana statų kranto šlaitą. Kultūrinis sluoksnis yra smarkiai apardytas arimo ir šlaito erozijos, todėl surinkta medžiaga labai fragmentiška. Beveik nerasta duobių, stulpaviečių ar kitų su žmogaus veikla veikla susijusių struktūrų. Numatoma tyrimus pratęsti aukštesnėje kranto dalyje, kur kultūrinis sluoksnis turėtų būti išlikęs geriau.
