Naujienos

Europos archeologijos dienos – penktus metus Lietuvoje vykstantis tarptautinis renginys, skirtas archeologijos mokslo bei archeologinio paveldo pristatymui.

Šiais metais programoje dalyvauja daugiau nei 25 dalyvių iš visos Lietuvos. Gausi programa kvies apžiūrėti parodas, dalyvauti edukacijose, prisijungti prie ekskursijų, klausyti paskaitų, dalyvauti piliakalnių tvarkymo akcijose ir žygiuose. Renginiai vyks visose Lietuvos apskrityse, tad nepraleiskite progos pasidomėti, kokie renginiai vyks jūsų krašte.

Visi renginiai nemokami.

Daugiau informacijos

Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai (Vilnius)  ir Vilniaus universitetas (Lietuva) maloniai kviečia Jus į tarptautinį simpoziumą, kuris vyks  2023 m. gegužės 30 d., antradienį, 12.00–14.00 val. Valdovų rūmų muziejuje (Katedros a. 4, Vilnius)

Dalyvauja:

• J. E. GITANAS NAUSĖDA, Lietuvos Respublikos Prezidentas;

• J. E. FRANK-WALTER STEINMEIER, Vokietijos Federacinės Respublikos Prezidentas;

• Dr. VYDAS DOLINSKAS, Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų generalinis direktorius;

• Prof. dr. RIMVYDAS PETRAUSKAS, Vilniaus universiteto rektorius;

• Prof. dr. JOACHIM TAUBER, Šiaurės Rytų Europos vokiečių kultūros ir istorijos instituto direktorius;

• Dr. KAI-OLAF LANG, Vokietijos tarptautinės politikos ir saugumo instituto vyresnysis mokslinis bendradarbis;

• Prof. habil. dr. ŠARŪNAS LIEKIS, Vytauto Didžiojo universiteto Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto dekanas.

Moderatorius: RYTIS ZEMKAUSKAS, žurnalistas ir publicistas.

Apie savo dalyvavimą prašom pranešti iki 2023 m. gegužės 28 d.

Registracija būtina: https://registracija.valdovurumai.lt/Symposium Kvietimas galioja vienam asmeniui Renginys bus transliuojamas socialiniuose tinkluose.

Daugiau informacijos: https://www.valdovurumai.lt/lt/renginiai/item/8226/

XVIII AKADEMINIS VASAROS SEMINARAS, 2023 m. liepos 25–28 d. Žuklijų k., Trakų raj. Humanitarinių mokslų studentes(-us), doktorantes(-us), dėstytojas(-us) ir mokslininkes(-us) kviečiame dalyvauti Vilniaus jubiliejaus proga miesto tematikai skirtame akademiniame vasaros seminare „Literatūros salos“.

Siūlomas seminaro probleminis laukas:

6) Skirtingos Vilniaus reprezentacijos šiuolaikinėse užsienio literatūrose.

Planuojama diskusijos tema: „Viešoji erdvė, viešoji nuomonė ir viešasis interesas: (post)paminklinis būvis“.

Prašome siūlyti pranešimų temas, užsirašyti dalyvauti diskusijoje arba registruotis kaip klausytojus iki gegužės 22 d. el. paštu . Vietų skaičius ribotas, todėl pirmenybė bus teikiama planuojantiems skaityti pranešimus arba dalyvauti diskusijoje. Dalyvavimą patvirtinsime iki gegužės 30 d.

Dėstytojų ir mokslininkų pranešimams numatyta po 30 min., studentų pranešimams – po 20 min. Renginyje vyks susitikimas su poetu, poezijos skaitymai, literatūrinis protmūšis, „Metų straipsnio“ konkurso apdovanojimai.

Turėdami klausimų rašykite el. paštu arba skambinkite organizatoriams Mantui Tamošaičiui (8 643 47069), Akvilei Rėklaitytei (8 610 08285), Žanai Raškevičiūtei (8 689 54462).

JAV lietuvis Juozas Sidas Vilniaus universiteto Istorijos fakultetui paramą skiria nuo 2017 m. Taip puoselėjamas J. Sido dėdės, žymaus tarpukario Lietuvos politinio veikėjo, diplomato Vaclovo Sidzikausko (1893–1973) atminimas. Parama skiriama istorijos mokslo ir studijų stiprinimui. 2022 m. dovanota 14500 eurų.

2022 m. parama panaudota trijų tarptautinių mokslo renginių organizavimui: doktorantų seminarui Post-War Mass Housing as Heritage Site, konferencijai Writing the Soviet Baltic Queerstory: The Sources and Methods ir kviestinio profesoriaus Alberto Giordano (Teksaso universitetas, JAV) vizitui. Taip pat paremta mokslo monografijos The Unknown War. Anti-Soviet Armed Resistance in Lithuania and its Legacies (sud. Arūnas Streikus, Routledge, 2022) leidyba ir mokslo sklaidos svetainės Gyvasis Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės paveldas. Apie unitus, bazilijonus ir Vilniaus Švč. Trejybės ansamblį (sud. Salvijus Kulevičius, Ivan Almes, Ihor Skočilias; www.uniateheritage.if.vu.lt) sukūrimas.

Iš J. Sido paramos skiriama Vaclovo Sidzikausko premija už istorijos tyrimus. 2022 m. ji įteikta prof. dr. Arūnui Streikui.

Nuoširdžiai dėkojame Mecenatui už paramą ir suteiktas galimybes.

VU Leidyklos tinklalapyje jau  patalpintas  leidinio Archaeologia Lituana. T.23 (2022)  pdf variantas.

Kviečiame skaityti.

Pratarmė

Pristatome kasmetinio Vilniaus universiteto Archeologijos katedros mokslinių straipsnių leidinio „Archaeologia Lituana“ 23 tomą (2022).

2021 metai Lietuvoje buvo paskelbti Marijos Gimbutienės metais, todėl Vilniaus universiteto Archeologijos katedra, bendradarbiaudama su Lietuvos archeologijos draugija, Lietuvos nacionaliniu muziejumi ir Lietuvos mokslų akademija, inicijavo ir surengė tarptautinę 11-ą „Jono Puzino skaitymų“ mokslinę konferenciją „Atgimstanti Senoji Europa“, skirtą Marijos Gimbutienės atminimui. Konferencija vyko 2021 m. rugsėjo 23–24 d. Vilniuje, Lietuvos nacionalinio muziejaus salėje. Jos pagrindinė organizatorė – katedros kolegė ir Lietuvos archeologijos draugijos pirmininkė Agnė Žilinskaitė. Konferencijos atidarymas sutapo su Lietuvos nacionaliniame muziejuje atidaryta didele ir puikiai visuomenės priimta tarptautine paroda „Deivės ir kariai: Marijai Gimbutienei – 100“. Šiame leidinyje M. Gimbutienės nuopelnus archeologijai, baltų etnogenezės tyrimams, archeomitologijai pristato Archeomitologijos instituto vadovė Joan Marler (JAV). Konferencijoje taip pat buvo pristatyti archeologijos, antropologijos, lingvistikos, religijotyros, genetikos mokslų tyrimai, analizuojantys ir aktualizuojantys Lietuvos ir Europos priešistorės raidos, baltų etnogenezės ir mitologijos klausimus. Esame labai dėkingi konferencijos dalyviams iš Bulgarijos, Danijos, Jungtinių Amerikos Valstijų, Jungtinės Karalystės, Italijos, Moldavijos, Rusijos, Suomijos, Šiaurės Makedonijos, Vokietijos, Ukrainos bei Lietuvos ir džiaugiamės, kad dalis jų pateikė straipsnius mūsų leidiniui. Publikuojamų straipsnių įvairovė – nuo archeologijos iki mitologijos, nuo Senosios Europos rekonstrukcijos iki migracinės kurganų kultūros – atspindi įvairialypes Marijos Gimbutienės mokslinių tyrimų sritis.

Tradiciškai leidinyje publikuojami ir lietuvių kolegų darbai, kuriuose kompleksiškai, panaudojant įvairius tyrimų metodus, skelbiami Lietuvos proistorės ir istorinių laikų archeologinių objektų tyrimų rezultatai. Leidinyje taip pat yra Vilniaus universiteto Archeologijos katedros darbuotojų ir doktorantų 2022 metų darbų kronika.

2023 metais Lietuva minės neeilinį istorinį įvykį – Vilniaus miesto 700 metų jubiliejų. Vilniaus miesto vardas pirmą kartą paminėtas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino 1323 metų laiškuose Vakarų Europai, popiežiui, pirkliams ir amatininkams. Lietuvos sostinės jubiliejui paminėti Vilniuje vyks daug gražių ir prasmingų renginių, o Lietuvos nacionalinis muziejus ir Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai rengia išskirtines archeologines ir istorines parodas. Vilniaus miesto priešistorė mena ir daug senesnius nei Viduramžiai laikus, todėl Vilniaus universiteto Archeologijos katedra 2023 metų rudenį organizuos tradicinę, jau 12-ąją, tarptautinę mokslinę konferenciją „Jono Puzino skaitymai“, kuri bus skirta proistorės ir istorinių laikų tarpdisciplininių archeologinių tyrimų temai. Tikimės aktyvaus kolegų dalyvavimo konferencijoje, o pranešimai ir jų pagrindu parengti straipsniai bus publikuojami tam skirtame „Archaeologia Lituana“ leidinyje.

Albinas Kuncevičius
Agnė Žilinskaitė

Pasibaigus pakartotiniam Istorijos fakulteto tarybos rinkimų turui, į Tarybą yra išrinkti:

• asist. dr. Kęstutis Kilinskas,
• m. d. dr. Inga Leonavičiūtė.

Kovo 16 d. į Istorijos fakulteto tarybą išrinkti:

prof. dr. Tamara Bairašauskaitė

Tarybos rinkimų tvarkos aprašas

Tallinn University invites graduate students and scholars of Soviet and post-Soviet history for a week-long summer school, offering a unique opportunity to reassess and critically examine the field at a time of great upheaval in the region. Through keynotes, workshops, and a stimulating cultural program, participants will gather to question the conventional approach to Soviet multinationality and disentangle the various trajectories of the nations and groups belonging to the erstwhile Soviet realm.

The summer school will be held at Tallinn University in Estonia from 28 July–4 August 2023. It is designed for Ph.D. students in the Humanities and Social Sciences; however, motivated MA students are also welcome to apply. The working language of the summer school is English. There is no enrollment fee, but participants will be responsible for their own travel, accommodation, and most of the meals.

The deadline to apply is 30 April 2023.

For further information and the application form, please visit disentangling2023.eu

H-Net: https://networks.h-net.org/node/73374/announcements/12435370/summer-school-disentangling-eurasia-russian-empire-soviet

***

At the 2023 Tallinn Summer School, we aim to bring together leading scholars and Ph.D. students of Soviet society and culture to discuss and scrutinize the fundamentals of the field. This time of rapid developments in the region and singular events of potential world-historical significance calls for a broader look at the historical trajectories of the realm that was once imperial Russia. It is time to revisit the big questions in Soviet studies and review the future of the field. We will do so by expanding the focus beyond the confines of the short 20th century and outside the boundaries of today’s Russian Federation. The war with Ukraine has brought Russia’s relationship with its former imperial realm (as well as its own internal minorities) into sharp focus, prompting the scholarly community to examine our prior biases and prejudices. Scholars of Ukraine, the Baltics, the Caucasus, and Central Asia, among many others, have called to reappraise prior historiography’s Russo-centrism and the often-neglected implications of Soviet nationality policies. We will take a critical and nuanced look at Soviet multinationality (including its “Russia”-question) while also examining other continuities in politics and culture across the 1917, 1940, and 1989 revolutionary divides.

The summer school will feature keynote lectures by Joshua Sanborn (Lafayette College), Serhy Yekelchyk (University of Victoria), and Juliane Fürst (Leibniz Centre for Contemporary History). 

Other faculty include Sofia Dyak (Center for Urban History of East Central Europe in Lviv), Botakoz Kassymbekova (University of Basel), Zbigniew Wojnowski(Oxford University), Aro Velmet (University of Southern California), Eglė Rindzevičiūtė (Kingston University), Madina Tlostanova (Linköping University) and several other local and international scholars working on Soviet interethnic relations, heritage and memory studies, environmental history, urban studies, cultural studies, history of science and technology, gender studies, and other related fields. The faculty will run workshops and engage in roundtable discussions, which will include ample time for questions and exchange with students.

Apply at disentangling2023.eu

This summer school is supported by the (European Union) European Regional Development Fund (Tallinn University's ASTRA project, TLÜ TEE, University of Tartu ASTRA project PER ASPERA, Estonian Academy of Arts ASTRA project, EKA LOOVKÄRG and Estonian Academy of Music and Theatre ASTRA project, EMTASTRA).

Istorikas Valdemaras Klumbys išrinktas praėjusių metų Toleracijos žmogumi. Nominaciją Sugiharos fondas „Diplomatai už gyvybę“ skyrė už aiškią poziciją ginant istoriją. Apdovanojimas įteiktas už pastangas apginti istoriją nuo iškraipymų. Sovietinių paminklų griovimo įkarštyje Klumbys ragino istorinę praeitį vertinti nevienpusiškai, nepamiršti dialogo. 

„Svarbiau yra visuomenei, kad jinai netaptų panaši į priešininkų visuomenę, kur labai aiški propaganda, kur viskas labai aišku, už prieš, taip ne, ir jokių pustonių, jokių atspalvių nelieka, lieka ta viena spalva, norisi, kad šito nebūtų“, – sakė V. Klumbys.

Skaityti daugiau

VASARIO 23 D., KETVIRTADIENIS

11.00 - Kristinos Burinskaitės knygos „Slaptieji KGB bendrininkai: agentų veikla šeštajame-devintajame dešimtmečiais“ pristatymas. Moderuoja Rimas Bružas, dalyvauja autorė, Arūnas Streikus ir Algirdas Jakubčionis. Konf. salė 5.2

12.00 - Pokalbis-diskusija „Vilniuje geriau nei Versalyje?“ arba ką gali papasakoti Valdovų rūmų latrinos. Moderuoja Gintautas Striška, dalyvauja Albinas Kuncevičius, Dovilė Urbonavičiūtė-Jankauskienė, Egidijus Ožalas, Irutė Kaminskaitė. Konf. salė 5.2

12:00 - Šortai. Norbertas Černiauskas ir Viktorija Šeina apie monografiją „Lietuvių literatūros kanono dirbtuvės“.15min forumas

12:00 - Raimondos Ragauskienės, Deimanto Karvelio, Aivo Ragausko knygos „Tarp pašaukimo ir profesijos. Evangelikų reformatų dvasininkai Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje XVI–XVIII a.“ pristatymas. Moderuoja Dainora Pociūtė-Abukevičienė, dalyvauja autoriai. Konf. salė 1.3 https://www.facebook.com/events/1132267244112678/

13:00 - Šortai. Norbertas Černiauskas, Evelina Bukauskaitė ir Diana Streikuvienė apie parodos kaltalogą „Aš esu vilnietis“.15min forumas

14.00 - Civis Vilnensis Sum. Diskusija apie Vilniaus miesto kultūrinį dydį, gylį ir plotį. Moderuoja Marija Drėmaitė, dalyvauja Rimvydas Petrauskas, Giedrė Jankevičiūtė, Rasa Antanavičiūtė. 15min forumas,·3 salė

15.00 - Kultūros frontas. Kultūra kaip galia. Moderuoja Rytis Zemkauskas, dalyvauja Kristina Sabaliauskaitė, Rimvydas Petrauskas, Arūnas Gelūnas. Medijų forumas, konferencijų salė 5.3

15.00 - Aelitos Ambrulevičiūtės ir Giedrės Polkaitės-Petkevičienės knygos „Mėsinių gatvės pasažai XIX–XX a. (iki 1940 metų)“ pristatymas. Moderuoja Norbertas Černiauskas, dalyvauja autorės. Konf. salė 5.2 https://www.facebook.com/events/736894067928371

16.00 - Šv. Juozapato gyvenimas ir veikla, bendras Lietuvos ir Ukrainos paveldas bei jo reikšmė Europos kultūrai. Moderuoja Diana Varnaitė, dalyvauja Genutė Kirkienė, Salvijus Kulevičius, Aldona Vasiliauskienė, Natalija Šertvytienė. Konf. salė 5.2

18.00 - Kokias knygas rašo ir skaito architektai? Pokalbis su nacionalinės premijos laureatais Rolandu Paleku ir Gintaru Balčyčiu. Kalbina Marija Drėmaitė. 15min forumas

VASARIO 24 D., PENKTADIENIS

12.00 - Nuo Renesanso iki Apšvietos: prakalbinta istorija. Naujausių Valdovų rūmų muziejaus išleistų knygų „Filius vero unicus... Vaikiški Žygimanto Augusto šarvai“, „Dvasinis skydas. Lietuvos kanclerio Alberto Goštauto maldynas iš Miuncheno“, „Baroko skulptūros mistika. Johanas Georgas Pinzelis ir kiti XVIII a. Lvivo meistrai“, „Kad Tėvynė gyvuotų. Lietuva ir Lenkija 1791 m. konstitucijos epochoje“ pristatymas. Moderuoja Ramunė Šmigelskytė-Stukienė, dalyvauja Vydas Dolinskas, Rimvydas Petrauskas, Jolita Liškevičienė. Konf. salė 5.2

12:00 - Šortai. Rasa Drazdauskienė ir Bernardas Gailius apie knygą „Kraujo kvapas“.15min forumas

12:40 - Šortai. Rasa Drazdauskienė ir Marija Drėmaitė „ARNO FUNKcionalizmas. Architekto Arno Funko (1898–1957) gyvenimas ir kūryba“.15min forumas

12:00 - Dainoros Pociūtės knygos „Niccolo Buccella: inkvizicijos kalinys, karaliaus medikas. Heterodoksija, medicina ir italų egzilis XVI a. antrojoje pusėje“ pristatymas. Moderuoja Deimantas Karvelis, dalyvauja autorė, Raimonda Ragauskienė, Martynas Jakulis. Konf. salė 1.3

14.00 - Alternatyvi Vilniaus istorija. Moderuoja Aurimas Švedas, dalyvauja Alfredas Bumblauskas, Eugenijus Saviščevas, Aleksiejus Luchtanas. 15min forumas, 3 salė

14.00 - Arvydo Pacevičiaus knygos „Vilniaus imperatoriškasis universitetas mokslinės informacijos gniaužtuose (1803–1832)“ pristatymas. Moderuoja Viktor Denisenko, dalyvauja autorius, Rimvydas Petrauskas, Aušra Navickienė, Reda Griškaitė. Konf. salė 5.5

15.00 - Knygos „The Kitab of Ivan Lutskevich a Monument of Lithuanian Tatar Culture“ (Ivano Luckevičiaus kitabas—Lietuvos totorių kultūros paminklas) (sud. Galina Miškinienė) pristatymas. Moderuoja Sigitas Narbutas, dalyvauja sudarytoja, Sergejus Temčinas, Grigorijus Potašenko, Egdūnas Račius, Lina Leparskienė. Konf. salė 5.5

17.00 - Sigitos Černevičiūtės ir Monikos Kareniauskaitės monografijos „Pati kalta? Smurto prieš moteris istorija XX a. Lietuvoje“ pristatymas. Moderuoja Rimas Bružas, dalyvauja autorės, Mingailė Jurkutė, Saulius Kaubrys, Dovilė Sagatienė. Konf. salė 1.3

18.00 - Dangiro Mačiulio ir Dariaus Staliūno knygos „Kražių skerdynės: 1893 m. lapkričio 10 d.“ pristatymas. Dalyvauja autoriai, Kęstutis Smilgevičius, Arūnas Streikus, Rimantas Miknys. Rašytojų kampas

VASARIO 25 D., ŠEŠTADIENIS

11.00 - Tojanos Račiūnaitės ir Joanos Vitkutės knygos „Gyvastingieji senojo pasaulio profiliai. XVI–XIX a. Vakarų Europos tapyba iš Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus rinkinių“. pristatymas. Moderuoja Irena Vaišvilaitė, dalyvauja Arūnas Gelūnas, Tojana Račiūnaitė, Dalia Tarandaitė. Kino sale 1.1

12.00 - Kamilo Janickio knygos „Vladislovo Jogailos damos“ pristatymas. Moderuoja Barbara Stankiewicz, dalyvauja autorius, Aurimas Švedas, Joanna Dąbrowska. Kino salė 1.1

13.00 - Vytauto Landsbergio ir Sergejaus Loznicos knygos „Dialogas. Apie Lietuvą ir laisvę“ pristatymas. Moderuoja Tomas Vaiseta, dalyvauja autoriai, Nerijus Šepetys. LRT salė 5.1

13.00 - Tomo Wolfe’o knygos „Nuo Bauhauso iki mūsų“ pristatymas. Moderuoja Ūla Ambrasaitė, dalyvauja Marius Burokas, Giedrė Jankevičiūtė, Martynas Mankus, Marija Drėmaitė. Kino salė 1.1

14.00 - Hannah Arendt idėjos šiandien. Knygų „Totalitarizmo ištakos“ ir „Apie smurtą“ pristatymas. Dalyvauja Aurimas Švedas, Nerijus Šepetys, Simas Čelutka, Simona Merkinaitė. Konf. salė 5.2

14.00 - Anne Applebaum knygos „Raudonasis badas“ pristatymas. Dalyvauja Indrė Makaraitytė, Dovilė Jakniūnaitė, Antanas Terleckas. 15min forumas

16.00 - Tomo Vaisetos ir Valdemaro Klumbio knygos „Mažasis o: seksualumo kultūra sovietų Lietuvoje“ pristatymas. Moderuoja Kristina Tamelytė, dalyvauja autoriai. Konf. salė 5.2 https://www.facebook.com/events/1568375250234582

16.00 - Diskusijų klubas: Portreto piešimo žodžiais menas. Moderuoja Aurimas Švedas, dalyvauja Giedrė Beinoriūtė, Rimantas Kmita, Rūta Oginskaitė. 15min forumas

17.00 - Dokumentų rinkinio „Lietuvos užsienio politikos dokumentai. I tomas. 1917–1920 metai“ pristatymas. Moderuoja Alfonsas Eidintas, dalyvauja Zenonas Butkus, Kęstutis Kilinskas. Konf. salė 1.3 https://www.facebook.com/events/863364968292118

18.00 - Mato Maldeikio knygos „Pasaulio pabaigos istorija“ pristatymas. Dalyvauja autorius, Ingrida Šimonytė, Alfredas Bumblauskas, Aidas Puklevičius. 15min forumas

VASARIO 26 D., SEKMADIENIS

11.00 - Alfonso Eidinto knygos „Kitokios istorijos ilgesys. Alternatyvūs (kontrafaktiniai) pasakojimai“ pristatymas. Dalyvauja autorius, Aurimas Švedas. Konf. salė 5.3

11.00 – Kęstučio Kilinsko knygos „Politikai su antpečiai: civilinės ir karinės valdžios sąveika tarpukario Lietuvoje“ pristatymas. Moderuoja Antanas Terleckas, dalyvauja autorius, Nerijus Šepetys. Konf. salė 5.5

13.00 – Alfredo Bumblausko knygos „Lietuvos kryžkelės: Istorijos etiudai“ pristatymas. Moderuoja Laurynas Peluritis, dalyvauja autorius, Raimundas Lopata, Rimvydas Petrauskas. Konf. salė 5.5

14.00 – Alfredo Bumblausko ir Mangirdo Bumblausko knygos „Lietuvos istorija. Paaugusių žmonių knyga“ IV–V dalių pristatymas. Dalyvauja autoriai, Edmundas Jakilaitis, Alfonsas Eidintas. LRT salė 5.1 https://www.facebook.com/events/973621530271194

15.00 – Knygos „Jonas Karolis Chodkevičius: Impavidus pro patria mori— Bebaimis mirti už tėvynę“ pristatymas. Moderuoja Edmundas Jakilaitis, dalyvauja Kęstutis Kilinskas, Genutė Kirkienė, Rimvydas Petrauskas, Sondra Rankelienė. LRT salė 5.1 https://www.facebook.com/events/716254346798701

Dr. Ina Kažuro. Menas prakalbinti knygą

Pokalbis su knygotyrininke dr. Ina Kažuro apie senąją Vilniuje veikusią bazilijonų spaustuvę ir jos kultūrinį kontekstą. Artėjant Vilniaus knygų mugei tai puiki proga pažinti senąsias Vilniaus knygų istorijas. Dr. Kažuro vasario 22 d. Bažnytinio paveldo muziejuje skaitys paskaitą „Bazilijonų vienuolija ir knygų spauda“ – tai muziejuje vykstančio renginių ciklo „Kijevo krikščionybės skaitiniai Vilniuje“ tęsinys.

Knygotyra: kaip apibūdintumėt šią mokslo sritį? Gal už pavadinimo slypi dalykai, apie kuriuos nenutuokiame?

Apibūdinant bendrais žodžiais, knygotyra yra mokslas apie knygą. Iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, kad šis mokslas turi bendrą tyrimo objektą su filologijos mokslu. Tačiau tai nėra analogiškos sritys. Filologijos, kurios vertimas iš graikų kalbos reiškia „meilė žodžiui“, tikslas yra tirti kalbą arba tekstą knygoje. O knygotyrai knyga yra vertinga savaime, kaip materialus daiktas – popierius, šriftų dizainas ir spalva, teksto išdėstymas puslapyje, viršelio medžiaga ir t. t. Kitaip tariant, knygotyrininkai nagrinėja ne patį tekstą, o kaip jis „pagamintas“, nes teksto prasmė yra ir autoriaus protinės veiklos produktas, ir daugelio kitų žmonių darbo rezultatas. Nagrinėdami raštininkų, spaustuvininkų, popierininkų, leidėjų, cenzorių veiklą, mes atkuriame teksto gimimą, o kartu siekiame suvokti kultūros mechanizmus, religijos savitumus, socialines institucijas ir įvairius visuomenės procesus. Taigi, nors knygotyros apibūdinimas atrodo paprastas ir konkretus, šis mokslas iš tikrųjų turi neišsemiamą pažintinį potencialą.

Ką įdomaus knygotyra gali atskleisti žmogui, besidominčiam kultūra, istorija?

Knygotyra yra jauna, besivystanti mokslo sritis. Vienu jos gyvybingumo požymiu laikomas mokslinių klausimų ir krypčių praplėtimas. Viena kryptis nagrinėja knygą kaip materialų objektą (analitinė bibliografija, spaudos technologijos, verslo istorija), kita mato knygą kaip socialinį ir kultūros objektą (skaitymo istorija, komunikacijos istorija), trečia sritis suvokia knygą kaip teksto, vaizdų ir informacijos objektą (tekstologija, vizualijos, diagramos, marginalijos). Pridėkime, kad šiuolaikinė knygotyra siekia aprėpti visas įmanomas teksto ir vaizdo medijas (arba laikmenas) – ir fizinėje, ir virtualioje aplinkoje.

Sena knyga, išspausdinta rankinėmis staklėmis, pranašesnė už kitus istorijos šaltinius. Ji padeda apčiuopti reiškinius, apie kuriuos neturime jokių kitų šaltinių. Šiandien nemažai senų egzempliorių išlikę ir saugoma bibliotekose. Kartais iki tol nežinoto raštijos artefakto atradimas sukelia perversmą mokslo pasaulyje, priverčia permąstyti istorinius įvykius, pakeisti nusistovėjusią nuomonę. Svarbiausia yra atrasti būdus, kaip tą seną knygą „prakalbinti“.

Kaip susidomėjote šia mokslo sritimi, kas jus patraukė knygotyroje? Kokia jūsų mokslinio tyrimo sritis?

Pirmus tyrimų objektus radau dirbdama Vilniaus universiteto bibliotekos fonduose. Čia išryškėjo temos, į kurias norėjosi atsakyti. Pavyzdžiui, domino klausimas, kaip viena spaustuvė galėjo spausdinti knygas, priklausiusias visiškai skirtingoms Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės etnokonfesinėms bendruomenėms. Būtent Vilniaus bazilijonų vienuolyno spaustuvė (veikė su pertraukomis nuo 1628 iki 1839 m.) ir buvo toks įdomus atvejis. Joje spausdintos knygos rusėnų, lietuvių, lenkų, sentikių rusų ir net latvių bendruomenėms.

Po disertacinio tyrimo iškilo nauji klausimai. Supratau, kad norėdami nušviesti vienos spaustuvės savitumą turime aiškiai suvokti jos kontekstą. Todėl šiuo metu nagrinėju visas Vilniaus spaudos įmones XVIII a., kai bazilijonų spaustuvė suklestėjo.

XVIII a. Vilniaus spaustuvės buvo institucinės. Kituose Abiejų Tautų Respublikos spaudos centruose, pavyzdžiui, Krokuvoje ir Lvive, koegzistavo privatus ir institucinis spaudos verslas. Vilnietiška spauda šiuo atveju buvo vienalytė. Norint suprasti jos savitumą, reikia nuolat gilintis į Bažnyčios ar mokslo istoriją.

Kokios priežastys lėmė bazilijonų ordino spaustuvės įsikūrimą Vilniuje XVII a. pr.?

XVI–XVII a. sandūroje Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje išaugo spausdintinio žodžio autoritetas. Spaudos plėtrai postūmį davė smarki religinė kova tarp katalikų, stačiatikių, protestantų. Spauda padėjo susipriešinusioms stovykloms spręsti įvairius uždavinius – dalyvauti viešoje polemikoje su oponentais, tobulinti ir skleisti ideologiją, reguliuoti bendruomenės vidinę tvarką, kodifikuoti tikėjimo pagrindus ir t. t. Toje situacijoje daugiau šansų laimėti turėjo partijos, kurios naudojo spaudos medijas. Galima įžvelgti kai kurias paraleles su šiuolaikiniais socialiniais tinklais. Taigi, pagrindinė priežastis, nulėmusi bazilijonų spaustuvės atsiradimą, buvo poreikis įsitvirtinti jaunai Unitų, arba Graikų apeigų katalikų, bažnyčiai. Nors bazilijonų vienuolija buvo dar labai jauna organizacija, sugebėjo išugdyti vienuolius, galinčius įsitraukti į literatūrinę veiklą ir organizuoti knygų spausdinimą.

Į kokį istorinį kontekstą įsiliejo bazilijonų ordino spaustuvė, ėmusi veikti Vilniuje? Kokios kitos spaustuvės tuomet veikė?

XVI a. antroje pusėje ir XVII a. pirmaisiais dešimtmečiais Vilniaus spauda išgyveno sudėtingą ir labai įdomų laikotarpį. Vilniuje atsirasdavo ir užsidarydavo įvairios privačios ir institucinės spaustuvės. Iš viso per šį laikotarpį veikė aštuonios spaustuvės. Pavyzdžiui, Mamoničių šeimos spaustuvė, Jono Karcano, Danieliaus Lenčickio, Mikalojaus Kristupo Radvilos, Jokūbo Morkūno, stačiatikių miestiečių brolijos ir kitos spaustuvės. Įdomu, kad vienas pagrindinių spaudos plėtros paskatų – t. y. tarpreliginė konfrontacija – tuo pačiu metu pavirto kliūtimi, sukėlusia spaudos verslo, ypač privataus, nykimą. Kai kurios spaustuvės buvo tiesiog sugriautos per religinius konfliktus (pavyzdžiui, stačiatikių brolijos ir kalvinistų bendruomenės). Gelbėdami verslą, spaustuvininkai ieškojo įtakingų globėjų, keitė vietą, kartais – net tikėjimą. Pirmi bazilijonų bandymai įsteigti spaustuvę vyko tuomet, kai Vilniuje liko tik dvi spaustuvės – jėzuitų Akademijos ir stačiatikių brolijos.

Koks ryškiausias bazilijonų ordino spaustuvės indėlis į to meto kultūrą?

Apie kokį nors vieną indėlį sunku kalbėti. Sakyčiau, kad Vilniaus bazilijonų spaustuvė yra reikšminga dėl kelių savybių. Visų pirma, spaustuvė neabejotinai prisidėjo prie rusėnų bendruomenės įtraukimo į europietiškos civilizacijos erdvę. Rusėnams praradus valstybingumą, bazilijonai perėmė dvasinio ir intelektinio elito funkcijas – formavo naują etnokonfesinį tapatumą, gynė politines tautos teises, kūrė erdvę rusėniškoms tradicijoms išlikti naujomis sąlygomis. Be spausdintų knygų šios misijos nebūtų pasiekusios veiksmingų rezultatų.

Kiti vertingi bruožai yra universalesni, nes peržengia vienos etnokonfesijos interesus. Iš jų pirma vertinga savybe pavadinčiau potridentinės krikščionybės rėmimą. Čia turiu omenyje katalikų literatūros platinimą Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės platybėse. Taip pat norėčiau akcentuoti bazilijonų spaustuvės nuopelnus platinant spausdintinį žodį lietuvių ir latvių kalbomis, tokiu būdu prisidedant prie modernių nacionalinių valstybių formavimo. Pagal išleistų lietuviškų knygų skaičių bazilijonai užleido lyderio vietą tik didžiausiai Akademijos spaustuvei. O žiūrėdama knygotyrininkės akimis, labai vertinu bazilijonų vienuolių spaustuvės indėlį į Vilniaus spaudos raidą.

Kodėl nutrūko bazilijonų spaustuvės veikla?

Bazilijonų spaustuvė priklauso institucinėms spaustuvėms. Tokia spaustuvė glaudžiai susijusi su institucijos raidos periodais. XVIII a. antroje pusėje spaustuvė kartu su bazilijonų vienuolija išgyveno klestėjimo laikotarpį. Į bazilijonų konstitucijas buvo įrašytas specialus skyrius apie spaudą „Impresso librorum“. XIX a. pradžioje spaustuvė susilaukė tokio pat likimo kaip ir vienuolija. Jos veikla buvo įvairiais būdais ribojama ir galiausiai užšaldyta. 1845 m. senosios spaustuvės įranga parduota iš varžytinių. Tačiau reikėtų paminėti ir kitą nuosmukio priežastį – stiprėjusią sekuliarizaciją. Apšvietos epochos visuomenės jau nebetenkino vienuolynų spaustuvės. Atėjo laikas, kai jas turėjo pakeisti privatūs verslininkai.

Kokius bazilijonų spaustuvės paminklus (dokumentus, spaudinius, o gal vietas, įrenginius, pastatus) galime pamatyti? Ką jie mums byloja apie sąsajas su Ukraina?

Svarbiausias ir iki mūsų dienų išlikęs spaustuvės veiklos paminklas ir liudininkas yra pačios knygos. Jos yra įvairios apimties ir įvairaus formato: nuo didelių foliantų, daugiatomių leidinių iki keliolikos puslapių knygelių, brošiūrų ir lapelių su šventųjų atvaizdais. Galima džiaugtis, kad Vilniaus bibliotekose yra pakankamai daug išlikusių egzempliorių, tačiau ir kituose Lietuvos miestuose saugomi tikrieji bazilijonų unikumai. Ilgametės archyvinės paieškos padeda mums taip pat kaupti vertingus rankraštinius dokumentus, susijusius su Vilniaus bazilijonų spaustuvės veikla. Spaustuvės veiklos paminklui reikia priskirti ir jos pastatą. Mums žinoma, kad spaustuvės vieta visada buvo Vilniaus Švč. Trejybės vienuolyno teritorijoje. XVIII a. antroje pusėje jos patalpos buvo įrengtos naujame vienuolių korpuse – iš pradžių vakarinės pusės antrame aukšte, o XVIII a. pabaigoje – priestato pirmame aukšte. Šis pastatas yra išlikęs iki mūsų dienų (Aušros vartų g. 7A).

Ukrainiečiams Vilniaus Švč. Trejybės vienuolynas turi ypatingą reikšmę. Čia vienuolio kelią pradėjo jaunuolis Ivanas Kuncevičius iš Ukrainos. 1604 m. jis davė Vilniuje vienuolio įžadus, pasirinkęs Juozapato vardą. Aplink charizmatišką vienuolį susiformavo bendraminčių būrelis, kuriame subrendo idėja reformuoti vienuolystę. Šv. Juozapatas tapo jungiamąja grandimi tarp Vilniaus ir Ukrainos krikščioniškosios tradicijos, kuri puoselėjama iki šiol.

Ar šv. Juozapatas Kuncevičius, kurio 400-ąsias kankinystės metines šiemet minime, buvo susijęs su spaustuvės veikla?

Kol kas tiesioginio ryšio istorikams nustatyti nepavyko, nors žvelgdami į platesnį praeities kontekstą randame tam tikrų sąsajų. Pirmiausia paminėtina, kad XVII a. pirmaisiais dešimtmečiais ir bazilijonas Juozapatas Kuncevičius, ir Vilniaus bazilijonų vienuolyno spaustuvė įsitraukė į vieną misiją – stiprinti naujos Unitų bažnyčios padėtį Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje. Kiekvienas veikė jam skirtame lauke ir savo priemonėmis: Juozapatas – žodžiu ir malda, o spaustuvė – spausdintomis knygomis. Svarbi ir kita šventojo ir spaustuvės sąsaja. Pirmas leidinys, išspausdintas pas bazilijonus, yra pirmas Unitų bažnyčios katekizmas. Tikėjimo pradžiamokslis išspausdintas rusėnų kalba. Seniai plinta nuomonė, kad jo autorius yra šv. Juozapatas. Nors tyrėjai neranda patvirtinančių argumentų, tikinčiųjų bendruomenė nuo seno puoselėja tradiciją priskirti autorystę šventajam.

Kokie reikšmingiausi veikalai buvo išspausdinti šioje spaustuvėje?

Žvelgiant iš šių dienų perspektyvos, man labiau prie širdies nereikšmingos knygos. Jos patikimiau atskleidžia praeities visuomenės savitumą negu išskirtiniai leidiniai. Tačiau jeigu bandysim išvardinti reikšmingiausią penketuką, būtų tokia seka: pirmas Unitų bažnyčios mišiolas su Leono Tarasevičiaus iliustracijomis (1692), pirmoji Abiejų Tautų Respublikos moters autorės spausdintinė knyga (Kotryna Siemiotkovskaja, „Naminės pamaldos“, 1670), patriotinis pamokslas lietuvių kalba (Mykolas Karpavičius, „Kozonius“, 1794), bizantiškos giesmės „Akatistas“ pirmas vertimas į prancūzų kalbą (1765), Vilniaus universiteto profesoriaus Jono Znoskos vertimas iš škotų filosofo Adamo Smitho veikalo „Politinė ekonomija“ (1811).

Ačiū už pokalbį.

Daktarės Inos Kažuro paskaita vyks vasario 22 d. 18 val. Bažnytinio paveldo muziejuje (Šv. Mykolo g. 9, Vilnius), ji bus tiesiogiai transliuojama ir muziejaus feisbuko paskyroje. Daugiau informacijos tel. +370 5 269 7800, el. p.. Renginys nemokamas. Maloniai kviečiame!

Bažnytinio paveldo muziejaus informacija

Nerijus Šepetys. Holokausto postsekuliarumas. Tarp kritikos ir supratimo.Vilnius: vilniaus universiteto leidyka, 2022. 388 p.

Knygoje užsimojama postsekuliarybės požiūriu apmąstyti ir aprašyti nacionalsocialistinės Vokietijos užsimoto ir vykdyto masinio žydų naikinimo vizijas ir praktikas, jų patyrimą iš apačios, aiškinimus dabartyje, vertinimą iš šono. Ypatingas dėmesys skiriamas liudytojų balsų paieškai, skaitymui, interpretavimui nacionalsocialistinio savęs ir žydų matymo, jų naikinimo organizavimo ir vykdymo; asmeninio viso to patyrimo, nuo tapimo auka iki sukinėjimosi aplinkui situacijose, apsistojant ties tomis vietomis, kurios galbūt iškalbingos sekuliarybės ir religiškumo santykio požiūriu.

Sveikiname mielą kolegę doc. dr. Giedrę Motuzaitę Matuzevičiūtę Keen, kurios projektui „Praeities ir ateities sorų maisto keliai“ (angl. Past & Future Millet Foodways) Europos mokslo taryba (EMT; angl. European Research Council, ERC) skyrė 2 mln. eurų dotaciją.  Lietuvoje pirmoji EMT įsitvirtinančių tyrėjų dotacijos (angl. ERC Consolidator Grant) gavėja teigia, kad žinios apie kultūrinių augalų įvairovę, paplitimą ir integraciją praeityje gali pasitarnauti sprendžiant šiuolaikinius globalius iššūkius: bioįvairovės mažėjimo, maisto trūkumo, klimato kaitos.

Skaityti daugiau

Vilniaus miesto savivaldybė kviečia mokslininkus ir tyrėjus dalyvauti Vilniaus miesto istorijos tyrėjų konkurse ir gauti stipendiją.

Stipendijos skiriamos Vilniaus miesto istorijos tyrimams. Paraiškas stipendijai pagal 2023 metų patvirtintas tyrimų temas gali teikti Lietuvos aukštųjų mokyklų, mokslinių tyrimų institutų, mokslinių tyrimų centrų, mokslo ir studijų institucijų bei kitų istorijos tyrimų srityje veikiančių organizacijų mokslininkai ir (ar) tyrėjai bei mokslininkų ir (ar) tyrėjų organizacijos.

Tyrimams šiais metais planuojama skirti iki 35 tūkst. eurų.

2023 metų tyrimų temos

• Ginkluota ir neginkluota antisovietinė ir/ar antinacinė rezistencija Vilniuje XX a.;

• Vilniaus miesto dalys (rajonai) – istorinis ir/ar antropologinis ir/ar sociologinis tyrimas;

• Vilniaus istorinės tautos ir konfesijos;

• Vilniaus moterų istorija;

• Aktualios istorijos, meno, atminties ir paveldo sampynos;

• LDK sostinė: miestas ir miestiečiai;

• Sąjūdis Vilniuje: vietos, asmenybės ir įvykiai;

• Bendruomenės ankstyvųjų naujųjų laikų Vilniuje (suvokiant bendruomenes pačia plačiausia prasme – nuo etnokonfesinių bendruomenių iki cechų, brolijų ar kitokių korporacijų);

• Miestas ir karas: Vilnius apgulčių, okupacijų ir sukilimų metu;

• Vaikai ir vaikystė senajame Vilniuje.

Detalesnė informacija su nuoroda paraiškų pateikimui viešinama čia: https://vilnius.lt/lt/2023/01/30/konkursas-vilniaus-miesto-istorijos-tyrejams/ ir https://paslaugos.vilnius.lt/service-list/Vilniaus-miesto-savivaldybes-biudzeto-lesu-skyrimas-Vilniaus-miesto-istorijos-tyreju-stipendijoms.

Mūsų kolega ir ilgametis partneris, Ukrainos Katalikiško universiteto mokslininkas dr. Ivanas Almesas vieši Lietuvoje. Sausio 25 d., 18 val. Bažnytinio paveldo muziejuje vyks jo paskaita Vilnius – Kyjivas – Maniavos Skitas: Naujųjų laikų Kyjivo metropolijos vienuolynų reformos.

Dalinamės Ivano Almeso interviu atvykus į Lietuvą.

Pasirodė pirmasis žurnalo Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto studentų mokslo darbai numeris. Jame publikuojami studentų atlikti tyrimai atliepiantys Istorijos fakultete vykdomas studijų programas ir mokslo kryptis. Rengiant žurnalą bendradarbiavo fakulteto studentai, doktorantai ir mokslininkai. Šiuo metu yra rengiamas antrasis metinio žurnalo numeris.

Skiriama Vilniaus paminėjimo istoriniuose šaltiniuose 700 metų jubiliejui.

2023 m. spalio 25–27 d. Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai (Vilnius, Katedros a. 4).

I nsuper terram, dominium et regnum nostrum unicuique bone voluntatis patefacimus... atveriame mūsų žemę, valdas ir karalystę kiekvienam geros valios žmogui.

Šitaip savo laiškuose, skirtuose krikščioniškosios Europos miestams, 1323 m. iš Vilniaus rašė pagoniškosios Lietuvos didysis kunigaikštis Gediminas, pristatydamas savo miestą kaip traukos centrą, kuriame gali sugyventi įvairių religijų, kalbų ir kultūrų gyventojai. Jie pagal savo socialinį statusą, išpažįstamą religiją, tautinę priklausomybę, puoselėjamą amatą ar verslą kūrė kaimynystės formas, organizavo ekonominę veiklą ar laisvalaikio leidimo būdus, telkėsi į formalias ir neformalias bendruomenes ar grupes. 2023  m. Vilnius švenčia 700 metų Vilniaus paminėjimo istoriniuose šaltiniuose jubiliejų. Šiai sukakčiai paminėti ir aptarti naujausius Lietuvos sostinės istorijos tyrimus yra rengiama tarptautinė mokslinė konferencija. Jos metu norima atkreipti dėmesį ne į pavienius daug pasiekusius ir istorijoje ,,matomus” vilniečius, bet į miesto bendruomenių organizavimąsi, kolektyvinį veikimą bei jo formas, įvairių miestiečių grupių veiksmus kuriant miestą bei reaguojant į įvairius sukrėtimus ir negandas. Į miesto bendruomenių istoriją bus gilinamasi plačiu chronologiniu laikotarpiu – nuo XIV a. iki šių dienų. Laukiama istorijos, archeologijos, kultūros istorijos, antropologijos, menotyros, paveldo tyrimus pristatančių pranešimų, taip pat tarpdalykinių ir tarpdisciplininių požiūrių į įvairius Vilniaus bendruomenių istorijos aspektus.

Daugiau informacijos