Įgyvendinant naująjį Lietuvos Respublikos darbo kodeksą Vilniaus universitete skelbiami rinkimai į darbo tarybą. Ją sudarys 11 narių, renkamų 3 metų kadencijai.

Darbo tarybos pagrindinė funkcija – atstovauti darbuotojus darbdaviui priimant su darbo santykiais susijusius sprendimus bei skatinti abiejų darbo santykių šalių reguliarų (bent kartą per metus) informavimą ir tarpusavio konsultavimąsi šiais pagrindiniais klausimais:

• bendriniai einamųjų metų darbdavio planuojami pokyčiai, susiję su darbuotojų darbo sąlygų pasikeitimais; 
• su personalu susiję vietiniai norminiai teisės aktai; 
• grupės darbuotojų atleidimo atvejai; 
• verslo ar jo dalies perdavimo atvejai.

Dalyvavimas darbo tarybos veikloje yra savanoriškas, darbo tarybos nariu gali būti išrinktas tik to pats pageidaujantis asmuo, jei darbuotojai visuotinio balsavimo metu pareiškia jam pasitikėjimą ir išrenka jį į darbo tarybą.

Darbo tarybos nario funkcijos gali būti atliekamos darbo metu, šiai veiklai skiriama 60 darbo valandų per metus paliekant darbuotojo įprastą darbo užmokestį. Dalyvavimas darbo tarybos veikloje nėra papildomai apmokamas.

Rinkimai vyks 2018 m. vasario 26-28 dienomis, 9:00 – 16:30 val.

Istorijos fakulteto darbuotojai balsuoja 329 aud.  

Ar darbuotojas įtrauktas į sąrašus (gali balsuoti dirbantis ne trumpiau, kaip 3 mėn.),  kur jam tiksliai vykti, galima patikrinti čia: https://www.vu.lt/rinkimai/balsavimo-vieta  

Ne Vilniuje ir ne Kaune dirbantiems rinkėjo teises turintiems darbuotojams bus galimybė 2018 m. vasario 21-23 dienomis balsuoti paštu. 

Kanditatų į VU Darbo tarybos narius sąrašas

• 10 kandidatų iš bendrojo sąrašo;
• 1 kandidatą iš specialaus jungtinio profesinių sąjungų keliamų kandidatų sąrašo. 

Remiantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso nuostatomis, skaičiuojant balsus negaliojančiais bus laikomi tie biuleteniai, kuriuose pažymėta daugiau kandidatų, negu nustatytas renkamos darbo tarybos narių skaičius, arba kuriuose neįmanoma nustatyti rinkėjo valios.

Laimėtojais bus pripažinti tie kandidatai, kurie surinks daugiausiai balsų kiekviename sąraše (tiek bendrame, tiek profesinių sąjungų keliamų kandidatų sąraše).

Daugiau informacijos rasite čia. 

Vilniaus jidiš institutas ir Jacko, Josepho ir Mortono Mandelių aukštesnės pakopos studijų centras prie JAV holokausto memorialinio muziejaus kviečia į vasaros mokyklą „Holokaustas Lietuvoje“, kuri vyks 2018 m. rugsėjo 3–7 d. Tarpdisciplininė vasaros mokykla skirta žinių apie holokaustą gilinimui, temos tyrimų metodologijos, istoriografijos, naujų tyrimų krypčių aptarimui, holokausto studijų programų stiprinimui, ypatingas dėmesys bus skiriamas Lietuvos atvejams ir problematikai. Mokykla skirta aukštųjų mokyklų dėstytojams ir jaunesniesiems mokslo darbuotojams bei magistro ir doktorantūros studijų studentams, studijuojantiems ar besidominčiais holokausto studijomis ir tyrimais.

Reikalavimai dalyviams

Mokykloje gali dalyvauti Lietuvos aukštųjų mokyklų dėstytojai, jaunesnieji mokslo darbuotojai, magistro ar daktaro studijų studentai. Dalyviai atrenkami konkurso keliu – turi pateikti motyvacinę paraišką. Dalyvio paraišką sudaro (1) gyvenimo aprašymas anglų kalba ir (2) motyvacinis laiškas (500–1000 žodžių), kuriame pareiškėjas turi atskleisti savo interesus ir poreikį stiprinti holokausto žinias, siekį studijuoti arba dėstyti šią temą. Paraiškos forma pridedama.

Vasaros mokyklos dalyviams suteikiama nemokama nakvynė ir maitinimas.

Paraiškos (word/pdf formatu) priimamos iki 2018 m. birželio 1 d. el. paštu . Paraiškos formą rasite čia

Rūpimais klausimais prašome kreiptis el. paštu .

Pasitinkant Nepriklausomybės atkūrimo šimtmetį, kviečiu Istorijos fakulteto bendruomenę (dėstytojus ir administracijos darbuotojus, studentus ir alumnus) šį trečiadienį, vasario 14 d., 12.30 susitikti Fakulteto kiemelyje bendrai nuotraukai. Kviečiame atsinešti vėliavas ar vėliavėles.

Pasitikime ir švęskime Lietuvos Nepriklausomybės dieną kartu!

VU IF dekanas

Rimvydas Petrauskas

2018 metų Valstybės Nepriklausomybės stipendija paskirta dr. Norbertui Černiauskui už projektą „Gerovės valstybės vizija ir jos kūrėjai Lietuvos Respublikoje 1918–1940 metais“. Tai nutarė pirmadienį (sausio 29 d.) posėdžiavusi Valstybės Nepriklausomybės stipendijos skyrimo komisija.

Valstybės Nepriklausomybės stipendija skiriama humanitarinių ir socialinių mokslų sričių jauniesiems mokslininkams už Lietuvos valstybingumo stiprinimui svarbius mokslo tyrimus, su jais susijusią visuomeninę veiklą ir mokslo populiarinimo darbus bei konkursui stipendijai gauti pateiktą įgyvendinti mokslinio tyrimo projektą. 

Plačiau: 15min.lt, DELFI.lt, Bernardinai.lt, Verslo žinios, Vakarų ekspresas.

Prasidėjo registracija į Jaunųjų istorikų mokyklą, kuri organizuojama kartu su Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centru. Mokykla skirta bendrojo ugdymo mokyklų 9–12 klasių mokiniams, besidomintiems istorija, siekiantiems žinių, kūrybingiems ir norintiems tobulėti. 

Jaunųjų istorikų mokyklos I sesija vyks kovo 15–16 d., II sesija – balandžio 12–13 d., III sesija – gegužės 10–11 d.  Programą žr. čia. 

Kviečiame dalyvauti mokslinėje konferencijoje "VILNIAUS UNIVERSITETAS: TRADICIJŲ TĄSA, PERTRŪKIAI IR IŠRADIMAI"

Konferencija vyks: 2018 m. balandžio 6 d.

Konferencijos organizatoriai: Vilniaus universiteto (VU) muziejus, VU biblioteka, VU Komunikacijos fakultetas, VU Istorijos fakultetas, VU Bendruomenės vystymo skyrius. Konferencija yra Vilniaus universiteto gimtadienio minėjimo programos dalis. 

Vilniaus universiteto istorija – tai nuolat kintantis, atsinaujinantis naratyvas. Keičiantis, pildantis bendruomenei atsiranda naujos tradicijos, formuojasi nauji požiūriai į praeitį ir paveldo objektus. Minėdami Vilniaus universiteto gimtadienį (balandžio 1 d.), kviečiame įvairių mokslo sričių tyrėjus, kurie galėtų pristatyti naujausius atradimus apie universiteto istoriją, bendruomenę ar naujus požiūrius apie praeities naratyvo pateikimą. Galimos pranešimų gairės:

• istorinės asmenybės Vilniaus universitete: iniciatyvos, darbai, provokacijos;
• paveldo klausimai Vilniaus universitete: į kitas šalis iškeliavusios vertybės, nauji atradimai Vilniaus universiteto erdvėje ir kitos aktualijos;
• Vilniaus universiteto istorijos komunikacija: naujos pateikimo formos, požiūriai, klausimai;
• oficialūs ir neoficialūs Vilniaus universiteto simboliai bei ženklai;
• istorinės ir šiuolaikinės Vilniaus universiteto bendruomenės tradicijos.

Savo pranešimų temas ir anotacijas (iki  200 žodžių) prašome pateikti iki vasario 15 d. Registracijos formą rasite čia: https://goo.gl/forms/etrs7RkMwXsrgjEF2

Daugiau informacijos taip pat žr. čia

Istorijos fakulteto bendruomenę sukrėtė netikėta ankstyva mūsų absolvento ir kolegos dr. Gedimino Lesmaičio mirtis. Užjausdami artimuosius ir draugus, prisiminsime Gediminą kaip tyrimų apie Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenę autorių, aktyvų istorikų bendruomenės narį, palaikiusį plačius kontaktus su kolegomis Lenkijoje, Rusijoje,  Baltarusijoje, Ukrainoje, o visų pirma - kaip nuoširdų bičiulį,

Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto bendruomenės vardu -

dekanas Rimvydas Petrauskas 

2017 m. pradžioje Vilniaus universitetas ir JAV lietuvis Juozas Sidas pasirašė dovanojimo sutartį, pagal kurią buvo remiamos istorijos studijos ir mokslas Vilniaus universitete. Šia parama Juozas Sidas puoselėja savo dėdės, žymaus tarpukario Lietuvos politinio veikėjo, diplomato Vaclovo Sidzikausko (1893–1973) atminimą.

Sutartis numatė, kad paramos lėšos (14 500 eurų) skiriamos trims veikloms: Istorijos fakulteto infrastruktūros atnaujinimui, mokslo rezultatų sklaidai ir mokslininkų skatinimui. Didžioji lėšų dalis buvo panaudota atnaujinant darbuotojų ir studentų kompiuterinę klasę. Ši kompiuterinė ir programinė įranga padeda užtikrinti Istorijos fakultete vykdomų studijų ir mokslinių tyrimų ryšius su praktine-taikomąja sritimis – naudoti fizinių ir technologijos mokslų pasiekimus bei priemones istorijos, archeologijos, paveldo studijose (GIS, ESRI, ArcGIS programinės įrangos – žemėlapių, duomenų bazių, archeologinių brėžinių ir piešinių sudarymas ir kt.).

Kita lėšų dalis buvo skirta Istorijos fakulteto mokslininkų tiriamųjų darbų ir tarptautiškumo sklaidai, viešinant Lietuvos istorijos tyrimus tarptautiniu lygiu – finansuotas 11 straipsnių, kurie bus publikuoti užsienio leidiniuose, vertimas į anglų kalbą.

Galiausiai buvo paskelbta Vaclovo Sidzikausko premija už istorijos mokslo tyrimus. Šių metų premija per Istorijos fakulteto baigiamąją mokslo metų šventę birželio 26 d. Šv. Jonų bažnyčioje buvo įteikta doc. Marijai Drėmaitei už dvi monografijas apie tarpukario ir sovietmečio architektūrą (Progreso meteoras: modernizacija ir pramonės architektūra Lietuvoje, 1918-1940, Vilnius: Lapas, 2016; Baltic Modernism. Architecture and Housing in Soviet Lithuania, Berlin: DOM Publishers, 2017).

Juozo Sido parama leidžia stiprinti sritis, kuriose labiausiai trūksta resursų – tyrimų infrastruktūrą ir paramą tarptautinėms aukšto lygio publikacijoms Lietuvos istorijos tema rengti.

Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto Rinkimų komisija informuoja, kad 2017 m. gruodžio 7 d. fakulteto Taryboje įvyko slaptas balsavimas Istorijos fakulteto dekano rinkimuose.

Istorijos fakulteto dekanu vienbalsiai išrinktas prof. dr. Rimvydas Petrauskas.

VU Istorijos fakulteto

Rinkimų komisija

2017 m. gruodžio 7 d. (ketvirtadienis), 14.30 val., 211 aud. Istorijos fakulteto Tarybos posėdyje vyks fakulteto dekano rinkimai. 

Istorijos fakulteto rinkimų komisija

Lapkričio 29 d. (trečiadienį), 15 val. Istorijos fakulteto 211 auditorijoje vyks kandidato VU Istorijos fakulteto dekano rinkimuose, profesoriaus Rimvydo Petrausko  programinių nuostatų pristatymas.

Kviečiame dalyvauti!

Nei vienam iš kandidatų abiejuose rinkimuose nesurinkus 50 procentų rinkėjų balsų, įvyks antrasis balsavimo turas, kuriame varžysis po 2 daugiausiai balsų surinkusius kandidatus. Plačiau apie rezultatus: https://www.vu.lt/apiemus/struktura/senatas/senato-naujienos/4553-patvirtinti-senato-nariu-rinkimu-pirmojo-turo-rezultatai

Antro turo grafikas:

Lapkričio 14 d. 9:00 - 15:00 (329 auditorija)

Lapkričio 15 d. 9:00 - 15:00 (329 auditorija)

Lapkričio 16 d. 9:00 - 15:00 (329 auditorija)

Istorijos fakulteto rinkimų komisija

2017 m. gruodžio 17 d. baigiasi Istorijos fakulteto dekano kadencija. Remiantis VU Istorijos fakulteto nuostatais, likus 4 mėnesiams iki kadencijos  pabaigos buvo paskelbtos konkurso sąlygos dekano pareigoms užimti, sudaryta dekano rinkimų komisija. Taip pat buvo nustatytas galutinis pareiškiminių dokumentų priėmimo terminas – 2017 m. lapkričio 2 d. Iki nurodytos datos VU Istorijos fakulteto dekano rinkimų komisija gavo vienintelio paraiškovo – prof. Rimvydo Petrausko pareiškiminius dokumentus. Pateiktieji dokumentai atitinka jiems keliamus reikalavimus. Komisija pripažino prof. R. Petrauską esant kandidatu VU Istorijos fakulteto dekano rinkimuose.  Apie tai buvo informuota Vilniaus Universiteto Istorijos fakulteto Taryba.

Kandidato programinių nuostatų pristatymas numatytas 2017 m. lapkričio 29 d. Istorijos fakulteto dekano rinkimai vyks 2017 m. gruodžio 7 d.

VU Istorijos fakulteto dekano rinkimo komisija: 

doc. dr. Saulius Kaubrys (pirmininkas),

doc. dr. Genutė Kirkienė, 

doc. dr. Gintautas Vėlius.

• Doc. dr. Nerijus Šepetys: „Auroros“ šešėlyje. Šimtas Rusijos revoliucijos metų 

Šis pasakojimas yra apie bolševikus ir komunizmą*, t.y. apie dalykus, kurie pavadinime nepaminėti. Ant­rame plane juos palikau sąmoningai, taip signalizuodamas dažną mūsų (europiečių, vakariečių) suvokimo bėdą, kai bolševizmas pražiūrimas, suvedamas į tai, kas istoriškai ar geografiškai stabilu ir (at)pažįstama: (ko gi norėti, juk čia –) Rytai, Azija, o dažniausiai Rusija.

Daugiau skaityti 15min.lt

• Dr. Ryšard Gaidis apie bolševikų revoliuciją: nuo pradžių buvo kuriama nusikaltėliška sistema 

Bolševikų revoliucija 1917-ųjų lapkričio 7 dieną prasidėjo kaip dalies Petrogrado darbininkų ir kareivių maištas prieš sutvirtėti nespėjusią Rusijos respubliką. Praėjus šimtui metų, pasaulis vis dar bando atsigauti nuo katastrofiškų Spalio perversmo pasekmių. Nemažai progų buvo iššvaistyta pačioje pradžioje, kai tiek Rusijai vadovavusi Laikinoji vyriausybė, tiek ir vėliau „baltųjų“ pajėgų vadai bei Vakarų šalių interventai pakartotinai neįvertino Vladimiro Lenino šalininkų keliamo pavojaus ir nesuderino savo veiksmų, naujienų portalui Alfa.lt sakė Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto istorikas dr. Ryšard Gaidis.

Daugiau skaityti Alfa.lt

• Pokalbis su dr. Tomu Vaiseta: Bolševikai labai gerai žinojo, ką norėtų padaryti su žmonija 

Perversmas, revoliucija, revoliucija revoliucijoje – įvairiai vadinama bolševikų sėkmės istorija mini savo šimtmetį. Maža, tačiau ryžtinga politinė grupuotė su stipria ideologija ir Vladimiru Leninu priešakyje 1917 m. spalio 25 d. pakeitė ne tik Rusijos, bet ir viso XX a. istorinį naratyvą. Vis dėlto komunizmo įsigalėjimas, Vakaruose suvokiamas kaip didžiulė humaniškumo tragedija, Rusijoje vertinamas nevienareikšmiškai. Anot rašytojo ir istoriko Tomo Vaisetos, dabartinė Kremliaus valdžia pasimokė ir nereiškia savo ideologijos taip tiesmukai, kaip tai darė bolševikai, tačiau siekis susigrąžinti Rusijos galybę sau įkvėpimo semiasi iš tų pačių komunistinės diktatūros herojų.

Pokalbis T. Vaiseta apie naują istorijos puslapį atvertusią Spalio revoliuciją, bolševikų kūrybinį projektą „Proletaro diktatūra“ ir ideologijos vaidmens kismą Rusijos politikoje.

Daugiau skaityti Bernardinai.lt

Likus 100 dienų iki valstybės šimtmečio minėjimo, antradienį (2017 11 07) Vilniaus geležinkelio stotyje buvo pristatytos būsimos šventės programos veiklos Lietuvoje bei užsienyje.

Šimtmečio pasakojimo ir naratyvo autoriai – VU Istorijos fakulteto istorikai prof. Alfredas Bumblauskas ir dr. Norbertas Černiauskas.

„Mus pakvietė, kad padėtume susigaudyti, kur yra tas šimtmetis. Ir kodėl jį reikia švęsti, nors ką tik minėjimo tūkstantmetį. Kiek čia tų datų gali būti? Bet vasario 16 atskirai reikia identifikuoti. Šimtmetis yra mūsų jaunosios, moderniosios šalies pradžia. Ir mes jį pasirenkame. Mes nesistengiame minėti tik tos kartos žmonių, mus jungia mūsų trispalvė. Ji ir yra mūsų šimtmečio spalvos“, – susirinkusiems pasakojo prof. A. Bumblauskas.

Istorikas dr. N.Černiauskas pritarė, kad švenčiame ne tik viena diena: „Mes švenčiame ne vienos dienos, ne akto pasirašymo dieną. Būtent visą visumą. Šitas šimtas metų jungia visas skirtingas istorines epochas, kurios nebūtinai mums yra smagios. Kas jas jungia? Tai būtent trispalvė“. 

Plačiau skaityti:

Pristatyta Valstybės šimtmečio programa: bus bandoma apimti tris Lietuvos epochas, 15min.

Pristatyta esminė šimtmečio mintis – mes esame herojai, Lrytas.

Gerbiamieji,

Maloniai kviečiame 2017 m. lapkričio 6 d. (pirmadienį) 17 val. Istorijos fakulteto 211 aud. susitikti su kandidate į VU Senatą doc. dr. Nerija Putinaite.

Daugiau informacijos apie kanditatę žr. čia.

VU Centrinė rinkimų komisija patvirtino kandidatus į Senato narius

Į Senato nario - socialinių, humanitarinių mokslų ir meno sričių atstovo vietą kandidatuoja:

Vytautas Ališauskas (Filologijos fakultetas)

Vytautas Dikčius (Ekonomikos fakultetas)

Arūnas Mickevičius (Filosofijos fakultetas)

Nerija Putinaitė (Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutas)

Renata Šukaitytė (Komunikacijos fakultetas)

(išsamią informaciją galima rasti čia: https://www.vu.lt/apiemus/struktura/senatas/senato-naujienos/4530-paskelbtas-kandidatu-i-laisvas-senato-nariu-vietas-sarasas ).

Rinkimų Istorijos fakultete grafikas:

Išankstinis balsavimas Senato rinkimuose – lapkričio 6 d. (pirmadienis, nuo 9.00 iki 16.00 kreiptis į R. Gaidį, Naujosios istorijos katedroje)

Senato rinkimai:

Lapkričio 7 d. (antradienis, nuo 9.00 iki 16.00, 329 auditorijoje)

Lapkričio 8 d. (trečiadienis, nuo 9.00 iki 16.00, 329 auditorijoje)

Lapkričio 9 d. (ketvirtadienis, nuo 9.00 iki 15.00, 329 auditorijoje)

Istorijos fakulteto Rinkimų komisija

Centrinė rinkimų komisija informuoja, jog prasideda rinkimai į laisvas Vilniaus universiteto senato narių vietas. 

Vienu metu vyks rinkimai į 2 Senato narių vietas:

1) Socialinių, humanitarinių mokslų ir meno sričių atstovo Senate rinkimai (į Vilniaus universiteto tarybos nariu išrinkto prof. Vytauto Nekrošiaus vietą) - šiuose rinkimuose balsuoti teisę turės Ekonomikos fakulteto, reorganizuojamų Filologijos ir Filosofijos fakultetų, Istorijos fakulteto, Komunikacijos fakulteto, Bibliotekos, Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto, Teisės fakulteto, Verslo mokyklos bei Kauno fakulteto (socialinių ir humanitarinių mokslų sričių) rinkėjai.

2) Biomedicinos, fizinių ir technologijos mokslo sričių atstovo Senate rinkimai (į atsistatydinusios prof. Ingridos Prigodinos Lukošienės vietą) - šiuose rinkimuose balsuoti teisę turės Chemijos ir geomokslų fakulteto, reorganizuojamų Fizikos bei Matematikos ir informatikos fakultetų, Gyvybės mokslų centro, Botanikos sodo, Medicinos fakulteto bei Kauno fakulteto (technologijos mokslų srities) rinkėjai.

Išsamesnė informacija apie rinkimus pateikiama Universiteto interneto puslapyje: https://www.vu.lt/apiemus/struktura/senatas/senato-naujienos/4502-prasideda-rinkimai-i-laisvas-senato-nariu-vietas-2

Pažymėtina, jog renkant mokslo sričių atstovus, balsuoti bus galima tik už tuos kandidatus, kurie nedirba tame kamieniniame padalinyje, kuriame vykdomas balsavimas.

Kandidatų dalyvauti šiuose rinkimuose kėlimas vyksta nuo spalio 4 dienos iki spalio 17 dienos, 15 valandos. Kandidatais gali būti keliami bei vėliau rinkimuose dalyvauti galės tik padalinių darbuotojai, įtraukti į rinkėjų sąrašą.

Rinkimai į laisvas Senato narių vietas vyks lapkričio 7-9 dienomis. Išankstinis balsavimas Senato rinkimuose vyks lapkričio 6 d.

Rinkimų į laisvas Senato narių vietas preliminarus grafikas 

Istorijos fakulteto Rinkimų komisija

Valstybinis turizmo departamentas šiandien pristė 100 stotelių kelionę per 100 Lietuvos valstybingumo metų „Keliauk ir pažink! Atkurtai Lietuvai 100“. Šimtmečio maršrute – ne tik 100 istorinių, gamtos ir kultūros objektų visoje Lietuvoje, bet ir 100 prabylančių istorijų apie asmenybes, kovas, pergales mūsų šaliai reikšmingu 1918-1923 m. laikotarpiu. 

Maršrutas parengtas bendradarbiaujant su Vilniaus universiteto Istorijos fakultetu. Objektus atrinko, tikrino, tekstus apie juos kūrė ir vaizdinę medžiagą rinko fakulteto magistrantai Simonas Teškevičius ir Luka Lesauskaitė, gidė Lina Dusevičienė. Medžiagą tikrino VU Istorijos fakulteto ekspertai.

Elektroninę maršruto versiją galima parsisiųsti Turizmo departamento internetinėje svetainėje: http://bit.ly/2eCAlPi bei atkurtos Lietuvos šimtmečio svetainėje http://www.lietuva.lt/100/

Daugiau skaitykite: www.15min.lt, taip pat www.vz.lt. 

Lietuvą galiausiai krikštijo Vytautas Didysis, tačiau bandymų tai padaryti būta per kelis ankstesnius šimtmečius. Lietuviai seniai iki Vytauto žinojo tiek kaimynus katalikus, tiek ir stačiatikus, kurių žemėse galiausiai ir sukūrė savo didvalstybę. Kodėl kuriant imperiją didžiųjų kunigaikščių žvilgsniai krypo į svarbiausio priešo – kryžiuočių tikėjimą, o ne į netrukus daugumą valstybės gyventojų sudariusių stačiatikių pusę?

Apie tai, kodėl monoteizmo krypties pasirinkimas lietuviams krito į stipresniojo priešininko pusę, LŽ kalbėjosi su istoriku doc. dr. Liudu Jovaiša:

– Lietuvos vardas pirmą sykį paminėtas katalikų misionierių darbų aprašyme. Pirmųjų misijų laikais dar net kalbos nebuvo apie Lietuvos valstybę ir galimą lietuvių krikštą. Tačiau nuo pirmųjų misijų iki politinio Mindaugo sprendimo krikštytis praėjo beveik du šimtmečiai? Kodėl taiki nei Rytų, nei Vakarų krikščionybės sklaida baltų kraštuose nepavyko? – Krikščionybė, iš principo, yra misionieriška religija, tačiau istorinė praktika rodo, kad šis principas įvairiais laikais veikė nevienodai. Pirmiausiai galima išvesti skirtumus tarp įvairių krikščionių konfesijų – pavyzdžiui, Rytų bažnyčia visais laikais buvo mažiau misionieriška ir ekspansyvi. Arba galime paminėti Reformacijos laikotarpį, po kurio misionieriška veikla užsiėmė veik vien katalikai – intensyvesnė protestantų misionieriška veikla prasidėjo vėliau.

Daugiau skaitykite© Lietuvos žinios