Mokomosios evakuacijos pratybos
2015 balandžio 30 d., 14 val. Istorijos fakulteto patalpose vyks mokomosios evakuacijos pratybos. Prašome, išgirdus informaciją vykdyti atsakingų asmenų nurodymus, būti geranoriškais, elgtis ramiai ir palikti patalpas. Apžiūrėjus pastatą vėl bus galima į jį sugrįžti.
Pratybų tikslas - mokyti pratybų dalyvius atlikti evakuaciją bei gelbėjimą masinio susibūrimo vietose, naudotis pastate įrengtomis informavimo apie gaisrą priemonėmis.
Pratybų užduotys - evakuoti studentus ir darbuotojus, gelbėti savarankiškai negalinčius evakuotis, patikrinti pastato aukštus po evakucijos, saugoti apribojimų zonas, sutikti specialiųjų tarnybų parėgas, nustatyti evakuotų žmonių susirinkimo vietą.
vaizduoju poezijos be istorijos. Kaip ir istorijos be poezijos", – viename savo tekstų rašė Eugenijus Ališanka („Ar istorija turi ateitį", Šiaurės Atėnai, 2010, Nr. 23).
Kaip susiformavo pirmosios Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) sienos? Kaip viduramžiais lietuviai žymėjo valstybės ribas ir kaip sudarinėjo sienų sutartis su kaimynais? Kuo sutartis su kryžiuočiais skyrėsi nuo susitarimų su totoriais? Apie tai „Lietuvos žinios“ kalbasi su istoriku Tomu Čelkiu. Istorinė geografija menkai tyrinėta lietuviškoje istoriografijoje. Tarpukariu LDK teritorinės struktūros ir sienų klausimus studijavo istorikas Zenonas Ivinskis. Sovietmečiu ši tema buvo uždrausta. Atkūrus nepriklausomybę ji nesulaukė didesnio mokslininkų susidomėjimo.
Geriau pažinti pastatus įmanoma tik juose lankantis ir „klausantis“ jų istorijų. Taip mano architektūros istorikė Marija Drėmaitė. Pasak jos, artimiau susipažinus su architektūra, ji mums nebebus tik bevardės stiklo ir betono dėžės, kurias kiekvieną dieną aplenkiame gatvėje. O būtent taip daugeliui praeivių vis dar atrodo 1960-70 metais sostinėje iškilę pastatai, priklausantys sovietinio modernizmo epochai.
Susitikimas su Lietuvos kariuomenės vadu J. V. Žuku vyko Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto auditorijoje, pilnoje jaunų žmonių. Buvo kalbama apie mūsų valstybės gynybą XXI amžiuje. Akademinis jaunimas įdėmiai klausėsi. Kaip susirinkusiesiems aiškino Lietuvos kariuomenės vadas, geopolitinės situacijos pokyčiai, prasidėjus Rusijos ir Ukrainos konfliktui, - labai žymūs. Jis atkreipė dėmesį, kad iki Gruzijos įvykių 2008 metais Rusija buvo laikoma partneriu. Šie buvo pirmas signalas. Iki tol NATO manė, kad, išskyrus tarptautinį terorizmą, situaciją Afganistane, priešų nėra. Aljansas siekė įtraukti Rusiją į visus vykstančius procesus.
Istorijos fakulteto mokslinę veiklą tarptautiniai ekspertai įvertino kaip labai kokybišką ir reikšmingą tarptautiniu mastu. Vertintojų teigimu 
Tarpukario pamokos šiandienos politikai
Mokslas apie praeitį sparčiai kinta. Archeologijoje taikomi nauji metodai padeda geriau suvokti istoriją ir įminti tūkstančių metų amžiaus mįsles. Norint tai sužinoti, nepakanka atkasti įvairių objektų. Būtina suvokti jų tarpusavio ryšį. Pagrindinis iššūkis – kaip rekonstruoti istorijos glūdumoje gyvenusios visuomenės struktūrą, elgesį, jos dvasinę kultūrą. Kaip prakalbinti radinius?
Lietuvos Mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos rubrikoje 10 klausimų apie knygas - Lietuvos kultūrospaveldo tyrėja VU Istorijos fakulteto profesorė dr. Rasa Čepaitienė:
Antraštei parinkta frazė per Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto Alumni draugijos surengtą diskusiją nuskambėjo tik kaip replika – šiek tiek atsitiktinai ir, žinoma, šiek tiek ironiškai. Tačiau ji geriausiai atspindi tas nuostatas, kurias išsakė du profesoriai – istorikas Alfredas Bumblauskas ir filosofas Alvydas Jokubaitis, pakviesti į diskusiją „Istorija – mokytoja ar tarnaitė, motina ar podukra?“.
Daugelis žino, kad 1944 m. liepos pradžioje prie Vilniaus artėjant sovietams, atsitraukianti Vokietijos kariuomenė susprogdino strateginius miesto objektus – dujų fabriką, vandens pumpavimo stotį, elektrinę, keturis tiltus per Nerį. Jų tarpe buvo ir Žaliasis. Metalinių konstrukcijų tiltas, statytas XIX a. pab., susmuko į Neries vagą ir nebegalėjo būti naudojamas.
Kai žvelgiame į XIX a. Europą, pirmiausia matome ryškius pokyčius, nulemtus modernizacijos visose visuomeninio gyvenimo sferose – švietimo, ekonomikos, politikos, kultūros. Gausu inovacijų, diegiamos technologijos, efektyvesni gamybos būdai, reorganizuojama gamybos struktūra, mažėja transakciniai kaštai žaliavų ir prekių rinkose, – visa tai formavo industrinę europietišką visuomenę.
Jubiliejiniame festivalyje pristatoma šiuolaikines kino pasaulio tendencijas atliepianti kino filmų programa „Lietuvių dokumentinio kino antologija“, kurios tikslas išsaugoti kino paveldą ir iš užmaršties naujam gyvenimui prikelti lietuvių dokumentinį kiną. VšĮ „Meno avilio“ iniciatyva suskaitmenintas ir pirmą kartą Baltijos šalyse restauruotas kino paveldas pristatomas dvejomis dalimis – „Lietuvių dokumentinis kinas iki 1990“ ir „Lietuvių dokumentinis kinas po 1990“. „Kino pavasaris“ kalbina šį savaitgalį programą pristačiusią, projekto iniciatorę kino istorikę Liną Kaminskaitę–Jančorienę.
Į eterį po pertraukos sugrįžusi žurnalistė Gražina Sviderskytė kovo 22 d. švęs keturiasdešimt antrąjį gimtadienį. Moteris neatsitiktinai veda žinių viktoriną „Lietuvos tūkstantmečio vaikai“. Ji itin atsidavusi mokslui. O ateinančių metų rugpjūtį jos laukia daktaro disertacijos gynimas.
2015 kovo 19 d. VU Istorijos fakultete prasidėjo pirmoji jaunųjų istorikų mokyklos sesija -
Ar lietuvių istorikai rašo manifestus? Toks klausimas (užduotas „Literatūros ir meno" Nr. 6 spausdintame tekste) tapo postūmiu naujiems svarstymams „Istoriko teritorijoje".
Rašytiniai šaltiniai dažniausiai aprašo turtingųjų ir kilmingųjų gyvenimą bei kasdienybę. Vidutiniokai ir varguoliai liktų istorijos paraštėse, jei ne antropologijos mokslo šaka. Mokslininkai tirdami mirusiųjų palaikus gali daug pasakyti apie svarbiausius istorijos įvykius, karų aplinkybes, bendruomenių gyvenimo įpročius bei ritualus. Pasitelkę tarpdisciplininius tyrimų metodus antropologai taip pat gali apibūdinti istorijos pamirštųjų ligas bei dietą. Vaidotas Suncovas Makso Planko Evoliucinės antropologijos institute tyrė dantų akmenis surinktus nuo viduramžių vilniečių palaikų, mėgindamas apibūdinti jų mitybą.
Sofija Smetonienė ir Jadvyga Tūbelienė. Daugelio mūsų, išskyrus istorikus, žinios apie šias moteris apsiriboja tuo, kad tai buvo tuomečių Prezidento ir Ministro Pirmininko žmonos. Vienas kitas gal dar pridurtų, kad S. Smetonienė daug rūkė ir mėgo lošti kortomis. Istorinės Lietuvos Respublikos prezidentūros Kaune istorikės, humanitarinių mokslų daktarės Ingridos Jakubavičienės knyga „Seserys“ gerokai praplečia mūsų žinių ir suvokimo apie šias moteris ribas.
Kodėl sovietmečiu valdžia slopino užsienio radijo signalus ir žmonėms tekdavo slapčia klausytis „Amerikos balso“ ar „Laisvosios Europos“? Radijo bangomis transliuota ne tik vakarietiška populiarioji muzika, bet ir pranešimai apie sovietų nutylėtus pasaulio įvykius, politiniai komentarai.