2015 m. rugsėjo 14 d. Vilniaus Švč. Trejybės bažnyčioje buvo pristatyti Vilniaus universiteto mokslininkų komandos jau savaitę vykdomi greta pagrindinio altoriaus esančioje kriptoje rastų palaikų tyrimai. Manoma, kad šioje vietoje palaidoti XVII–XVIII a. vienuolių, žymių parapijiečių ir bažnyčios geradarių palaikai.
Skaityti daugiau:
Rugsėjo 7 d. Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė apdovanojo geriausių 2014 metų mokslinių disertacijų laureatus.
Geriausios humanitarinių ir socialinių mokslų disertacijos nominacijoje nugalėtoja tapo VU Istorijos fakulteto dr. Inga Leonavičiūtė su disertacija Šv. Brunonas Kverfurtietis ir 1009 m. misija: šaltinotyrinis aspektas(vadovas VU profesorius emeritas Edvardas Gudavičius). Toks aukštas įvertinimas pirmą kartą skirtas ne tik istorikui, bet ir Istorijos fakultetui.
Sveikiname Ingą!!!
Daugiau apie apdovanojimus www.lrp.lt ; naujienos.vu.lt
Jonavos rajone, Pabartonyse, archeologai tyrinėja akmens amžiaus gyvenvietę. Tūkstančiai radinių, tikimasi, padės atskleisti, kaip prieš keliolika tūkstančių metų, pasitraukus ledynui, ši vietovė buvo apgyvendinta.
Netoli Jonavos esančiame Tartokų miške užrašas byloja kadaise čia buvus akmens amžiaus gyvenvietę. Šią vietovę dar pernai pradėję kasinėti archeologai atskleidė, kad iš tiesų ji yra kiek toliau nuo pažymėtos vietos – ant Želmenos upelio kranto.
visą tekstą skaitykite © kultura.lrytas.lt
Neiššautas šūvis 1940 m. atžygiavus Sovietų Sąjungos kariuomenei – mūsų šalies trauma, tačiau nežinia, ar tas šūvis apskritai būtų kažką pakeitęs. Mat tuo metu tokiam netradiciniam šalies užpuolimui niekas pasaulyje nebuvo pasiruošęs: niekas nesuprato, kad tokiu būdu galima užgrobti kitą šalį.
Tokią poziciją interviu DELFI išdėstė Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto dėstytojas Norbertas Černiauskas. Interviu su jaunosios kartos istoriku – apie II pasaulinio karo pradžią, neadekvačias visuomenės reakcijas karo išvakarėse bei neutralumo lozungus.
Visą tekstą skaitykite © www.delfi.lt
Moksliniai projektai (1 atspausdintas egzempliorius) kartu su dviejų mokslininkų rekomendacijomis, straipsnių kopijomis priimami ir registruojami VU Istorijos fakulteto dekanate (Universiteto g. 7, II aukštas, 209 kab.) nuo rugsėjo 7 d. iki 9 d. (trečiadienis) 15.00 val. Mokslinio projekto elektroninę versiją bei straipsnių, konferencijose skaitytų pranešimų, mokslo konkursuose premijuotų darbų ir kt. skenuotas kopijas nurodytu laiku taip pat privaloma atsiųsti el. paštu , (kilus klausimams skambinti tel. 2687297).
Papildomas priėmimas į 2015 m. istorijos mokslo krypties doktorantūrą vyks rugsėjo 14 d. (pirmadienį) 15.00 val. Vilniaus universiteto Istorijos fakultete, 329 aud. (Universiteto g.7, III a.).
Per ES vidaus reikalų ministrų susitikimą buvo sutarta, kad Lietuva per dvejus metus priims 325 pabėgėlius. 255 pabėgėliai į šalį atvyks iš Italijos ir Graikijos, dar 70 – iš trečiųjų šalių. Daugiausia tai turėtų būti iš Sirijos pabėgę asmenys.
Pasigirsta nuomonių, kad ne tik ekonomiškai mes nepasirengę jų priimti, bet tai gali suardyti valstybės pamatus, nes skirtingų kalbų, kultūros, religijos integracija neįmanoma.
Tačiau mums jau yra tekę priimti panašius sprendimus. Istorijos fakulteto docentė, kultūros istorijos ir antropologijos studijų programos dėstytoja Jurgita Šiaučiūnaitė-Verbickienė, tyrinėjanti Lietuvos etninių ir konfesinių bendruomenių istoriją ir kultūrą, apžvelgia mūsų daugiatautės valstybės patirtį ir praeities pamokas.
Visą tekstą skaitykite naujienos.vu.lt
Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto profesorių Alfredą Bumblauską pažįsta, matyt, visi: jis ne tik dėsto, rašo knygas, dalyvauja televizijos projektuose, aktyviai reiškia savo nuomonę aktualiais klausimais, bet ir randa laiko ekspedicijoms po Lietuvą. Atrodo, šiam istorikui įdomu viskas, jo smalsumas ir energija neblėsta ir ne vieną užkrečia meile ir dėmesiu Lietuvos istorijai. Kalbiname profesorių apie istoriją ir jos studijas.
Daugiau skaitykite © naujienos.vu.lt
Keli kilometrai į vakarus nuo Jonavos, Pabartonių kaime, Kulvos seniūnijoje, kelių grybautojų pamėgtame Tartokų miške – sujudimas. Po dvylikos metų pertraukos čia vėl atvyko archeologai.
Šįkart jie atsivežė nemenką amuniciją. Tikslas didelis – surasti čia kadaise aptiktą akmens amžiaus gyvenvietę, menančią pačius seniausius laikus, ir joje atlikti tyrimus, kurie padėtų atskleisti, kaip ši vietovė – Neries pakrantė – buvo apgyvendinta prieš keliolika tūkstančių metų iš čia pasitraukus milžiniškam ledynui.
Daugiau skaitykite © jonavosnaujienos.lt
Dr. Elenai Keidošiūtei, Vilniaus universitete apsigynusiai daktaro disertaciją apie katalikiškas misijas tarp žydų ir žydų konversijų tendencijas Lietuvoje, skirta Žydų istorijos centro (JAV, Niujorkas) Prins fondo stipendija atlikti 10 mėnesių trukmės podoktorantūros stažuotę (angl. Prins postdoctoral fellow at the Centre for Jewish History and visiting scholar at New York University).
Daugiau skaitykite © naujienos.vu.lt
Prieš 75 metus įvykę rinkimai į Liaudies Seimą, kurį sudarė 79 žmonės, pagal Maskvoje parengtą scenarijų nusprendę prašyti, kad Lietuva būtų priimta į Tarybų Sąjungą, buvo organizuojami nesilaikant įstatymų, dalijant pažadus ir grasinant bei terorizuojant, o rezultatai buvo visiškai sufalsifikuoti, LRT RADIJUI sako istorikas Algirdas Jakubčionis.
Visą tekstą skaitykite © www.delfi.lt
Sena lietuvių liaudies patarlė byloja: „mano namai – mano tvirtovė“. Deja, tvirtovėmis nė nekvepėjo sovietmečio Lietuvoje.
Norintiems gauti būstą keliolika, keliasdešimt metų, o kartais net ir visą gyvenimą tekdavo laukti eilėse. Gyvenimas su tėvais mažame keliasdešimties kvadratų bute buvo kasdienybė, esą žmogui pakanka 9 kvadratinių metrų gyvenamojo ploto - toks buvo valdžios sprendimas. O net ir gavusiems „svajonių“ namus, džiaugtis nelabai buvo kuo: į ankštus kambarius baldus tekdavo įkelti per langus, nes durys buvo per siauros.
Skaitykite daugiau © www.delfi.lt
Žalvario amžiuje didelio masto gyventojų migracija lėmė iš esmės dabartinės demografinės struktūros kūrimąsi Europoje ir Azijoje. Naujausi tyrimai taip pat patvirtina hipotezę apie indoeuropiečių kalbų plitimą ankstyvajame žalvario amžiuje bei atskleidžia, kad dažnas europietis jau buvo šviesios odos. Tačiau netoleravo laktozės.
Daugiau skaytykite © www.lzinios.lt
Tarptautiniai ekspertai labai gerai įvertino Istorijos ir Kultūros istorijos ir antropologijos bakalauro studijų programas. Ekspertai pabrėžė, kad naujoji modulinė studijų sistema atspindi modernią universitetinių studijų paradigmą. Abi programos pasižymi labai aukštos kvalifikacijos dėstytojų komanda, kurioje bendradarbiauja fakulteto ir kitų tyrimo institucijų ar savo sričių profesionalai, o studentams suteikiamos puikios mokymosi sąlygos bei pasirinkimo galimybės, ugdomos praktinės kompetencijos. Praėjusiais metais taip pat gerai buvo įvertinta ir Archeologijos bakalauro programa.
Ekspertų nuomone Istorijos bakalauro programa pasižymi europinės bei lokalios istorijos derinimu, puikiu studentų, kaip ateities profesionalų ruošimu. Kultūros istorijos ir antopologijos programos skiriamasis bruožas yra jos tarpdiscipliniškumas, įvairių teorinių ir praktinių tyrimo metodų dermė, dėmesys atminties, žodinės istorijos studijoms bei mikro ir makro istorijoms.
EXAMPLES OF EXCELLENCE (History programme)
1. In terms of reputation, the Faculty of History is recognised as having the best provision for educating students in the discipline in Lithuania. University teachers are made up of extremely well-qualified staff not only from the University Faculty, but also by historians who are the nation‘s leading professionals in their fields of enquiry working in the city‘s research institutes. Students therefore have the benefit of being able to experience learning in modules that are almost all directly based on research-informed teaching.
2. Students have the unrivalled benefit of having access to excellent facilities to support their learning, both within the University in its various library collections, computer terminals and large body of expert staff; and also in the city‘s many museums, archives, other repositories and the richness of its local built environment and heritage. Their skill sets in relation to developing as history practitioners are therefore, by the end of their programme, very good indeed and this is recognised by a broad spectrum of stakeholders and professions, who hold the degree in high esteem and regard the Faculty‘s graduates as eminently employable.
3. The implemented module system has introduced quality changes in teaching and staff co-operation. It reflects a modern approach to university education.
EXAMPLES OF EXCELLENCE (Cultural History and Anthropology Programme)
1. In terms of reputation, the History Faculty is recognised as having the best provision for educating students in Lithuania. University teachers are made up of extremely well-qualified staff not only from the University Faculty, but also by historians who are the nation‘s leading professionals in their fields of enquiry working in the city‘s research institutes. Students therefore have the benefit of being able to experience learning in modules that are almost all directly based on research-informed teaching.
2. Students have the unrivalled benefit of having access to excellent facilities to support their learning, both within the University in its various library collections, computer terminals and large body of expert staff; and also in the city‘s many museums, archives, other repositories and the richness of its local built environment and heritage. Their skill sets in relation to developing as cultural history practitioners are therefore, by the end of their programme, very good indeed and this is recognised by a broad spectrum of social partners and professions, who hold the degree in high esteem and regard the Faculty‘s graduates as eminently employable.
3. The Programme is notable for its interdisciplinary study and outlook, stressing interpretation more and research less, focusing relatively less on primary sources and more on theoretical and historiographical approaches, on continuity (identity, memory, oral history), defining notions, processes, and phenomena, and understanding of micro and macro histories (the study of nationalism, anthropological methods, and civilisations).
Birželio 28 d. – liepos 4 d. pirmą kartą šalyje vyko LRT rengta „Nacionalinė ekspedicija. Nemunu per Lietuvą“. Jos metu dešimties žmonių įgula buriniu plokščiadugniu laivu kurėnu keliavo istorinėmis Lietuvos vietomis nuo pat Kauno iki Klaipėdos. Plaukdama Nemunu komanda stojo Vilkijoje, Panemunės pilyje, Sudarge, Bitėnuose, Rusnės prieplaukoje, Ventės rage ir Drevernos prieplaukoje. Ekspedicijai vadovo VU Istorijos fakulteto profesorius Alfredas Bumblauskas, o įgulos tarpe buvo ir mūsų fakulteto magistrantai – Simonas Teškevičius, Akvilė Gasiulytė bei Aušra Terleckaitė.
Daugiau informacijos apie ekspediciją:
Žymių žmonių įgula Kaune pradėjo pirmąją nacionalinę ekspediciją Nemunu per Lietuvą
Iš Kauno žemyn upe pasileido linksma kompanija
Vėliuonoje ekspedicijos „Nemunu per Lietuvą“ dalyvius pasitiko šimtai žmonių
Nacionalinės ekspedicijos dalyviai pasiekė Panemunės pilį
Nacionalinėje ekspedicijoje – netikėti nuotykiai
Ekspedicija „Nemunu per Lietuvą“ pasiekė vieną seniausių nesikeičiančių Europos sienų
Ekspedicijoje „Nemunu per Lietuvą“ – A. Bumblausko ir S. Paltanavičiaus dvikova
Žymūs žmonės pabaigė pirmąją nacionalinę ekspediciją Nemunu per Lietuvą
Šįmet birželio 15-ąją Anglijos karalienė Elžbieta II iškilmingai šventė 800-ąsias metines įvykio, kuris jos pirmtakui karaliui Jonui Bežemiui nebuvo pats maloniausias. Didikų priverstas jis uždėjo savo antspaudą Didžiojoje laisvių chartijoje (lot. "Magna Carta Libertatum"), šiandien laikomos vienu svarbiausių dokumentų žmonijos istorijoje.
Apie tai, kokiomis aplinkybėmis buvo priimta Didžioji laisvių chartija ir kas šio dokumento turinyje taip svarbu net XXI amžiaus žmogui, "Lietuvos žinios" kalbėjosi su Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto dekanu profesoriumi Rimvydu Petrausku.
Daugiau skaitykite © lzinios.lt
Vilniaus universitete jau prasidėjusi prašymų į MAGISTRANTŪROS studijas registracija.
VU Istorijos fakultetas kviečia rinktis 3 studijų programas:
Atnaujinta Istorijos magistrantūros studijų programa
Priėmimo prašymai pateikiami Priėmimo į VU antrosios pakopos Internetinėje stojančiųjų aptarnavimo sistemoje (ISAS, ) iki birželio 25 d.
Jokių faktais pagrįstų įrodymų nėra pateikta, tačiau Lietuvos viešojoje erdvėje, o taip pat ir kai kurių politikų, verslininkų, švietimo politikos formuotojų galvose paplitęs įsitikinimas, kad humanitarų poreikis yra sumenkęs ar net visa humanitarika išgyvena krizę.
Vilniaus universiteto Istorijos fakultetas yra viena iš tų mokslo įstaigų, kuri kiekvienais metais parengia naujus humanitarus – istorikus, antropologus, archeologus, paveldosaugininkus.
„Jei Lietuva nori pasiekti proveržį, neturėdama iškasenų, stambios pramonės ir didelių perspektyvų žemės ūkyje, ji turi stiprinti švietimą ir išsilavinimą. O čia humanistika užima vieną iš pagrindinių vietų“, – tvirtina šio fakulteto dekanas prof. Rimvydas Petrauskas.
Interviu su juo – apie Lietuvos humanitarinių mokslų būklę, humanitarinių studijų prasmę ir istoriko profesijos naudą.
Visą tekstą skaitykite © www.15min.lt
Milijonus eurų į Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikų pilių restauraciją ir konservaciją investavusi Baltarusija dabar laukia turistų. Istorikas Alfredas Bumblauskas sako, kad istorijos paminklus aplankyti vertėtų, bet kelionių organizatorius Rimvydas Širvinskas pastebi, kad pietryčių kaimynė lietuviams kol kas nėra įdomi.
2015 m. birželio 2 d. 16:33
Praėjusią savaitę vykusias Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto dienas vainikavo diskusija „Šaltojo karo analogijos šiandien“. Valdovų rūmuose susėdę politikos, visuomenės ir mokslo atstovai kalbėjo apie įtemptą geopolitinę šiandienos situaciją, aiškinosi, ar istorinių analogijų paieškos iš tiesų padeda suprasti, kas šiuo metu vyksta Rytų Europoje.
Diskusijoje dalyvavo VU istorijos fakulteto lektorius dr. Tomas Vaiseta, VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) dėstytojas dr. Deividas Šlekys, Europos Parlamento narys, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos pirmininkas Gabrielius Landsbergis ir režisierius, vienas paramos grupės Ukrainai remti „Blue/Yellow” lyderių Jonas Ohmanas. Diskusiją vedė „15min.lt“ žurnalistas Dovydas Pancerovas.
Daugiau skaitykite naujienos.vu.lt
2015 m. gegužės 27–29 d. vyks rinkimai laisvoms VU Senato narių vietoms užimti.
Patvirtintas kandidatų į laisvas Senato narių vietas sąrašas:
Socialinių - Humanitarinių mokslų srities atstovai:
Primename, jog vadovaujantis Senato narių rinkimų tvarka, renkant srities atstovą Senate bus galima balsuoti tik už tuos sąraše nurodytus kandidatus, kurie nedirba padalinyje, kuriame balsuoja atitinkamas rinkėjas.
Rinkimai į laisvas Senato narių vietas vyks nuo šių metų gegužės 27 dienos 9.00 valandos iki gegužės 29 dienos 15.00 valandos, rinkėjams balsuojant pagal rinkėjų sąraše priskirtą padalinį šioje vietoje:
Istorijos fakultetas
Universiteto g. 7, 324 auditorija
Istorijos fakulteto rinkimų komisija
Istorijos fakulteto rinkimų komisijos pirmininkas dr. R. Gaidis
Nariai: doc. dr. G. Kirkienė, dr. I. Leonavičiūtė
