Minint Vilniaus universiteto gimtadienį, balandžio 4 d. (pirmadienį), 10 val., Teatro salėje (Universiteto g. 3) Istorijos fakulteto profesorius Alfredas Bumblauskas skaitys viešą paskaitą „Universitetas brėžia civilizacijos ribas – logikų ir poetų universitetas“.
Prof. A. Bumblauskas: "Paprastai sakoma, kad tarp universiteto ir Europos kultūros galima dėti lygybės ženklą. Universitetai kūrė Europos tapatybę. Lotyniškosios švietimo sistemos, kurios viršūnėje – universitetai, ribos – tai Europos kultūros ribos. Europai ieškant savo tapatybės per universitetus yra du pagrindiniai šaltiniai – materialinis paveldas: architektūra, bibliotekos, muziejai, kolekcijos, o kitas – idėjinis paveldas. Prasmių universitetų idėja, kuri buvo pradinė universitetų istorijos paradigma, šiais laikais ypač aktuali, nes dažnai pragmatinis, komercinis požiūris į universitetus paskandina pamatinę universitetų prasmių paieškų idėją.
Vilniaus universitetas pataikė į antrąją universitetų kūrimosi bangą, ilgai buvome erdviausio poveikio universitetas. Tiesiogine savo poveikio erdve neturėjome analogų Europoje. Vilniaus universitetas nubrėžė Europos civilizacijos ribas.
Martyno Smigleckio „Logika“, Mykolo Radau retorikos vadovėlis „Improvizuojantis oratorius“, Žygimanto Liauksmino „Oratorinė praktika“, M. K. Sarbievijaus „Trys eilių knygos“ įeina į pasaulio paveldą per jėzuitų universitetų tinklą. Vilniaus universitetą išgarsino tokios asmenybės kaip astronomas M. Počobutas, istorikas J. Lelevelis, nekalbant jau apie žymiuosius poetus A. Mickevičių, J. Slovackį. Neturime Upsalos Linėjaus ar Krokuvos Koperniko, tačiau turime pasaulinio masto poetus – Adomą Mickevičių ir Nobelio premijos laureatą Česlovą Milošą. Mūsų universiteto tradicija – tai poetų universitetas."