Renginiai

"Iš praeities tavo sūnūs te stiprybę semia" – šie žodžiai mūsų himne nurodo į tą išskirtinį vaidmenį bei svarbą, kurią visada teikėme praeičiai. Išties, būtent istorijos dirvoje XIX a. pradžioje sudygo šiuolaikinės tautos sėkla, praeitis buvo tas ramstis, į kurį visuomenė rėmėsi tuomet, kai ir vėl neturėjo valstybės. Bet ką apie istorijos - kaip mokslo ir kaip žmonių tapatybės dalies - būklę galime pasakyti šiandien, po ketvirčio atgautosios laisvės ir valstybės amžiaus? Ar istorija, kaip humanitarinė disciplina, išties yra radusi pakankamai svarbią vietą visame akademiniame ir mokslo pasaulyje, kur po šiai dienai dvasios mokslai grumiasi su tiksliaisiais? Kurie laimi ir ar pirmieji, o kartu ir istorija, nėra vis labiau stumiami į nuošalę? Kokia vieta ir vaidmuo teikiamas istorijai, kaip politinės bei pilietinės tapatybės daliai? Ar mūsų santykis su praeitimi - jau pakankamai atviras, kritiškas, sąžiningas, kaip ir derėtų demokratiškoje valstybėje bei visuomenėje, ar priešingai - į praeitį vis dar atsigręžiame tik tuomet ir tik tokiu būdu, kokiu mums reikia, norint pagrįsti išankstines ideologines ir politines dogmas? Ar istorija turi tapti vienu iš pagrindinių "informacinio saugumo", apie kurį šiandien tiek daug kalbama, saugiklių? Ar praeitis apskritai turi būti kažkokiu nepajudinamu dabarties "stiprybės" ramsčiu ar tokių ramsčių deriniu, kurie būtų sukalti į žemę vieną kartą ir visiems laikams? Jei taip, kas mūsų istorijoje tokiais ramsčiais turėtų būti pirmiausia?

Šiuos ir kitus iš to iškylančius klausimus diskusijoje svarstys:

istorikas, prof. Alfredas Bumblauskas

filosofas, prof. Alvydas Jokubaitis

Apmąstydami XX a. I-os pusės Lietuvos praeitį, jos politinę tikrovę, socialinius, ekonominius ar kultūrinius laimėjimus, savo šalį apibūdiname vartodami karų, tarpukario ir pokario chronologinę terminiją.

• Ar Lietuva buvo nuolatiniame karo šešėlyje, o esminius 1918/1919 – 1940/1941 – 1949 metų lūžinius įvykius jungė pilietinė ginkluota iniciatyva: savanorio/partizano – sukilėlio/partizano – laisvės kovotojo/partizano, linija?
  
  
• Ar lietuviško pasipriešinimo tradicija bendrame XX a. paramilitarizmo, totalinių ir partizaninių karų kontekste yra unikali?
  
  
• Ką Lietuvos partizanų karas (1944-1953) sako apie mus pačius, mūsų visuomenę bei valstybę tada ir šiandien?

Šiuos ir kitus klausimus kelsime bei į juos atsakyti mėginsime jau kovo 26 d., Vilniaus universiteto Istorijos fakultete (211 aud.), tradicinėje Trakinių partizanų akademinėje dienoje. Pradžia - 10 val.

Prisijunkite!

Šiaurė ir Šarūnas

Sekite informaciją Facebook Trakinių partizanų akademinė diena '15

2015 m. kovo 26 d. 17 val. LMA Vrublevskių bibliotekoje (Žygimantų g. 1) vyks straipsnių rinkinio „Vietos dvasios beieškant“ pristatymas. 
Kolektyvinės monografijos sudarytoja prof. dr. Rasa Čepaitienė ir bendraautoriai doc. dr. Rūta Šermukšnytė bei doc. dr. Felix Ackermann aptars knygos sumanymą, rinkinio „gimimo“ aplinkybes ir turinį.
Renginį ves LMA Vrublevskių bibliotekos direktoriaus pavaduotoja dr. Rima Cicėnienė.

2015 m. kovo 16 d. 17.00 val. VU Istorijos fakulteto 211 auditorijoje (Universiteto g. 7, 2 aukštas) vyks susitikimas ir diskusija su operos solistu, Maestro Virgilijumi Noreika.
Renginį moderuos Naujosios katedros docentai dr. Saulius Kaubrys ir dr. Arūnas Streikus.

Lietuvos nacionalinis muziejus tęsia ketvirtadienio kultūros istorijos vakarų ciklą ir kovo 5 d. 17 val. kviečia į architektūros istorikės Marijos Drėmaitės paskaitą „Dingęs 1944-aisiais? Vilniaus senamiesčio griovimas ir atstatymas“, kuri vyks muziejaus salėje, Arsenalo g. 3.

Susidomėti pokario Vilniaus senamiesčio atstatymo (o podraug ir griovimo) tema paskatino Jano ir Januszo Bułhakų fotografijos, kuriose fiksuojama situacija Vilniuje 1944 metų rugpjūtį ir rugsėjį, iškart po liepos mėnesį vykusio Vilniaus šturmo. Karo pabaigoje ir vėliau, pokariu, darytų Vilniaus vaizdų tyrimas įtraukia į intriguojantį tyrimą, aiškinantis, kokias iš tiesų žaizdas patyrė Vilnius Antrojo pasaulinio karo metu ir kaip jos buvo gydomos. Paskaitoje bus gilinamasi į Vilniaus senamiesčio atstatymą po Antrojo pasaulinio karo, į atstatymo ideologiją ir praktiką, ieškant atsakymo į klausimą, kodėl buvo tiek daug griaunama atstatant Vilniaus senamiestį ankstyvuoju pokariu 1944–1959 metais.

Daugiau informacijos – Edita Povilaitytė (tel. (8 5) 240 5067; el. p.  )

2015 m. vasario 27 d. (penktadienis), 16.30 val., Istorijos fakulteto 329 auditorijoje vyks vakaras, skirtas docento Sigito Jegelevičiaus atminimui. 
Kviečiame visus, norinčius pasidalinti prisiminimais. 

In memoriam
DOC. DR. SIGITAS JEGELEVIČIUS
(1938–2014)

2015 m. vasario 27 d. kino tetre "Pasaka" bus rodomas vokiško kino dienų festivalio filmas apie visuomenės atsakomybę už kolaboravimą su nusikalstamu režimu "Radikalus blogis". Kaip visiškai normalūs jauni vyrai tampa daugybės žmonių žudikais? Kodėl geri šeimų tėvai diena dienon ne vienus metus žudo moteris, vaikus ir kūdikius? Kodėl tik retas atsisakė vykdyti įsakymą, nors galėjo rinktis? „Oskarą“ pelnęs Stefanas Ruzowitzkis pagaviai ir jaudinamai pasakoja apie ypatinguosius būrius, kurie sistemingai šaudė žydų civilius Rytų Europoje, ir ieško blogio priežasčių. 

Po filmovyks VU Istorijos Alumni klubo organizuojama diskusija "Holokaustas: kaltė ir jos atmintis" su istoriku Arūnu Bubniu. 

Renginys su kino teatro bilietais. Kaina - 4,63 eur., studentams - 3,77 eur.

Daugiau informacijos

2015 m. vasario 26 d. 17.00 val. VU Istorijos fakulteto 211 auditorijoje (Universiteto g. 7, 2 aukštas) vyks susitikimas ir diskusija su profesionaliu lenktynininku Benediktu Vanagu.

Diskusiją moderuos Naujosios istorijos katedros docentai
dr. Saulius Kaubrys ir dr. Arūnas Streikus.

Lietuvos Nacionalinis muziejus tęsia ketvirtadienio kultūros istorijos vakarų ciklą ir š. m. vasario 19 d. 17 val. kviečia į
prof. hum. m. habil. dr. Tamaros Bairašauskaitės paskaitą
„Vilniaus gyventojai XIX a. I pusėje“ (muziejaus salėje, Arsenalo g. 3).

XIX amžiaus Vilnius priklausė Rusijos imperijai. Iki šiol nėra žinoma, kiek tuo metu mieste buvo gyventojų. Jų surašymų-revizijų duomenys neišsamūs. Surašymai rodo XVIII a. pab. Vilniuje, įskaitant priemiesčius, gyvenus apie 25 tūkst. vyrų ir moterų, XIX a. viduryje – apie 60 tūkst. Miesto gyventojų socialinė, etninė ir konfesinė sudėtis buvo labai marga, yra tyrinėta ir aprašyta. Mažiau kreiptas dėmesys į gyventojų sudėties kitimą, kurį lėmė imperinio laikotarpio realijos.

2015 m. vasario 18 d., trečiadienį, 17 val., 211 auditorijoje vyks baigiamasis C o l l o q u i u m  V i l n e n s e renginys. 

Paskaitą „Chruščiovas ir smurto pabaiga“ (Khrushchev and the End of Violence) skaitys žymus Vokietijos istorikas Jörg Baberowski - Berlyno Humboldto universiteto profesorius, pripažinimą pelnęs monografijomis, skirtomis prievartos reiškiniams Sovietų epochoje, tarp jų „Sudeginta žemė. Stalino prievartos valdžia“ (Verbrannte Erde. Stalins Herrschaft der Gewalt). Paskaita vyks anglų kalba.

Stalinizmas baigėsi su Stalino mirtimi. Destalinizacija būtų neįmanoma be Nikitos Chruščiovo, kuris turėjo tikslą tai įgyvendinti ir norėjo išsilaisvinti iš savo paties praeities naštos. Chruščiovas ne tik sustabdė masinį smurtą ir nutraukė despotišką valdymą Sovietų Sąjungoje, bet kartu apie visa tai kalbėjo nuoširdžiai ir ryžtingai. Tai buvo rizikinga, kadangi niekas politbiure negalėjo numatyti, kaip visuomenė gali reaguoti į Stalino nusikaltimų atskleidimą. Nepaisant to, Chruščiovas darė tai, ką manė turint būti padaryta, neieškodamas kito pasirinkimo. Jis nutraukė teroro siautėjimą, užtikrino pasitikėjimą kasdieniniuose santykiuose tarp partijos narių, vadovų ir klientų. Chruščiovas stabilizavo politinį valdymą ir normalizavo kasdienį eilinių žmonių gyvenimą. Dėl to destalinizacija buvo viena svarbiausių XX a. reformų.

Renginį organizuoja:
Vilniaus universiteto Istorijos fakultetas ir Europos humanitarinio universiteto Vokietijos studijų centras.

Renginį remia:
Renginį remia Deutscher Akademischer Austausch Dienst (DAAD).

Renginio akimirkos 

Vasario 20 d. 18:30 val. VU Istorijos fakulteto 332 aud. (III aukštas) įvyks dokumentinio filmo apie įvykius Ukrainoje “Stipresni nei ginklai” (СИЛЬНІШЕ, НІЖ ЗБРОЯ, 2014) peržiūra ir susitikimas su filmo bendraautore, Ukrainos pilietinės kino kūrėjų iniciatyvos Babylon 13 įkūrėja Larisa Artiugina. Susitikime su režisiere dalyvaus žurnalistas, Istorijos fakulteto Alumni draugijos pirmininkas Vytautas Bruveris ir Istorijos fakulteto lektorė dr. Lina Kaminskaitė-Jančorienė.

“Stipresni nei ginklai” – tai naujausias ukrainiečių dokumentinis filmas, skirtas skausmingiems įvykiams Ukrainoje paminėti. Pokalbio metu Larisa Artiugina dalinsis įspūdžiais apie buvusią / esamą padėtį Ukrainoje ir kino kūrėjų, dirbančių sudėtingomis karo sąlygomis, misiją. 

Artėjant Vasario 16-osios šventei Lietuvos laisvės kovos įamžintojų sąjūdis kviečia į paskaitą „Laisvės kovų kraštovaizdis: Užpelkių kautynių vietos (Radviliškio r.) tyrimai 2014 m.”.
Paskaita vyks 2015 m. vasario 10 d., 17 val. VU Istorijos fakultete (Universiteto g. 7), 211 auditorijoje (II aukštas).

1949 m. rugpjūčio 13 d. per kautynes Užpelkių miške žuvo du signatarai – Petras Bartkus-Žadgaila ir Bronius Liesis-Naktis. Kautynes plačiai nušviečia gyvi likę jų dalyviai. Bene pirmą kartą taip nuodugniai į partizaninio karo metų kautynes galime pažvelgti ne okupantų, o laisvės kovotojų akimis.

2014 m. vasarą įvykusioje trečiojoje kasmetinėje akademinio jaunimo stovykloje „Laisvės kovų atmintis“, pagrindinis jos dalyvių dėmesys buvo skirtas Sajų sodybos aplinkos pažinimui. Žvalgyti netoli esantys kaimai ir miškai, kalbinti vietos gyventojai, ieškota žinomų ir nežinomų laisvės kovas menančių vietų. Didžiausias dėmesys sutelktas į Užpelkių kautynes.

Paskaita skirta bendrai, iki šiol nenagrinėtai laisvės kovų kraštovaizdžio sampratai (dr. Vykintas Vaitkevičius), istoriniam Užpelkių kautynių kontekstui ir paveldosauginėms problemoms (dokt. Aistė Petrauskienė), archeologinių žvalgymų rezultatams (dokt. Gediminas Petrauskas) ir pirminei tyrimų rezultatų interpretacijai (vrš. Ernestas Kuckailis).

2015 m. vasario 6 d.
Lietuvos parodų ir kongresų centras LITEXPO vyksiančioje 
XIII tarptautinėje mokymosi, žinių ir karjeros planavimo parodoje STUDIJOS 2015  
VU Istorijos fakulteto profesorius Alfredas Bumblauskas skaitys paskaitą
"Pasaulio istorijos mįslės, sensacijos ir aktualijos: nuo Naskos piešinių iki Donecko fronto" (5.3 konferencijų salė, 12.15–13.00 val.)

Kada?
2015 m. sausio 28 d.

Kur?
Totorių g. 8, Vilnius

Diskusijoje dalyvauja:
Istorikas Bernardas Gailius,
Istorikas Norbertas Černiauskas

Paskutinis Lietuvos partizanas su ginklu rankoje krito prieš pusę amžiaus, jo pergalė iškovota prieš ketvirtį šimtmečio, tačiau “miško brolių” karas dar nesibaigė. Tiksliau, jis vyksta naujame – mūsų atminties bei mūsų vidaus ir tarptautinės politikos fronte. Tai, kada jis baigsis ir, svarbiausia, kaip – nežinia.

Turbūt kiekvienam Vilniaus gyventojui smalsu sužinoti, kaip šiandien galėjo atrodyti sostinė. Tai bus galima sužinoti š. m. sausio 22 d. 17 val. apsilankius Lietuvos nacionaliniame muziejuje (Arsenalo g. 3) rengiamame vakare, kuriame Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto doktorantas Karolis Kučiauskas pristatys mažai kam žinomo lenkų grafiko ir Paryžiuje diplomuoto urbanisto Januszo Tłomakowskio (1896–1980) Vilniaus miesto viziją.

1932 m. sausio 16 d. tuomečiam Vilniaus miesto prezidentui Józefui Folejewskiui (taip tarpukariu vadinti merai) iš Paryžiaus atkeliavo nedidelė Vilniaus miesto futuristinio plano nuotrauka. Plano autorius – jaunas urbanistas ir grafikas vilnietis Januszas Tłomakowskis, žinodamas, kad šis miestas stokoja kryptingos tvarkybos strategijos, pasiūlė savo ateities Vilniaus viziją. Pagal Lietuvos centriniame valstybės archyve išlikusią korespondenciją žinoma, kad autorius vėliau atsiuntė ir rašto darbą, tiesiogiai susijusį su planu. Šiandien šį darbą pavyko atrasti ne Vilniuje, o Paryžiaus universiteto Urbanistikos institute, kuriame jis buvo apgintas 1931 m. daktaro laipsniui gauti.

Vilniaus miestas projektuotas taisyklingo, 5 km spindulio apskritimo formos. Apskritimo centre – Misionierių bažnyčia. Didysis Vilniaus bulvaras aplink apskritimą turėjo būti kertamas svarbiausių miesto kelių. Autorius kalba ir apie galimybę formuoti gyvenamuosius miesto rajonus, ten apgyvendinant panašių profesijų ar socialinių sluoksnių vilniečius. Naujajame plane suformuota keturiasdešimt gyvenamųjų rajonų, kiekvienas jų išskirtinai apibūdintas. Su į dangų besistiebiančiais dangoraižiais ir net metro Vilniaus miestas turėjo tapti anų laikų pasididžiavimu.

Kultūros istorijos vakare bus pristatomas minėtasis J. Tłomakowskio kūrinys, jo utopiniai užmojai ir įtakos. Atsekama, kaip maksimalistinės studento fantazijos atkartojo žymių urbanistų idėjas, o didžiausių pasaulio miestų modelis mėgintas taikyti Vilniui. Nepaisant daugumos stebėtinai naivių urbanistinių siekių, kiekvienas J. Tłomakowskio darbo puslapis – didelės meilės gimtajam miestui išraiška. Vien tam, kad „senasis Vilnius galėtų tapti panašus į didelį ir šiuolaikišką miestą“.

Iliustracija: 1931 m. Vilniaus plano nuotrauka, saugoma Lietuvos centriniame valstybės archyve.

Daugiau informacijos – Edita Povilaitytė, tel. (8 5) 240 5067; el. p.

2014 m. gruodžio 17 d. 17 val.,  Istorijos fakulteto 330 aud. vyks Naujosios istorijos katedros organizuojama diskusija "Lietuvos rašytojas XX-XXI amžių sandūroje". Kalbėsimės su literatūros kritiku Valentinu Sventicku.

Diskusiją moderuos doc. dr.  A. Streikus.

Valentinas Sventickas (g. 1948) – literatūros kritikas, ilgametis Lietuvos rašytojų sąjungos pirmininkas, LRS leidyklos vyriausiasis redaktorius. 1972 m. VU baigė lietuvių kalbą ir literatūrą. 1974–1979 m. dirbo „Literatūros ir meno“ redakcijoje, 1979–1984 m. buvo „Vagos“ leidyklos vyriausiojo redaktoriaus pavaduotoju, 1984–1986 m. – „Vyturio“ leidyklos vyriausiasis redaktorius; nuo 1986 m. – LRS valdybos sekretorius, 1994–2002 m. LRS pirmininkas, nuo 1996 m. – Lietuvos autorinių teisių gynimo asociacijos prezidentas. 1983 m. apdovanotas valstybinė premija už monografiją „Alfonso Maldonio lyrika“ (1982), 1998 m. – Didžiojjo Lietuvos Kunigaikščio Gedimino 5-ojo laipsnio ordinu, 2002 m. – Lietuvos Respublikos vyriausybės meno premija. Debiutavo literatūros kritikos straipsnių knyga „Eilėraščio keliais“ (1978), išleido monografijų rinkinius „Paskui pėščią paukštį“ (1988) ir „Keturi portretai“ (1991), sudarė S. Nėries kūrybos rinktinę „Prie didelio kelio“ (1994), savų esė, užrašų ir literatūros kritikos straipsnių rinkinį „Laisvė kurti ir laisvė turėti“ (1998), sudarė Lietuvos rašytojų sąjungos žinyną (2002), „Poezijos pavasario“ laureatų kūrybos antologiją „Pavasarinė“ (2004), V. Mačernio kūrybos rinktinę „Praeinančiam pasaulyje praeisiu“ (2006). 2008 m. išleido A. Marčėno kūrybos monografiją „Šitas Aidas, Šitas Marčėnas“. „Kritiko laikysena lyginant su poetu, yra antrinė: kritikas gali dalyvauti literatūros procese, bet negali to proceso pakeisti“ (Valentinas Sventickas). (http://www.tekstai.lt/tekstai/1-tekstai/348-sventickas-valentinas)

Renginio akimirkos

2014 m. gruodžio 15 d. Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto 211 aud.vyks tarptautinė mokslinė konferencija Pirmojo pasaulinio karo patirtys Lietuvoje ir gretimose šalyse / The Experiences of World War Iin Lithuania and Neighboring Countries.

Konferencijos metu vyks parodos Taip, Masarykai! (Ano, Masaryk!) atidarymas ir filmo Atsitiktinė kariuomenė. Nuostabi ir tikra istorija apie Čekoslovakijos legioną peržiūra.

Renginio pradžia: 10⁰⁰ val.
Konferencijos kalbos: lietuvių, anglų, čekų

Konferencija organizuojama bendradarbiaujant su Čekijos respublikos ambasada.

Konferencijos programa

2014 m. į lietuvių kalbą išversta viena svarbiausių XX a. istoriografijos knygų –
Oskaro Haleckio „Europos istorijos ribos ir skirstymai“.

Gruodžio 10 d., 17 val. Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto 211 auditorijoje ta proga vyks diskusija „Europa, jos ribos ir Lietuva“.

Diskutuos:

• prof. habil. dr. Edvardas Gudavičius
  
• doc. dr. Eligijus Raila
  
• doc. dr. Aurimas Švedas
  
• dr. Aurelijus Gieda
  
• dr. Nerijus Babinskas

Diskusiją moderuos -  prof. dr. Alfredas Bumblauskas. 

Renginys skiriamas prof. E. Gudavičiaus 85-mečiui.

2013 / 2014 mokslo metais toliau tęsiami 2012 metais prasidėję Colloquium Vilnense seminarai. Ankstesnieji, kuriuos bendrai rengė Vilniaus universitetas ir Europos Humanitarinis universitetas, buvo skirti urbanistinių studijų (2012), istorinės atminties (2013) ir žydų kultūros (2014) temoms.

Šiemet diskutuosime apie smurto ir socialinių pokyčių sąsajas. Devynių seminarų serijoje dėmesį sutelksime į Pirmojo ir Antrojo pasaulinių karų poveikį Lietuvos, Baltarusijos bei kitoms Rytų Europos visuomenėms. Priešingai nei „ilgasis XIX amžius“, „trumpasis XX amžius“ buvo ypač destruktyvus. Moderniąsias Europos visuomenes formavo karai, ideologiniai konfliktai, gyventojų mobilizacijos, masiniai jų perkėlimai ir genocidai. Lietuva, kaip ir daugelis kitų Rytų Europos kraštų, atsidūrė šios destrukcijos epicentre. Jos gyventojus smarkiai veikė skirtingų ideologinių projektų siūlytos naujosios tvarkos.

Seminaruose bus pristatomi naujausi tyrimai,  aptariantys įvairių formų karo prievartos ir modernybės sąsajas XX amžiaus Lietuvoje ir platesniame Rytų Europos regione. Lektoriai iš Lietuvos ir užsienio gilinsis į skirtingus ideologinius, etninius ir socialinius konfliktus bei jų poveikį Lietuvos ir kitų Rytų Europos visuomenių raidai. Bus domimasi, kaip šio regiono visuomenes paveikė karo patirtys, militarizacija, priverstinės migracijos, genocidas, drastiški socialiniai pokyčiai ir masinės mobilizacijos. Ypatingas dėmesys bus skiriamas visuomenės grupėms, kurios tradiciškai laikomos istorijos objektais, o ne subjektais: karo pabėgėliams, tremtiniams, išvietintiems asmenims, rutalizuotiems kareiviams, civiliams ir etninėms mažumoms. 

Pirmasis šio ciklo seminaras  įvyko spalio 29 d. Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto 211 auditorijoje. Dr. Stephan Lehnstaedt iš Vokiečių istorijos instituto Varšuvoje pristatė savo lyginamąjį tyrimą apie karo ekonomikos valdymą 1914 ir 1945 metais. Šį pranešimą komentavo prof. Zenonas Norkus. Kituose seminaruose bus aptariamas chuliganizmas XX a. pradžios Vilniuje, kultūrinis gyvenimas ir tapatybių raida Lietuvoje Pirmojo pasaulinio karo metais, valstybių sienų kaitos įtaka gyventojų išvietinimui tarpukario metais, Lietuvos žydų deportacija į Gulagą, Baltarusijos pokario mikroistorija, Sovietų Sąjungos ir Afganistano karo veteranų iššūkiai Rusijos ir Baltarusijos visuomenėms ir sovietinės visuomenės bandymai prisitaikyti prie naujojo smurto režimo po Stalino mirties.

Colloquium Vilnense 2014 m. rudenį bendrai rengia Vilniaus universiteto Istorijos fakultetas, Europos humanitarinio universiteto Istorijos fakultetas ir EHU Vokietijos studijų centras, remiamas DAAD. Seminarų rengimo klausimais prašome kreiptis į Dr. Felix Ackermann (EHU) ir Dr. Tomą Balkelį (VU).

Colloquium Vilnense - Smurtas ir socialiniai pokyčiai. Programa 

{slide=2014.10.29
Karinė valdžia ir ekonomikos valdymas: tarpukario Lenkijos atvejis|closed}

18.30 | anglų k. | VU Istorijos fakultete, Universiteto g. 7 / 211 aud.
Stephan Lehnstaedt (Varšuva / Berlynas)
Komentuoja: Zenonas Norkus (Vilnius)

{slide=2014.11.12
Karas Lietuvoje: kultūra, tapatybė ir atmintis}

17.00 | anglų k. | VU Istorijos fakultete, Universiteto g. 7 / 329 aud.

Rasa Antanavičiūtė, Laimonas Briedis
Laima Laučkaitė-Surgailienė, Lara Lempertienė
Komentuoja: Andrea Griffante (Vilnius)

{slide=2014. 11. 19
Išvietinimas be sienų pokyčių: teritorija ir gyventojų politika Lietuvoje, 1915-1926}

17.00 | anglų k. | VU Istorijos fakultete, Universiteto g. 7 / 329 aud.
Klaus Richter (Birmingemas)
Komentuoja: Tomas Balkelis (Vilnius)

{slide=2014. 11. 26
Chuliganizmas XX-tojo a. pradžios Vilniuje: socialiniai smurto šaltiniai}

17.00 | anglų k. | VU Istorijos fakultete,Universiteto g. 7 / 329 aud.
Juozapas Paškauskas (Vilnius)
Komentuoja: Ryšard Gaidis (Vilnius)

{slide= 2014. 12. 02
Kaltės klausimas pokarinėje Baltarusijoje
Šeimos santykiai pokarinėje Baltarusijoje }

2014. 12. 02 | 17.00 | anglų k. | VU Istorijos fakultete, Universiteto g. 7 / 329 aud.
Franziska C. Exeler (Princeton/Maskva)
Iryna Kashtalian (Minskas)
Komentuoja: Irina Romanowa (Vilnius)

{slide=2014.12.10
Išvietintieji Lenkijos žydai ir jų išgyvenimo istorija Sovietų Sąjungoje
Gulago tremtiniai žydai: pamiršta Lietuvos istorija}

17.00 | anglų k. | VU Istorijos fakultete, Universiteto g. 7 / 329 aud.
Markus Nesselrodt (Berlynas)
Violeta Davoliūtė (Vilnius)

{slide=2015.02.04
(Mirties) momento etika ir estetika
 Kaip žiūrėti į smurto archyvą?}

17.00 | anglų k. | VU Istorijos fakultete, Universiteto g. 7 / 329 aud. 

Almira Ousmanova (Vilnius)
Natalija Arlauskaitė (Vilnius)

{slide=2015.02.11
Socialinės Sovietų Sąjungos ir Afganistano karo legitimacijos strategijos XXI a. Rusijoje
Didžiosios pergalės palikuonys: afganai veteranai Baltarusijoje}

17.00 | anglų k. | VU Istorijos fakultete, Universiteto g. 7 / 329 aud.
Michael Galbas (Konstanzas/Maskva)
Felix Ackermann (Vilnius)

{slide=2015.02.18
Chruščiovas ir smurto pabaiga}

17.00 | anglų k. | VU Istorijos fakultete,Universiteto g. 7 / 211 aud.
Jörg Baberwoski (Berlynas)
Komentuoja: Saulius Grybkauskas (Vilnius)

{/slides} 

2014 m. gruodžio 3 d, trečiadienį, 15 val.
Vilniaus universiteto Mažojoje auloje įvyks
prof. Adriano Cioroianu vieša paskaita
"25 YEARS AFTER THE FALL OF COMMUNISM. TODAY‘S CONSEQUENCES".
Paskaita bus skaitoma anglų kalba.
Renginį organizuoja VU Istorijos fakultetas kartu su Rumunijos ambasada Lietuvoje.

Prof. Adriano Cioroianu - Europos parlamento narys (2007), Rumunijos užsienio reikalų ministras (2007-2008), Bukarešto universiteto Istorijos fakulteto dekanas