Ši vasara bus 45-oji, kai be pertraukų nuo 1979 m. Vilniaus universiteto (VU) Istorijos fakulteto studentai atlieka archeologinę praktiką Valstybiniame Kernavės kultūriniame rezervate ir jo apylinkėse. Čia ir toliau bus tyrinėjamas unikalus kapinynas Kernavės apylinkėse ir lobio radybomis pažymėta senoji Kernavės dvaro vieta.
Artėjančių tyrimu metu VU Istorijos fakulteto archeologas doc. Gintautas Vėlius ir Valstybinio Kernavės kultūrinio rezervato mokslininkė dr. Dovilė Baltramiejūnaitė kartu su būsimais VU archeologijos bakalauro studijų antrakursiais ir trečiakursiais tęs praėjusią vasarą pradėtus objektų kasinėjimus.
Unikalus laidojimo objektas – daugiau klausimų nei atsakymų
Praėjusiais metais pradėtas kasinėti laidojimo objektas, apie kurį doc. G. Vėlius sužinojo iš paslaptingosios dėžės, paliktos VU Istorijos fakulteto Archeologijos katedroje, bus tiriamas toliau. 2023 m. kapinyno tyrinėjimai, kuriuos vykdė doc. G. Vėlius kartu su praktiką atlikusiais būsimais VU Istorijos fakulteto archeologijos trečiakursiais, atskleidė, kad VII–VIII a. supilto ir vėliau suplokštėjusio žirgo pilkapio vietoje XII–XIV a. buvo išpilami kremuoti žmonių kaulai ir įkapės.
„Tyrimai atskleidė dar vieną iki šiol nežinotą, nors ir suardytą pilkapyną. Taip pat aptiktas XIV a. kapinynas. Tačiau kyla klausimas, ar tai Kernavėje gyvenusių žmonių amžinojo poilsio vieta, ar netoliese gyveno dar viena viduramžių bendruomenė ir ateityje galime tikėtis aptikti gyvenvietę, o gal net ir nežinomą piliakalnį“, – 2023 m. svarstė archeologas doc. G. Vėlius.
Tyrimų metu buvo surinkta daugiau kaip 5 kg degintinių žmonių kaulų ir surasta 287 ypačiųjų radinių. Norint detaliau pažinti ir suprasti šį unikalų laidojimo objektą, šių metų tyrimais bus siekiama patikslinti chronologines kapinyno ribas, teritorijos dydį. Taip pat bus tęsiami ir pilkapio liekanų tyrimai, siekiant išsamiau pažinti žirgų laidosenos ypatumus.
Kernavės dvaras ir netikėtai rastas lobis
Toliau tęsis ir Kernavės dvaro tyrinėjimai, kurie buvo paženklinti keturių lietuviškų ilgųjų radybomis. Tuomet būsimasis trečiakursis Nikita Strakovskis užsisvajojęs pasikasė po dvaro rūsio pamatais ir rado lobį, kurį sudarė keturi sidabriniai lietuviški ilgieji.
„Archeologai lobius randa labai retai, ypač lietuviškų ilgųjų. Juos dažniausiai žmonės aptinka atsitiktinai ir retai mokslininkams pavyksta pamatyti, kokia buvo lobio pradinė padėtis. Tyrinėjimų metu dažniausiai aptinkami tik ilgųjų fragmentai, o geriausiu atveju – po vieną lydinį.
Šios praktikos metu rasti ilgieji yra antrasis atvejis, kai Kernavėje randamas toks lobis. 1985 m. liepos 2 d., atliekant tyrinėjimus ant Pilies kalno piliakalnio, taip pat buvo rasti keturi lietuviški sidabriniai ilgieji. Pirmasis lobį pastebėjo tada pirmakursis Artūras Grickevičius, kuris vėliau tapo žinomu istoriku“, – apie lobius 2023 m. pasakojo VU Istorijos fakulteto archeologas doc. A. Luchtanas.
„Antrakursių praktika Kernavėje prasidėjo per Lietuvą praūžusia audra, kuri trukdė tyrinėjimų pradžiai. Objekte buvo sunku tyrinėti dėl didelio šaknų kiekio. Tačiau savaitės pabaigoje aptiktas lobis visiems suteikė pozityvios energijos“, – tuomet džiaugėsi praktikos vadovė dr. D. Baltramiejūnaitė.
Šiemet archeologijos bakalauro studentai toliau tirs XVI–XIX a. stovėjusios dvarvietes liekanas, kurios yra visiškai greta studentų bazės. Praėjusiais metais rastas lobis visus nustebino, o praktiką atlikusiems studentams tapo puikiu akstinu tęsti dvarvietės tyrinėjimus ir šiais metais.
