Альфредас Бумблаускас - самый известный историк Литвы. Специалист по Великому княжеству Литовскому и истории цивилизаций недавно побывал в Киеве. Его лекции сочли нужными и полезными для наших правительственных чиновников, занимающихся вопросами евроинтеграции.
Наше с ним интервью подтвердило, что организаторы не ошиблись - человек он очень интересный.

Visą tekstą skaitykite © www.ukrinform.ua

Rugsėjo pradžioje prezidentė Dalia Grybauskaitė apdovanojo geriausių praėjusių metų mokslinių disertacijų laureatus. Tarp apdovanotųjų pateko Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto mokslininkė Inga Leonavičiūtė. Jos disertacija „Šv. Brunonas Kverfurtietis ir 1009 m. misija: šaltinotyrinis aspektas“ pripažinta geriausia socialinių ir humanitarinių mokslų kategorijoje. Tai įvertinimas, kurio istorikų cechas Lietuvoje sulaukia itin retai.

Daugiau skaitykite © www.15min.lt 

Kas palaidotas Švč.Trejybės bažnyčios Vilniuje kriptoje? Ar tai XVII-XVIII amžiaus vienuolių, garsių parapijiečių, pirklių, bažnyčios geradarių palaikai? Gal net pavyks rasti bazilijonų ordino įkūrėjo Juozo Veljamino Rutskio, kuris gali būti paskelbtas šventuoju, kapą?
Atsakymų į tokius klausimus ieško Vilniaus universiteto Istorijos ir Medicinos fakultetų specialistai, prieš savaitę pradėję tyrimus Švč.Trejybės bažnyčioje, kur greta pagrindinio altoriaus rasta kripta su palaikais.

Daugiau skaitykite © www.lrytas.lt

Tiriant Vilniaus švč.Trejybės bažnyčios kriptoje rastus palaikus aiškėja, kad ne vienas vilnietis nuo persivalgymo ir nesaikingo alkoholio vartojimo sirgo podagra.
Kas palaidotas Aušros Vartų gatvėje esančios Švč.Trejybės bažnyčios kriptoje? Ar tai XVII–XVIII amžiaus vienuolių, garsių parapijiečių, pirklių, bažnyčios geradarių palaikai? Ar pavyks surasti Bazilijonų ordino įkūrėjo Juozo Veljamino Rutskio, kuris gali būti paskelbtas šventuoju, kapą?

Daugiau skaitykite © www.lrytas.lt

Rugsėjo 18 d. visoje Lietuvoje prasideda naujas nacionalinis konkursas mokiniams „Praeities stiprybė – dabarčiai“, skirtas ugdyti jaunų žmonių pilietiškumą ir istorijos pažinimą.

Konkurso metu vyresniųjų klasių moksleiviai kviečiami netradiciškai, kūrybiškai pažinti ir pristatyti visuomenei sudėtingus ir kartu nepaprastai įdomius bei įkvepiančius Lietuvos Laisvės kovų įvykius ir asmenybes.

Konkursas vyks keturiais etapais nuo rugsėjo 18 d. iki 2016 m. gegužės su šūkiu „Pažink laisvę“. Kūrybinės – tiriamosios užduoties įgyvendinimo principai remiasi „formule“: surask – pažink – atskleisk – papasakok. Atsižvelgdami į konkurso raiškos priemones ir galimybes, konkursą organizatoriai simboliškai vadina 4D (keturių dimensijų) konkursų.

Pirmojo etapo metu moksleivių komandos bus kviečiamos susipažinti su pilietinio pasipriešinimo istorija atliekant tiriamąją ir kūrybinę užduotį. Planuojama, jog pirmajame etape konkursas suburs apie 1000 moksleivių.

2015 m. rugsėjo 14 d. Vilniaus Švč. Trejybės bažnyčioje buvo pristatyti Vilniaus universiteto mokslininkų komandos jau savaitę vykdomi greta pagrindinio altoriaus esančioje kriptoje rastų palaikų tyrimai. Manoma, kad šioje vietoje palaidoti XVII–XVIII a. vienuolių, žymių parapijiečių ir bažnyčios geradarių palaikai.

Skaityti daugiau:

naujienos.vu.lt

www.15min.lt

www.madeinvilnius.lt

Rugsėjo 7 d. Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė apdovanojo geriausių 2014 metų mokslinių disertacijų laureatus.
Geriausios humanitarinių ir socialinių mokslų disertacijos nominacijoje nugalėtoja tapo VU Istorijos fakulteto dr. Inga Leonavičiūtė su disertacija  Šv. Brunonas Kverfurtietis ir 1009 m. misija: šaltinotyrinis aspektas(vadovas VU profesorius emeritas Edvardas Gudavičius). Toks aukštas įvertinimas pirmą kartą skirtas ne tik istorikui, bet ir Istorijos fakultetui.

Sveikiname Ingą!!!

Daugiau apie apdovanojimus www.lrp.lt ; naujienos.vu.lt

Jonavos rajone, Pabartonyse, archeologai tyrinėja akmens amžiaus gyvenvietę. Tūkstančiai radinių, tikimasi, padės atskleisti, kaip prieš keliolika tūkstančių metų, pasitraukus ledynui, ši vietovė buvo apgyvendinta.
Netoli Jonavos esančiame Tartokų miške užrašas byloja kadaise čia buvus akmens amžiaus gyvenvietę. Šią vietovę dar pernai pradėję kasinėti archeologai atskleidė, kad iš tiesų ji yra kiek toliau nuo pažymėtos vietos – ant Želmenos upelio kranto.

visą tekstą skaitykite © kultura.lrytas.lt

Neiššautas šūvis 1940 m. atžygiavus Sovietų Sąjungos kariuomenei – mūsų šalies trauma, tačiau nežinia, ar tas šūvis apskritai būtų kažką pakeitęs. Mat tuo metu tokiam netradiciniam šalies užpuolimui niekas pasaulyje nebuvo pasiruošęs: niekas nesuprato, kad tokiu būdu galima užgrobti kitą šalį.

Tokią poziciją interviu DELFI išdėstė Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto dėstytojas Norbertas Černiauskas. Interviu su jaunosios kartos istoriku – apie II pasaulinio karo pradžią, neadekvačias visuomenės reakcijas karo išvakarėse bei neutralumo lozungus.

Visą tekstą skaitykite © www.delfi.lt

Moksliniai projektai (1 atspausdintas egzempliorius) kartu su dviejų mokslininkų rekomendacijomis, straipsnių kopijomis priimami ir registruojami VU Istorijos fakulteto dekanate (Universiteto g. 7, II aukštas, 209 kab.) nuo rugsėjo 7 d. iki 9 d. (trečiadienis) 15.00 val. Mokslinio projekto elektroninę versiją bei straipsnių, konferencijose skaitytų pranešimų, mokslo konkursuose premijuotų darbų ir kt. skenuotas kopijas nurodytu laiku taip pat privaloma atsiųsti el. paštu , (kilus klausimams skambinti tel. 2687297).
Papildomas priėmimas į 2015 m. istorijos mokslo krypties doktorantūrą vyks rugsėjo 14 d. (pirmadienį) 15.00 val. Vilniaus universiteto Istorijos fakultete, 329 aud. (Universiteto g.7, III a.).

Daugiau informacijos 

Per ES vidaus reikalų ministrų susitikimą buvo sutarta, kad Lietuva per dvejus metus priims 325 pabėgėlius. 255 pabėgėliai į šalį atvyks iš Italijos ir Graikijos, dar 70 – iš trečiųjų šalių. Daugiausia tai turėtų būti iš Sirijos pabėgę asmenys.
Pasigirsta nuomonių, kad ne tik ekonomiškai mes nepasirengę jų priimti, bet tai gali suardyti valstybės pamatus, nes skirtingų kalbų, kultūros, religijos integracija neįmanoma.
Tačiau mums jau yra tekę priimti panašius sprendimus. Istorijos fakulteto docentė, kultūros istorijos ir antropologijos studijų programos dėstytoja Jurgita Šiaučiūnaitė-Verbickienė, tyrinėjanti Lietuvos etninių ir konfesinių bendruomenių istoriją ir kultūrą, apžvelgia mūsų daugiatautės valstybės patirtį ir praeities pamokas.

Visą tekstą skaitykite naujienos.vu.lt

Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto profesorių Alfredą Bumblauską pažįsta, matyt, visi: jis ne tik dėsto, rašo knygas, dalyvauja televizijos projektuose, aktyviai reiškia savo nuomonę aktualiais klausimais, bet ir randa laiko ekspedicijoms po Lietuvą. Atrodo, šiam istorikui įdomu viskas, jo smalsumas ir energija neblėsta ir ne vieną užkrečia meile ir dėmesiu Lietuvos istorijai. Kalbiname profesorių apie istoriją ir jos studijas.

Daugiau skaitykite © naujienos.vu.lt

Keli kilometrai į vakarus nuo Jonavos, Pabartonių kaime, Kulvos seniūnijoje, kelių grybautojų pamėgtame Tartokų miške – sujudimas. Po dvylikos metų pertraukos čia vėl atvyko archeologai.

Šįkart jie atsivežė nemenką amuniciją. Tikslas didelis – surasti čia kadaise aptiktą akmens amžiaus gyvenvietę, menančią pačius seniausius laikus, ir joje atlikti tyrimus, kurie padėtų atskleisti, kaip ši vietovė – Neries pakrantė – buvo apgyvendinta prieš keliolika tūkstančių metų iš čia pasitraukus milžiniškam ledynui.

Daugiau skaitykite © jonavosnaujienos.lt

Dr. Elenai Keidošiūtei, Vilniaus universitete apsigynusiai daktaro disertaciją apie katalikiškas misijas tarp žydų ir žydų konversijų tendencijas Lietuvoje, skirta Žydų istorijos centro (JAV, Niujorkas) Prins fondo stipendija atlikti 10 mėnesių trukmės podoktorantūros stažuotę (angl. Prins postdoctoral fellow at the Centre for Jewish History and visiting scholar at New York University).

Daugiau skaitykite © naujienos.vu.lt 

Prieš 75 metus įvykę rinkimai į Liaudies Seimą, kurį sudarė 79 žmonės, pagal Maskvoje parengtą scenarijų nusprendę prašyti, kad Lietuva būtų priimta į Tarybų Sąjungą, buvo organizuojami nesilaikant įstatymų, dalijant pažadus ir grasinant bei terorizuojant, o rezultatai buvo visiškai sufalsifikuoti, LRT RADIJUI sako istorikas Algirdas Jakubčionis.

Visą tekstą skaitykite © www.delfi.lt  

Sena lietuvių liaudies patarlė byloja: „mano namai – mano tvirtovė“. Deja, tvirtovėmis nė nekvepėjo sovietmečio Lietuvoje.
Norintiems gauti būstą keliolika, keliasdešimt metų, o kartais net ir visą gyvenimą tekdavo laukti eilėse. Gyvenimas su tėvais mažame keliasdešimties kvadratų bute buvo kasdienybė, esą žmogui pakanka 9 kvadratinių metrų gyvenamojo ploto - toks buvo valdžios sprendimas. O net ir gavusiems „svajonių“ namus, džiaugtis nelabai buvo kuo: į ankštus kambarius baldus tekdavo įkelti per langus, nes durys buvo per siauros.

Skaitykite daugiau © www.delfi.lt 

Žal­va­rio am­žiu­je di­de­lio mas­to gy­ven­to­jų mig­ra­ci­ja lė­mė iš es­mės da­bar­ti­nės de­mog­ra­fi­nės struk­tū­ros kū­ri­mą­si Eu­ro­po­je ir Azi­jo­je. Nau­jau­si ty­ri­mai taip pat pa­tvir­ti­na hi­po­te­zę apie in­doeu­ro­pie­čių kal­bų pli­ti­mą anks­ty­va­ja­me žal­va­rio am­žiu­je bei at­sklei­džia, kad daž­nas eu­ro­pie­tis jau bu­vo švie­sios odos. Ta­čiau ne­to­le­ra­vo lak­to­zės.

Daugiau skaytykite © www.lzinios.lt

Tarptautiniai ekspertai labai gerai įvertino Istorijos ir Kultūros istorijos ir antropologijos bakalauro studijų programas. Ekspertai pabrėžė, kad naujoji modulinė studijų sistema atspindi modernią universitetinių studijų paradigmą. Abi programos pasižymi labai aukštos kvalifikacijos dėstytojų komanda, kurioje bendradarbiauja fakulteto ir kitų tyrimo institucijų ar savo sričių profesionalai, o studentams suteikiamos puikios mokymosi sąlygos bei pasirinkimo galimybės, ugdomos praktinės kompetencijos. Praėjusiais metais taip pat gerai buvo įvertinta ir Archeologijos bakalauro programa.
Ekspertų nuomone Istorijos bakalauro programa pasižymi europinės bei lokalios istorijos derinimu, puikiu studentų, kaip ateities profesionalų ruošimu. Kultūros istorijos ir antopologijos programos skiriamasis bruožas yra jos tarpdiscipliniškumas, įvairių teorinių ir praktinių tyrimo metodų dermė, dėmesys atminties, žodinės istorijos studijoms bei mikro ir makro istorijoms.

EXAMPLES OF EXCELLENCE (History programme)
1. In terms of reputation, the Faculty of History is recognised as having the best provision for educating students in the discipline in Lithuania. University teachers are made up of extremely well-qualified staff not only from the University Faculty, but also by historians who are the nation‘s leading professionals in their fields of enquiry working in the city‘s research institutes. Students therefore have the benefit of being able to experience learning in modules that are almost all directly based on research-informed teaching.
2. Students have the unrivalled benefit of having access to excellent facilities to support their learning, both within the University in its various library collections, computer terminals and large body of expert staff; and also in the city‘s many museums, archives, other repositories and the richness of its local built environment and heritage. Their skill sets in relation to developing as history practitioners are therefore, by the end of their programme, very good indeed and this is recognised by a broad spectrum of stakeholders and professions, who hold the degree in high esteem and regard the Faculty‘s graduates as eminently employable.
3. The implemented module system has introduced quality changes in teaching and staff co-operation. It reflects a modern approach to university education.

EXAMPLES OF EXCELLENCE (Cultural History and Anthropology Programme)
1. In terms of reputation, the History Faculty is recognised as having the best provision for educating students in Lithuania. University teachers are made up of extremely well-qualified staff not only from the University Faculty, but also by historians who are the nation‘s leading professionals in their fields of enquiry working in the city‘s research institutes. Students therefore have the benefit of being able to experience learning in modules that are almost all directly based on research-informed teaching.
2. Students have the unrivalled benefit of having access to excellent facilities to support their learning, both within the University in its various library collections, computer terminals and large body of expert staff; and also in the city‘s many museums, archives, other repositories and the richness of its local built environment and heritage. Their skill sets in relation to developing as cultural history practitioners are therefore, by the end of their programme, very good indeed and this is recognised by a broad spectrum of social partners and professions, who hold the degree in high esteem and regard the Faculty‘s graduates as eminently employable.
3. The Programme is notable for its interdisciplinary study and outlook, stressing interpretation more and research less, focusing relatively less on primary sources and more on theoretical and historiographical approaches, on continuity (identity, memory, oral history), defining notions, processes, and phenomena, and understanding of micro and macro histories (the study of nationalism, anthropological methods, and civilisations).

Birželio 28 d. – liepos 4 d. pirmą kartą šalyje vyko LRT rengta „Nacionalinė ekspedicija. Nemunu per Lietuvą“. Jos metu dešimties žmonių įgula buriniu plokščiadugniu laivu kurėnu keliavo istorinėmis Lietuvos vietomis nuo pat Kauno iki Klaipėdos. Plaukdama Nemunu komanda stojo Vilkijoje, Panemunės pilyje, Sudarge, Bitėnuose, Rusnės prieplaukoje, Ventės rage ir Drevernos prieplaukoje. Ekspedicijai vadovo VU Istorijos fakulteto profesorius Alfredas Bumblauskas, o įgulos tarpe buvo ir mūsų fakulteto magistrantai – Simonas Teškevičius, Akvilė Gasiulytė bei Aušra Terleckaitė.

Daugiau informacijos apie ekspediciją:
Žymių žmonių įgula Kaune pradėjo pirmąją nacionalinę ekspediciją Nemunu per Lietuvą  
Iš Kauno žemyn upe pasileido linksma kompanija
Vėliuonoje ekspedicijos „Nemunu per Lietuvą“ dalyvius pasitiko šimtai žmonių
Nacionalinės ekspedicijos dalyviai pasiekė Panemunės pilį
Nacionalinėje ekspedicijoje – netikėti nuotykiai
Ekspedicija „Nemunu per Lietuvą“ pasiekė vieną seniausių nesikeičiančių Europos sienų
Ekspedicijoje „Nemunu per Lietuvą“ – A. Bumblausko ir S. Paltanavičiaus dvikova
Žymūs žmonės pabaigė pirmąją nacionalinę ekspediciją Nemunu per Lietuvą

Šį­met bir­že­lio 15-ąją Ang­li­jos ka­ra­lie­nė Elž­bie­ta II iš­kil­min­gai šven­tė 800-ąsias me­ti­nes įvy­kio, ku­ris jos pirm­ta­kui ka­ra­liui Jo­nui Be­že­miui ne­bu­vo pats ma­lo­niau­sias. Di­di­kų pri­vers­tas jis už­dė­jo sa­vo ants­pau­dą Di­džio­jo­je lais­vių char­ti­jo­je (lot. "Mag­na Car­ta Li­ber­ta­tum"), šian­dien lai­ko­mos vie­nu svar­biau­sių do­ku­men­tų žmo­ni­jos is­to­ri­jo­je.