Balandžio 4 d. 18 val. Senajame arsenale (Arsenalo g. 3, Vilnius) vyks doc. dr. Giedrės Piličiauskienės paskaita „Žmogus ir gyvūnai šalia jo: 13 000 metų istorija Lietuvoje“. Paskaitą bus galima stebėti ir tiesiogiai portale 15min.lt ar Lietuvos nacionalinio muziejaus „Youtube“ kanale.
Gyvūnai supo į dabartinę Lietuvos teritoriją įžengusį žmogų nuo pat pirmųjų žingsnių prieš 13 000–14 000 metų, tebesupa jį ir iki šiol. Per bendrą mūsų gyvavimo šiame krašte istoriją įtaka vienų kitiems buvo abipusė, tiktai keitėsi žmogų supusios gyvūnų rūšys. Tačiau ar keičiantis epochoms kito žmogaus santykis ir elgesys su jį supančiais gyvosios gamtos atstovais? Archeologų randamų faunos liekanų tyrimai leidžia atsakyti į šį ir kitus žmogaus ir gyvūnų istoriją gvildenančius klausimus: kokie šunys atlydėjo pirmuosius Lietuvos gyventojus? Kokių svarbių mūsų protėviams gyvūnų nebesutinkame ir kodėl? Kokie gyvūnai buvo itin svarbūs pajūryje gyvenusiems akmens amžiaus žmonėms? Kokie augintiniai lydėjo mūsų protėvius į pomirtinį pasaulį ir kuriuos iš jų šalia savęs laidojomės ilgiausiai Europoje, „tik“ kokius 1500 metų?
Istorinį artefaktą pristatys dr. Povilas Blaževičius, Lietuvos nacionalinio muziejaus Priešistorinės archeologijos rinkinių skyriaus vedėjas. Artefaktas: 5000 metų senumo ruonių kaukolės iš Šventosios senovės gyvenvietės. Ruoniai buvo svarbūs gyvūnai pajūryje gyvenusiems akmens amžiaus žmonėms. Ilgą laiką manyta, kad Šventosios gyvenvietėje aptiktos ruonių liekanos, tarp kurių ir išraiškingos šių gyvūnų kaukolės, yra maistui suvartotų gyvūnų atliekos. Vis dėlto pastaraisiais metais atlikti tyrimai atskleidė, kad ruonių vaidmuo priešistorinėse pajūrio bendruomenėse buvęs gerokai svarbesnis.