Руська релігійна культура Вільна. Контекст доби. Осередки. Література та книжність (XVI – перша третина XVIІ ст.), Дрогобич: Коло, 2020.
Tai apskritai pirma Vilniaus miesto istorijai skirta mokslinė monografija, parašyta ukrainiečių mokslininko. 2021 m. ji buvo apdovanota Tarptautinės Ivano Franko premijos aukso medaliu. Monografijoje, pasitelkiant gausiais šaltiniais ir moderniais tyrimo metodais, pristatoma Vilniaus rusėnų stačiatikių ir unitų istorija. Pagrindinė tyrimo ašis – XVI a. ir XVII a. pirmajame trečdalyje sukurta rusėnų spausdinta literatūra ir miesto knygos.
Darbe pateikiamas 128 Vilniaus knygų, religinės kultūros paminklų, katalogas. Didesnioji jų dalis spausdintos kirilica, 27 – lenkų, po vieną – lotynų ir graikų kalbomis. Tai vienas pirmųjų bandymų „suvienyti“ stačiatikių ir unitų knygų kultūras ir palikimą, nepaisant aštrios istorinės šių bendruomenių priešpriešos, jų palikimą patiekti kaip vieną visumą. Pagrindiniai šių knygų leidybos centrai buvo stačiatikių ir unitų vienuolynai, bažnyčios ir brolijos. Atitinkamai dėmesys knygoje skiriamas Švč. Trejybės ir Šv. Dvasios šventovėms ir vienuolynams, kurie laikytini ne tik religiniais, bet ir išsilavinimo, mokslo centrais. Monografijoje išsamiai nagrinėjamas Ipatijaus Pociejaus kūrinys apie Bresto katedrą (1579) bei Juozapato Kuncevičiaus laidotuvėms skirtas Leono Kreuzos pamokslas (1625).
Monografija reikšmingai praplėtė to meto Vilniaus simbolinį vaizdinį ir supratimą, bendrąjį vaizdą papildydamas rusėnų kultivuotu Dievo išgelbėto miesto toposu. Vilniaus aplinkoje sukurti religinės kultūros paminklai plisdami po Kijevo metropoliją padėjo susiformuoti Kijevo Rusios religinės kultūros kodifikavimo paradigmai. Rusėnų religinės kultūros savitumas ir originalumas atsiskleidžia per įvairių religinių ir kultūrinių kodų prizmę. Kultūrinių-religinių epochos procesų analizė leido padaryti įdomias išvadas apie 1596 m. Bresto unijos ir Bresto susirinkimo genezę, rusėnų religinės kultūros konkurenciją su katalikų kultūra, Kijevo metropolijos rusėnų pranašumą, lyginant su Maskvos stačiatikybe. Taip pat atskleidžiama įvairių regionų rusėnų religinės kultūros vienybė, pasireiškusi per glaudžius Vilniaus ryšius su Lvivu, Ostrohu ir Kyjivu.