Lietuvos nacionalinis muziejus kartu su Vilniaus universiteto Istorijos fakultetu nuo rugsėjo 24 d. pradeda paskaitų ciklą „Istorijos miestui ir pasauliui“. Šis paskaitų ciklas – tai naujo formato projektas, kurio metu muziejininkai pristatys saugomą vertybę, o istorikai atskleis su eksponatu susijusio laikmečio kontekstą. Paskaitose bus galima dalyvauti gyvai arba stebėti jas tiesiogiai portale 15min.lt.
Naujo formato paskaitų ciklas skirtas artėjančiam 700 metų Vilniaus gimtadieniui. Pirmąjį Vilniaus paskaitų kursą sudarys trylika paskaitų: šešios – rudens semestre ir septynios – pavasario.
Paskaitos vyks 18 val. Lietuvos nacionalinio muziejaus salėje (Arsenalo g. 3) ir bus transliuojamos tiesiogiai portale www.15min.lt, norintys dalyvauti gyvai turi iš anksto užsiregistruoti. Dalyvavimas nemokamas.
[ I Vilniaus kursas’20 ]
1 SEMESTRAS
- Rugsėjo 24 d. – Rimvydas Petrauskas. „Vilnius viduramžiais: valdovo miestas ir miestiečių savivalda“.
- Spalio 8 d. – Alfredas Bumblauskas. „1920-ieji: 40 Lietuvos dienų sostinėje. Ar galėjo rastis alternatyva Vilniaus problemai“.
- Spalio 22 d. – Grigorijus Potašenko. „Sentikių pėdsakai šių dienų Vilniaus erdvėse ir lietuviškoje savimonėje“.
- Lapkričio 5 d. – Tomas Vaiseta. „Sovietinio Vilniaus pamišimo trikampis: Antakalnis, Kairėnai, Naujoji Vilnia“.
- Lapkričio 19 d. – Ryšard Gaidis. „Bajoriškasis Vilnius XIX a. II pusėje – XX a. pradžioje: kasdienybės paradoksai“.
- Gruodžio 3 d. – Inga Zakšauskienė. „Atrandant slaptąjį radijo klausytoją Vilniuje Šaltojo karo metais“.
ŽIEMOS ATOSTOGOS
2 SEMESTRAS
-
Sausio 28 d. – Aelita Ambrulevičiūtė. „Tarp naktipuodžio ir modernios kanalizacijos: Vilniaus sanitarinė infrastruktūra XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje“.
XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje, Lietuvai tebesant Rusijos imperijos valdžioje, mūsų kraštas modernizacijos tempais labai atsiliko nuo Vakarų Europos. Vis dėlto Vakarų Europos modernizacijos procesai darė įtaką Lietuvos miestų plėtrai. Intensyvėjant miestų augimui ypač aktualus tapo vandentiekio ir kanalizacijos klausimas. O kaipgi atrodė šio laikotarpio Vilniaus sanitarinė infrastruktūra?
Eksponatas
Kanalizacijos vamzdis, rastas Vilniuje, T. Kosciuškos g. 3, buvusiame Rusijos imperijos kariuomenės kareivinių pastate. XIX a. pab. Keramika, glazūra. Eksponatą pristato Viduramžių ir Naujausiųjų laikų archeologijos rinkinių skyriaus vedėjas Valdas Steponaitis.
-
Vasario 11 d. – Aivas Ragauskas. „Vaikas, išgarsinęs Vilnių: auksinio berniuko istorija (1673 m.)“.
-
Vasario 25 d. – Irena Vaišvilaitė. „Roma Vilniuje“.
-
Kovo 18 d. – Justina Kozakaitė. „Iki kaulų įsismelkęs Vilnius“.
-
Kovo 25 d. – Marija Drėmaitė. „Kokius namus tarpukariu statėsi vilniečiai? Gyvenamoji architektūra Vilniuje 1919–1939 m.“.
-
Balandžio 1 d. – Inga Leonavičiūtė. „Vilniaus universitetas lenkiškame Vilniuje (1919–1939): kaip Joachimas nugalėjo Adomą“.
-
Balandžio 15 d. – Eligijus Raila. „Vilnius Gegužės 3-iosios epochoje“.
Paskaitų ir eksponatų aprašymai
Organizatoriai: Lietuvos nacionalinis muziejus ir Vilniaus universiteto Istorijos fakultetas
Informacinis rėmėjas Vilniaus miesto savivaldybė
Stebėkite tiesiogiai 15min.lt