Ketvirtadienio kultūros istorijos vakaras
Vasario 27 d. Lietuvos nacionalinio muziejaus salėje, 18.00.
Paskaitą skaitys Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto profesorė dr. Jurgita Verbickienė.
XVI a. pabaigoje – XVII a. pradžioje Vilniuje įsikūrusi žydų bendruomenė ir jos palikimas yra itin dažnai pasitelkiamas visai Lietuvos žydų istorijai, kultūrai ir paveldui reprezentuoti. Nėra labai svarbu, apie kurį istorinį laikotarpį kalbėtume, bet būtent čia koncentruojami labiausiai atpažįstami ir išpopuliarinti vaizdiniai, žydų istorijos siužetai. Jie jau yra lyg tam tikras susitarimas, kas žinotina – dažniau forma ir vieta nei turinys ir žinomų paveldo objektų ar istorinių pasakojimų vertės mus supančioje aplinkoje. Susiklosčiusio formos ir vietos atpažinimo, bet ne turinio žinojimo priežastis padėtų atskleisti vienas vis dar retai keliamas klausimas: ar kada nors susimąstėme, kokiomis aplinkybėmis nemaža dalis šiuolaikinės Lietuvos visuomenės atrado ir išmoko (būtent šie du veiksmai geriausiai nusako proceso savitumus) žydų paveldą? Kokie buvo pagrindiniai šaltiniai atrandant ir išmokstant? Kaip tai paveikė žydų paveldo ir istorijos supratimą ir sąlyčio su vyraujančiu istorijos naratyvu radimą? Kitas aktualus, mąstyti verčiantis ir provokuojantis klausimas: kokiais atžvilgiais Vilniaus paveldas reprezentuoja Lietuvos žydų kultūrą? Kaip ir kokie istoriniai ir kultūriniai klodai turėtų ir galėtų būti atskleisti, kokios reikšmės jiems galėtų būti suteiktos?
Paskaita skiriama Vilniaus Gaono 300-ųjų gimimo metinių ir Lietuvos žydų istorijos metams.
Paskaitos metu vyks vieno eksponato – galimo Gaono (Elijo ben Saliamono Zalmano, 1720–1797) portreto paroda.