2019 m. lapkričio 14 d. VU Istorijos fakultete, 211 auditorijoje vyks tarptautinis seminaras „Muziejų ekspozicijų kūrimas: kaip veikia didieji pasakojimai ir ko nori visuomenė”, skirtas gerųjų ir kritikuotinų muziejų ekspozicijų formavimo tendencijų aptarimui, inovatyvių ekspozicijų pavyzdžių pristatymui, bus diskutuojama paveldo interpretavimo ir komunikavimo muziejuose klausimais. Taip pat bus pristatytos Lietuvos ir Ukrainos specialistų parengtos rekomendacijos paveldo komunikacijos ir šiuolaikinės visuomenės interesų muziejuose tema. Renginio pradžia – 10 val.; trukmė – 3 val.
Renginio programa
Seminaro temos:
- muziejaus ekspozicijos vaidmuo, ieškant visuomenės problemų sprendimų;
- didieji ir alternatyvūs naratyvai muziejuose – ką jie veikia ir kaip juos atpažinti;
- šiuolaikinės (alternatyvios) strategijos muziejų ekspozicijose.
Seminaro geografija: Lietuva ir Ukraina
Seminare dalyvauja ir pranešimus skaito:
Vasilis Banachas, dr. / Nacionalinis universitetas „Lvovo Politechnika“;
Irina Hnidik, dr. / Nacionalinis universitetas „Lvovo Politechnika“;
Salvijus Kulevičius, doc. dr. / Vilniaus universitetas;
Romanas Kuzminas, dr. / Nacionalinis universitetas „Lvovo Politechnika“;
Rimvydas Laužikas, prof. dr. / Vilniaus universitetas;
Rūta Šermukšnytė, doc. dr. / Vilniaus universitetas;
Odeta Žukauskienė, dr. / Lietuvos kultūros tyrimų institutas
Seminaro kalbos: lietuvių ir rusų
Renginys nemokamas; prašytume užsiregistruoti iš anksto el. paštu
Daugiau informacijos: Rūta Šermukšnytė, el. paštas
Renginys organizuojamas įgyvendinant projektą „Muziejus kaip vyraujančių ir alternatyvių naratyvų polilogo erdvė: nuo teorijos link praktikos“ (Lietuvos–Ukrainos bendradarbiavimo mokslo ir technologijų srityje programa).
| Projektą vykdo: | Projekto partneriai: | Projektą finansuoja: |
|
|
|
 |
Seminare taip pat bus pristatyta įgyvendinant projektą parašyta ir išleista kolektyvinė monografija NARATYVŲ LABIRINTUOSE: LIETUVOS IR UKRAINOS MUZIEJŲ PATIRTYS.
Knygoje nagrinėjama, kaip skirtinga posovietinės transformacijos patirtis atsispindi muziejiniuose Lietuvos ir Ukrainos naratyvuose, kuo skirtingi ir panašūs (tiek turinio, tiek jo raiškos požiūriu) muziejiniai pasakojimai, kokius pasakojimus galima įvardyti kaip dominuojančius, o kas laikytina alternatyviais pasakojimais. Pateikiama ir metodinio pobūdžio pasiūlymų, kaip nūdienos muziejus turi prisidėti prie aktualijas ir vertybines slinktis atliepiančio požiūrio formavimo.
Knyga aktuali istorinių naratyvų ir muziejų tyrinėtojams, su istorijos, kultūros ir paveldo interpretavimo bei komunikavimo problemomis susiduriantiems muziejininkams, visiems, besidomintiems Lietuvos ir Ukrainos praeities ir jos reprezentavimo temomis.