Atviros Lietuvos fondas kviečia lapkričio 22 d. 18.00 val. į viešą diskusiją „Ar istorija vis dar įmanoma po europocentrizmo ir antropocentrizmo?“
Dalyvaus prof. Ewa Domanska (Uniwersytet im. Adama Mickiewicza / Stanford University), kultūros istorikas prof. dr. Alfredas Bumblauskas (VU IF). Pokalbį moderuos istorikas doc. dr. Aurimas Švedas.
Diskusija vyks Atviros Lietuvos fondo namuose, konferencijų salėje (IV a.) Didžioji g. 5, Vilniuje su vertimu iš/ į lietuvių/ lenkų kalbas.
Ilgą laiką praeities tyrinėtojai pasakojo labai nuspėjamas istorijas apie šio pasaulio galingųjų (visų pirma – Europos karalių, karvedžių, politikų) gyvenimus, didžius jų darbus bei šių darbų prasmę europiečiams. Esminiai pokyčiai, nulėmę pačių praeities tyrinėtojų ir Vakarų civilizacijos žmogaus požiūrio į tai, ko reikia ieškoti praeityje ir kam šios paieškos yra reikalingos, įvyko XX amžiaus II pusėje. Tiesą sakant, pastaroji kaita tebevyksta iki šiol, o jos išdavoje istorija tapo kaip niekada įvairi: vieni praeities tyrinėtojai pasakoja Šaltojo karo istoriją žvelgdami į ją iš Berlyne Postdamo aikštėje gyvenusių triušių perspektyvos; kiti domisi kaip evoliucionavo gyvybė nuo didžiojo sprogimo iki Homo Sapiens atsiradimo ir rašo ateities istorijos puslapius, svajodami apie netrūkus ateisiančią Homo Deus epochą.
Akivaizdu, kad ką tik išvardintos novatoriškos istorijos rašymo tendencijos mažai ką bendro turi su Vidurio Rytų visuomenėms įprasta mąstymo apie istoriją tradicija. Todėl prasminga pasvarstyti keletą klausimų: 1) Kaip novatoriškos istorijos tyrimo formos (nusigręžiančios nuo žmogaus) gali padėti mus kurti ir palaikyti prasmingo buvimo laike jausmą? 2) Kiek istorija XXI amžiuje vis dar gali atlikti europiečių tapatybės kūrimo ir palaikymo funkciją (jeigu užsiimti Europos istorija tapo intelektualine prasme “nebemadinga”)? 3) Ar įmanoma savo vietą šiame naujų intelektualinių madų istorijoje ir humanitarikoje šou surasti lietuvių arba lenkų mokslininkams, įpratusiems visų pirma mąstyti ir kalbėti apie savo tautą ir valstybę? 4) Kokias galimybes turi Europos istorija, atmintis, kultūra ir tapatybė iš “nebemadingų temų” kategorijos vėl susigrąžinti pirmaeilės svarbos temos statusą?
Prof. dr. Ewa Domanska – Adomo Mickevičiaus vardo universtiteto Poznanėje ir Stanfordo universiteto mokslininkė, viena iš šiuo metu įdomiausiai ir konceptualiausiai mąstančių Lenkijos, Vidurio Europos ir Vakarų akademinio pasaulio mokslininkių, Tarptautinės istorijos ir istoriografijos teorijos komisijos prezidentė. E. Domanska yra keturių didžiulio akademinės bendruomenės ir visuomenės susidomėjimo susilaukusių monografijų autorė. Paskutinė jos knyga “Nekros. Įvadas į mirusio kūno ontologiją” (Nekros. Wprowadzenie do ontologii martwego ciała, 2017) vos tik pasirodžiusi Lenkijoje iš karto tapo intelektualiniu bestseleriu.
Prof. dr. Alfredas Bumblauskas – kultūros istorikas, dirbantis Vilniaus universiteto Istorijos fakultete, Lietuvos Nacionalinės premijos laureatas (1998), vienas originaliausiai mąstančių šiandienos lietuvių istorikų, nuolat keliančių ir svarstančių istorijos aktualumo dabarties visuomenei klausimą.