VU Istorijos fakulteto profesoriaus Alfredo Bumblausko esė apie Vilniaus universitetą ir jo reikšmę, kuri parengta pagal jo skaitytą ir daug dėmesio sulaukusią paskaitą.
Kas bendra tarp Vilniaus universiteto (VU) istorijos, Lenkijos ir Lietuvos valstybės baroko erdvių, Karmelitų bažnyčios Mogiliove, Kijevo Mohilos akademijos, žydų sėslumo ribos Rusijos imperijoje ir Donecko fronto šiandien?
Donecko fronto ribas žinome visi. Kodėl dabar apie tai turėtume kalbėti? Pradėkime nuo to, kad žymiausias šių laikų civilizacijų istorikas ir politologas Samuelis P. Huntingtonas ieško Vakarų civilizacijos ribų. Kartais Huntingtono koncepcija yra laikoma viena įtakingiausių XX a. pabaigos koncepcijų, juo labiau kad ji išprognozavo Balkanų karus. Pagal ją, Vakarų civilizacijos požymiai yra tokie: klasikinės (antikinės) civilizacijos paveldas, Vakarų (o ne Rytų) krikščionybė, kalbų daugybiškumas, dvasinės ir pasaulietinės valdžios atskirumas, teisės primatas, socialinis pliuralizmas, politinis atstovavimas ir individualizmas. Kaip žinia, Huntingtonui Vakarų civilizacijos riba ėjo per Ukrainą ir Baltarusiją. Vakarų civilizacijai jis priskyrė tik vakarines šių šalių dalis, taigi Ukrainoje – tik Galiciją su Lvovu ir Volynę (1). Dėl to jam atrodė, kad didžioji dalis Ukrainos yra gimininga Rusijos civilizacijai. Tai, berods, nulėmė Ukrainos branduolinio ginklo likimą.
Daugiau skaitykite 15min.lt.
Esė publikuota „Naujasis Židinys-Aidai“, 2016, nr. 4.