Lapkričio 21 d. Prahos Karolio universitete Socialinių mokslų fakultete studentams buvo pristatytas visų trijų Baltijos šalių nueitas išbandymų kelias 1988-1991 m. Lietuvos, Latvijos ir Estijos ambasadoriai Čekijos Respublikoje atidarė parodą apie Baltijos kelią ir priminė, kokią reikšmę visoms trims tautoms turi susikabinimas rankomis 1989 m. rugpjūtį. Šių metų lapkritį sukako 35 metai, kai griuvo Berlyno siena Vokietijoje lėmusi Vokietijos suvienijimą ir kai įvyko „Aksominė revoliucija“ Čekoslovakijoje, nuvertusi komunistinį režimą šioje šalyje.
Vilniaus universiteto (VU) Istorijos fakulteto doc. Dalia Bukelevičiūtė supažindino su atgimimo dvasia Lietuvoje, kuri aktyviai ėmė reikštis 1988 m. birželį įkūrus Sąjūdžio iniciatyvinę grupę. Karolio universiteto studentams paaiškinta, kodėl prasidėjusi revoliucija yra vadinama dainuojanti revoliucija. Daug dėmesio skirta 1989 m. Baltijos keliui, roko maršams ir ekologiniams judėjimams atskleisti. 1990 m. buvo lūžio metai, kai Lietuva paskelbė nepriklausomybę, o prof. Vytautas Landsbergis į vieną pirmųjų užsienio šalių 1990 m. gegužę nuvyko pas Čekoslovakijos prezidentą Vaclavą Havelą aptarti kelių, kaip būtų galima paspartinti bendradarbiavimą ir siekti pripažinimo tarptautinėje erdvėje.
Diskusijoje taip pat dalyvavo šių visų įvykių liudininkė Janina Balsienė, kuri tuomet studijavo VU Chemijos fakultete ir Karolio universitete. Estijos intencijas ir laikyseną atskleidė tuo metu Čekoslovakijoje kultūrines ir pogrindines veiklas vysčiusi estų menininkė Iivi Zajedova. Diskusiją moderavo Prahos Karolio universiteto Socialinių mokslų fakulteto docentas Luboš Švec.
