Mielos absolventės ir absolventai, Miela Dekane, Gerbiamas Rektoriau bei kolegos!
Stovime čia su Aelita prieš jus ir jaučiamės lygiai taip pat kaip jūs pastarąjį pusmetį, kai turėjote parašyti ir pristatyti savo baigiamuosius darbus.
Būk originalus, būk kūrybiškas, iškelk naujas idėjas, nekartok to, ką jau parašė kiti! – sakė jūsų darbo vadovai ir recenzentai, baksnodami į metodinius rašto darbų nurodymus. – Ir tik tuomet gausite aukščiausią įvertinimą. Negana to, per gynimą dar ir kalbėkit užtikrintai, būtų gerai, kad ir pasisektų vykusiai pajuokauti. .... Aha.
Taigi, dabar suprantate, kaip jaučiamės mes, prieš kelias dienas gavusios žinutę, kad turime pasveikinti jus, mieli studentai. Pasakyti sveikinimo kalbą pilnai Šv. Jonų bažnyčiai? Kuri būtų kūrybiškesnė nei po šiais skliautais jau nuskambėję Tomo Vaisetos, Aurimo Švedo ar Eligijus Railos sveikinimai? Sugalvoti gilesnių minčių nei Liudas Jovaiša, Arūnas Streikus ar Loreta Skurvydaitė? Ar būti originalesnėms nei jūs, mieli studentai?
Kad bent būtų šalia trečioji knygos autorė, profesorė Marija Drėmaitė! Ji tai jau tikrai žinotų ką pasakyti. Bet kaip visada nutinka gyvenime, svarbiausiu momentu, nebėra už kieno pečių pasislėpti ir tenka suktis pačioms. Susižvalgėm su Aelita ir nusprendėm, ai užteks mums ir 7 (vidutiškai).
Kai susėdome su Aelita pasitarti, kuo norime su jumis pasidalinti, išaiškėjo, kad apie istoriko kelią mąstome labai panašiai. Aelita patikėjo man perskaityti savo dalį sveikinimo:
Mielos studentės ir mieli studentai, esate laimingi, gražūs, jauni ir protingi. Šiandien tapsite profesionaliais istorikais. Bet istoriku esi širdyje, tai įprotis, tai gyvenimo būdas. Nesvarbu kur, kaip ir su kuo.
Šiandien jums diena, apie kurią beveik prieš pusšimtį metų dainavo Hiperbolė „Čia kelio pradžia, kur klevai skamba savo šakom ir lapais.“ Tik jums kelio pradžia suskambo po liepa.
Jūs priklausote istorikų po liepa genčiai.
Toje gentyje kol kas esate istorikas vulgaris (paprastasis istorikas), bet liepų rūšių yra daug. Tik įsiklausykite Tilia amurensis – Amūrinė liepa, Tilia cordata – Mažalapė liepa, Tilia Europea – Europinė liepa, Tilia platyphylos – Didžialapė liepa. Vikipedijoje rasite net 46 liepų rūšių pavadinimus. Argi tai ne apie mus, istorikus, plačiai pasklidusius įvairiose profesijose, bet priklausančius tai pačiai genčiai visiems laikams?
Šiandien Jums „kelio pradžia“.
Bus lengva kelyje ar ne, nepamirškite: tapote istorikais, vadinasi žinote praeitį ir esate pasiruošę ateičiai...
Už tai ačiū mūsų Alma Mater, ačiū mūsų fakultetui! Liepa, ačiū ir tau!
Na, o nuo savęs, turiu jums tris palinkėjimus:
Pirmasis. KLYSKITE, mielieji absolventai!
Jei galvojate, kad aukštojo mokslo diplomas jums padės nedaryti klaidų gyvenime, taip nėra. Jei galvojate, kad nebereikės spręsti gyvenime egzaminų sunkesnių nei Senovės istorija ir rašyti darbų, klaidesnių nei per Istoriografijos ir istorikos modulį, ar jaudintis taip, kaip jaudinotės laukdami savo eilės per baigiamųjų darbų gynimus, taip irgi nėra.
Tačiau būtų dar blogiau, jei bijodami suklysti ar vengdami pasirodyti prastai, nuspręstumėte nerizikuoti, nesiimti, neklausti, nebandyti.
Visus jūsų studijų metus fakulteto dėstytojai stengėsi jus išmokyti – IŠDRĮSTI.
Pamirškite visus pasenusius posakius kaip – 9 kartus pamatuok, o 10 kirpk; geriau žvirblis rankoje, nei jautis lankoje. Nesąmonė. Būkite drąsūs, nebijokite susimauti ir niekada nesakykite – ai, tai ne man arba palauksiu tinkamesnio meto. Tinkamesnis metas niekada neateis. Bandykite dabar. Žinau, kad baisu, bet koks geras jausmas, kai žengi nors pusę žingsnio toliau, nei galvojai, kad gali.
Antras palinkėjimas. NEBŪKITE ABEJINGI.
Neįsivaizduoju istoriko, abejingo jį supančiam pasauliui ir jo aktualijoms.
Nebūkite abejingi knygai ir toliau skaitykite geras mokslines knygas.
Nebūkite abejingi mūsų fakulteto liepai, nepatingėkite vis užsukti jos aplankyti. Išduosiu paslaptį – gražiausia ji vėlyvą gruodžio vakarą, kai fakultetas jau nurimęs, kiemelis tuščias, o iš dangaus krinta milžiniškos baltos snaigės arba vasaros pradžioj, kai oras alsuoja karščiu, o atsisėdus girdi, kaip dūzgia milijonas bičių.
Ir paskutinis mano palinkėjimas. DALINKITĖS.
Nors ir išsisklaidysite į skirtingas puses ir dalis jūsų retai kada beužsuksite į fakultetą, dalinkitės čia įgytomis žiniomis su kitais. Pasikvieskite pažįstamus paklaidžioti po Universiteto kiemelius, ar surenkite ekskursiją draugams po istorines Lietuvos vietas, parekomenduokite savo mėgstamą istorinę knygą paskaityti būsimam darbo kolegai. Pasakokite istorijas.
Juk kaip sako vienas Rugsėjo 1 eisenos plakatų – Ateini žmogus, išeini istorikas.
Būkite istorikais. Kasdien. Sveikinimai.
