2023-ieji Lietuvoje paskelbti Šv. Juozapato metais. Siekiant paminėti šią sukaktį, spalio 12 d. 17 val. Vilniaus universiteto (VU) bibliotekoje atidaroma senųjų dokumentų paroda „Liepsnojęs nuo Dievo ir Dievui – 400 metų Šv. Juozapato kankinystei“. Atidarymo renginyje bus pristatytas ir dar niekada visuomenei nematytas unikalus eksponatas – atkurtas šv. Juozapato bažnytinis drabužis.
Paroda siekiama atskleisti Juozapato Kuncevičiaus žygdarbio įprasminimą Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kultūroje. Šios didžios asmenybės, gyvenusios 1580–1623 m., religinė veikla turėjo didelį poveikį visuomenei. Dievą tikintys krikščionys priskiria šv. Juozapatui graikų apeigų katalikų bažnyčios augimą ir stiprėjimą XVII ir XVIII a. Šiandien vienybės idėja įgauna papildomą prasmę, kaip visų žmonių susivienijimas prieš karą Ukrainoje.
Šventasis Juozapatas gimė Volodymyre (Ukraina) ir pradėjo vienuolio kelią Vilniuje. Atsidavęs Dievui jaunuolis savo pavyzdžiu atnaujino vienuolių gyvenimą Vilniuje, Žyrovičiuose, Bytenėje, o vėliau jam patikėta vadovauti Polocko arkivyskupijai. Pagrindinė šv. Juozapato misija buvo katalikų ir stačiatikių bažnyčių vienybė, kurios jis karštai meldė Dievą evangelisto žodžiais: Tegul visi bus viena. Tačiau bažnyčių unijos idėjai pritarė ne visi – tapęs jai nepritariančių rusėnų stačiatikių bendruomenės taikiniu, Juozapatas buvo žiauriai nukankintas Vitebske.
Praėjus keliems dešimtmečiams po Juozapato Kuncevičiaus mirties, jis paskelbtas palaimintuoju, o šventuoju – tik po kelių šimtmečių, 1867 m. Palaimintas kankinys buvo garbinamas kaip asmeninis užtarėjas sunkiose gyvenimo situacijose – sergant, vargstant, gresiant pavojams, gaisrams ir stichinėms nelaimėms. Kankinio globa buvo aktuali ir didikams, vienuolijoms, studentijai bei kariuomenei. Šv. Juozapato atminimą taip pat gerbė valdovai, įsitikinę šventojo galia vienyti tautą sunkiais istorijos periodais.
VU bibliotekoje pristatomoje parodoje bus galima pamatyti dokumentus, liudijančius šio šventojo garbinimą. Šv. Juozapato kankinystė buvo apdainuojama poezijoje, bažnytinėse giesmėse ir liaudies dainose. Dvasininkai aiškino jo misiją pamoksluose. Spausdintose knygose buvo platinami palaimintojo Juozapato stebuklai. Jo vardas skambėjo tiek aukštos lotyniškos kultūros intelektinėje aplinkoje, tiek plačioje neturtingų tikinčiųjų bendruomenėje. Eksponatuose atsispindi išskirtinis šv. Juozapato garbinimas XVII a. – jis buvo vienas populiariausių Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės baroko epochos šventųjų.
Parodos atidarymo metu bus pristatyta autentiškų šv. Juozapato liturginių drabužių rekonstrukcija. Jo drabužių detalės atskleidžia ne tik arkivyskupo statusą, bet ir krikščioniškus simbolius. Kostiumo atkūrimą inicijavo VU Istorijos fakulteto mokslininkė dr. Genutė Kirkienė, darbą atliko VU Istorijos fakulteto studentas Tomas Antropikas. Liturginiai drabužiai rekonstruoti remiantis ikonografiniais ir archeologiniais šaltiniais, visos aprangos detalės ir puošybos elementai atitinka to meto gamybos technologijas ir medžiagas.
Parodos partneriai – Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka, Vilniaus universiteto Istorijos fakultetas.
Paroda VU bibliotekos Pranciškaus Smuglevičiaus salėje (Universiteto g. 3, I a.) veiks iki 2024 m. kovo mėnesio. Šv. Juozapato liturginių drabužių rekonstrukcija bus eksponuojama iki 2023 m. lapkričio 10 d. Norintieji daugiau sužinoti apie šventąjį Juozapatą kviečiami dalyvauti tarptautinėje mokslinėje konferencijoje „Juozapatas Kuncevičius: istorija, palikimas, atmintys“, kuri vyks spalio 13–14 d. VU Senato salėje (Universiteto g. 3). Daugiau apie konferenciją skaitykite čia.
