Lietuvos nacionalinis muziejus kartu su Vilniaus universiteto Istorijos fakultetu kviečia vėl sugrįžti į auditorijas ir pratęsti neakivaizdines istorijos studijas. Trejus pastaruosius metus išimtinai Vilniaus miesto istorijai skirtas paskaitų ciklas šiais metais aprėps gerokai platesnį temų spektrą – bus skiriama dėmesio ir žmogaus santykiui su jį supančia aplinka.
Paskaitų organizatoriai tikina, kad taip siekiama neatsilikti nuo diskusijų, kuriomis gyvena dabartinis pasaulis.
„Tema pasirinkta neatsitiktinai. Pasaulis jau porą dešimtmečių kalba apie grėsmingą klimato kaitą, žmogaus veiklos nulemtus globalius gamtos pokyčius, pasaulį vis dažniau ištinka stichinės nelaimės, pandemijos. Visa tai verčia susimąstyti ir iš naujo įvertinti mūsų santykį su supančia aplinka: gali susidaryti įspūdis, kad šios problemos mūsų pačių taip aiškiai dar neliečia, bet ar tikrai mes išskirtiniai? Todėl sieksime suprasti ir įvertinti žmogaus ir jį supančios gamtinės aplinkos abipusį ryšį Lietuvos istorijoje: kaip žmogus suvokė jį supančią aplinką, kaip ją keitė ir, atvirkščiai, kokią įtaką gamtinė aplinka turėjo žmogaus, visuomenės ir valstybės istorinei raidai“, – temos aktualumą pristato vienas iš projekto organizatorių, Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto dėstytojas dr. Norbertas Černiauskas.
Paskaitos vyks jau ketvirtą kartą, todėl dalyvavusieji paskaitose kiekvienais metais šiemet jau galės laikyti save užbaigusiais neakivaizdinių istorijos bakalauro studijų kursą.
„Universitetinės studijos, ypač humanitarinės, ypatingą dėmesį skiria ne tik žinioms, bet ir asmenybės ugdymui, išsilavinimui plačiąja prasme. Tai akiračio plėtimas, todėl ir mes stengiamės tobulėti kartu su savo klausytojais. Ketvirtąjį kursą pradedame plėsdamiesi ne tik temų požiūriu, bet ir geografiniu: kas kelis mėnesius lektoriai su temą atliepiančiais įspūdingais muziejaus eksponatais išvyks pasisvečiuoti į vis kitus Lietuvos miestus ir miestelius, taip suteikdami galimybę paskaitas gyvai išgirsti ir regionų gyventojams“, – projekto sėkme džiaugiasi Lietuvos nacionalinio muziejaus generalinė direktorė dr. Rūta Kačkutė.
Paskaitų formatas, kurį itin pamėgo gyvai paskaitoje besilankantys dalyviai, nesikeičia: temos ekspertai prakalbins istorinį kontekstą, o muziejininkai parinks ir pristatys išskirtinį muziejuje saugomą eksponatą.
Organizatoriai ketina išlaikyti ir pasiteisinusį tiesioginių transliacijų formatą, kadangi paskaitas peržiūrėdavo keliasdešimt tūkstančių žmonių. Jos ir toliau bus transliuojamos tiesiogiai.
Pirmoji paskaita vyks spalio 5 dieną 18 valandą. Dr. Martynas Jakulis papasakos apie nešvarą, ligas ir sanitariją XVIII a. antrosios pusės Vilniuje. Muziejininkai pranešimą iliustruos kabliu maro aukoms traukti, kuris, tikėtina, Lietuvoje buvo naudojamas per paskutinę maro epidemiją XVIII a. pirmojoje pusėje.
Nuo 2023 metų spalio iki 2024 metų balandžio paskaitų cikle „Istorijos miestui ir pasauliui“ klausytojų laukia net dvylika intriguojančių istorinių pasakojimų ir tiek pat muziejaus eksponatų. Pranešimus skaitys Vilniaus universiteto, Lietuvos istorijos instituto ir Lietuvos nacionalinio muziejaus istorikai, archeologai. Jie įvairių knygų autoriai, istorijos ir archeologijos mokslo populiarintojai.
Paskaitos (išskyrus skaitomas kituose miestuose) vyks gyvai Lietuvos nacionalinio muziejaus Senojo arsenalo salėje, Arsenalo g. 3, jas bus galima žiūrėti ir tiesiogiai.
Paskaitų ciklas „Istorijos miestui ir pasauliui“ yra tęstinis Lietuvos nacionalinio muziejaus ir Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto projektas. Šiuo bendru projektu muziejininkai į dienos šviesą iškelia tuos eksponatus, kurie dažnai nesulaukia pakankamai dėmesio ar savo lankytojo, o istorikai nustebina temomis, nugulusiomis istorijos paraštėse.
2023–2024 metų paskaitų tvarkaraštis
2023 m. spalio 5 d. doc. Martyno Jakulio paskaita „Užkrėstas ir žmonių sveikatai žalingas oras“: nešvara, ligos ir sanitarija Vilniuje XVIII a. antrojoje pusėje“.
2023 m. spalio 19 d. dr. Tomos Zarankaitės-Margienės paskaita „Įsakais savo griežtais kunigaikštis <...> sergi gėrybes miškų. Gamtos apsauga Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje XIII–XVI a.“.
2023 m. lapkričio 9 d. dr. Karolio Minkevičiaus paskaita „Ką matė Tacitas: baltų kraštovaizdžiai Romos laikais“.
2023 m. lapkričio 23 d. doc. Salvijaus Kulevičiaus paskaita „Progresas ir pabaiga. Apie vėjo malūnų epochos pabaigą“ (paskaita vyks Jono Basanavičiaus muziejuje Ožkabaliuose).
2023 m. gruodžio 7 d. doc. Eugenijaus Saviščevo paskaita „Rogėmis per Baltiją, arba Mažojo ledynmečio išdaigos Lietuvoje XIV–XVIII a.“.
2024 m. sausio 25 d. Kęstučio Pesecko paskaita „Akmens amžiaus žmogaus miškas“.
2024 m. vasario 8 d. lekt. Andriaus Grodžio paskaita „Nepriklausomybės atkūrimas (1918–1920 m.) epidemijų apsuptyje“ (paskaita vyks Jono Šliūpo muziejuje Palangoje).
2024 m. vasario 22 d. dr. Antano Terlecko paskaita „Totalitarinė estetika: bandymai pakeisti kaimo erdvę sovietmečiu“.
2024 m. kovo 7 d. doc. Tomo Čelkio paskaita „Svetima, bauginanti ir viliojanti aplinka. Svetimšalių kelionės Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje“.
2024 m. kovo 21 d. Adomo Žirlio paskaita „Automobilis ir besikeičiantis Pirmosios Lietuvos Respublikos peizažas“ (paskaita vyks Vinco Kudirkos muziejuje Kudirkos Naumiestyje).
2024 m. balandžio 4 d. doc. Giedrės Piličiauskienės paskaita „Žmogus ir gyvūnai šalia jo: 13 000 metų istorija Lietuvoje“.
2024 m. balandžio 18 d. prof. Marijos Drėmaitės paskaita „Žmogus ir miegamieji rajonai“.
Paskaitų aprašymus artėjant jų laikui galima rasti Lietuvos nacionalinio muziejaus svetainėje.
