Gyvenimui vėlyvuoju sovietmečiu pažinti neužtenka politinės ir ekonominės istorijos. Nepastebima ir sunkiai apčiuopiama kasdienybė gali atverti naują ir netikėtą nugyvento laiko panoramą. Ypač kai kalbame apie laikus, kai valdžia mėgino kontroliuoti visas gyvenimo sritis, – kasdienybė iš užmesto tinklo išsprūsdavo kaip smulkios žuvys. Pasiūlydamas savitą nuobodulio interpretaciją istorikas Tomas Vaiseta monografijoje bando sugaudyti šią lakią tikrovę ir paaiškinti, kaip sovietinė ideologija veikė kasdienį gyvenimą. Neįprastas žiūros kampas jam leido prieiti prie tų temų, kurios iki šiol lietuviškoje sovietinės okupacijos metams skirtoje istoriografijoje mažai ar visai nebuvo gvildentos: viešoji erdvė ir paslapties kultūra, skaitymas ir bibliotekos, sovietinė satyra, skundų pasaulis, darbo etika, veltėdystė ir demonstracijos. „Istorijoje nepastebima kasdienybė pasirodė esanti stipresnė už „istorijos kūrėją“ – ideologiją“, – rašo autorius.

Naujasis Židinys-Aidai, 2014, 500 p.

Kolektyvinėje monografijoje “Lietuvos valstybės kontrolės istorija” siekta ne vien lokaliai išdėstyti vienos institucijos istoriją, bet ir atsiliepti į neišnykstančią ir nuogąstauti verčiančią mūsų visuomenės ypatybę – nepasitikėjimą valdžios institucijomis, tarpais dargi pačia valstybe. Išsamesnis susipažinimas su Valstybės kontrolės istorija, dabartine jos veikla turėtų gaivinti visuomenės supratimą, kad valdžios hierarchijoje, jos sistemoje yra savikontrolės mechanizmas, kad piliečių rinktas Seimas, Prezidento institucija formuoja ir palaiko valdžios stebėjimo bei priežiūros institucijas, kurios yra nepriklausomos nuo vykdomosios valdžios, o jų darbuotojai yra pasižadėję, prisiekę, atsidėję ginti visuomenės interesą, rūpintis bendruoju gėriu. Toks supratimas mažintų visuomenės susiskaldymą, fragmentaciją, stiprintų valstybės vidaus stabilumą, kuris padėtų apsisaugoti nuo kylančių ir vis arčiau sėlinančių išorės grėsmių. Išlaikyti sutelktą valstybę – svarbiausią tautos išlikimo garantą, šiandien turime suprasti kaip geopolitinį įsaką.

Atsakomojo redaktoriaus VU Istorijos fakulteto profesoriaus Zenono Butkaus teigimu, rengiant knygą buvo stengiamasi išlaikyti optimalų apimties balansą tarp ketvirtį amžiaus siekiančios šiandieninės Valstybės kontrolės veiklos analizės ir jos praeities ištakų, kitaip tariant – tikrosios istorinės dalies pristatymo. Knygoje atskirai nagrinėjamas valstybės aparatą kontroliuojančių instancijų atsiradimas Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje (R. Šmigelskytė–Stukienė, LII), jų egzistavimas carizmo priespaudos laikais (R. Gaidis, VU IF), išskiriamas modernios Valstybės kotrolės susiformavimas ir jos funkcionavimas per pirmosios Nepiklausomybės dvidešimtmetį (S. Kaubrys, VU IF), tiriama Valstybės kontrolės veikla 1940–1990 – okupacijų – metais (A. Jakubčionis, VU IF). Viso darbo kulminacija - dabartinės mūsų Valstybės kontrolės veiklos analizė, bandymas isiaiškinti, kaip ji tapo šiuolaikiška, europietiška audito institucija (D. Bukelevičiūtė, VU IF).

Lietuvos valstybės kontrolės istorija: kolektyvinė monografija / Dalia Bukelevičiūtė, Ryšard Gaidis, Algirdas Jakubčionis, Saulius Kaubrys, Ramunė Šmigelskytė-Stukienė; [atsakomasis redaktorius Zenonas Butkus]; Vilniaus univrsiteta. –Vilnius: Vilniaus universitetas: Vilniaus universiteto leidykla, 2015. –524 p.
ISBN 978-609-459-1

Iš pirmo žvilgsnio „vietos dvasios“ sąvoka dvelkia senstelėjusia romantika, kurios neįmanoma moksliškai apčiuopti ir juolab išmatuoti. Glumina ir tai, kad šis daugiasluoksnis terminas vartojamas itin skirtinguose akademiniuose kontekstuose – nuo geografijos iki architektūros ir net muzikos... Lietuvos akademinėje aplinkoje genius loci – vietos dvasios – reiškinys, nepaisant keleto paminėjimų, iki šiol plačiau nagrinėtas nebuvo. Tad šiame mokslinių straipsnių rinkinyje pabandyta visapusiškiau ir išsamiau panagrinėti genius loci filosofines, antropologines ir kultūrologines reikšmes bei jų praktinę sklaidą užsienyje ir Lietuvoje, remiantis archeologijos, muzeologijos, menotyros, architektūrologijos, paveldosaugos, sociologijos ir kitų disciplinų teorinėmis-metodologinėmis prieigomis.

Rengiant leidinio koncepciją pavyko suburti tarpdisciplininę ir iš dalies tarptautinę (be lietuvių, į šį projektą įsitraukė ir vokiečių, baltarusių, ukrainiečių ir rusų mokslininkai) kultūros tyrinėtojų komandą. Tai leido iš įvairių požiūrio taškų, turint labai skirtingą akademinį-egzistencinį bagažą, pasigilinti į šį sudėtingą, nelengvai apčiuopiamą ir nevienareikšmiškai interpretuotiną reiškinį.

Vienuolikos originalių straipsnių rinktinėje, remiantis „gerosios“ ir „blogosios“ praktikos pavyzdžiais, buvo siekta išryškinti probleminius ir disonuojančius, istorinius ir mentalinius „vietos dvasios“ aspektus Lietuvoje ir jos regionuose siekiant šį reiškinį geriau pažinti ir adekvačiau įvesdinti į nūdienį paveldosaugos ir kultūros politikos lauką.

Vietos dvasios beieškant. Vilnius, LII leidykla, 2014, 429 p. Sudarytoja prof. Rasa Čepaitienė

„Lietuvos istorijos studijos“ – Vilniaus universiteto istorikų leidžiamas periodinis leidinys. Jame skelbiami istorikų mokslininkų ir doktorantų naujausi praeities tyrinėjimai, publikuojami užmarštin nugrimzdę ir iš naujo surasti istorijos dokumentai, memuarai, ankstesniųjų epochų istorikų darbai.

Leidinyje spausdinami ir užsienio istorikų mokslo darbai, tyrinėjantys Lietuvos praeitį, jos istorinę raidą. Anonsuojami ir recenzuojami Lietuvoje bei kitose šalyse pasirodę naujausi moksliniai tyrinėjimai, skelbiama Vilniaus universiteto ir visos šalies istorikų mokslinio gyvenimo kronika, minimos iškiliausių tyrinėtojų sukaktys, reikšmingos Lietuvai datos.

„Lietuvos istorijos studijos“ stengiasi aprėpti Lietuvos istorijos ir kultūros visumą. Šiame leidinyje gilinamasi į lietuvių tautos valstybingumo, materialinės ir dvasinės kultūros raidą, jos sąveiką su kitomis tautomis, apmąstoma pastarosios vieta pasaulio civilizacijoje. Čia pateikiamos diskusijos, nuomonių ir vertinimų įvairovė, originalios įžvalgos.

„Lietuvos istorijos studijų“ leidinyje galima rasti mokslinės ir pažintinės informacijos kiekvienam besidominčiam Lietuvos praeitimi ir dabartimi, išeivija, jos ryšių su gimtuoju kraštu istorija, apskritai civilizacija, jos kultūros raida, tarptautiniais santykiais. Tai puiki galimybė susipažinti su žymių Lietuvos istorijos tyrinėtojų naujausiomis publikacijomis, istorine mintimi Lietuvoje.

Prieiga internete

www.lis.lt 

2015 m. kovą pasirodė VU Istorijos fakulteto vyriausiojo mokslo darbuotojo dr. Tomo Balkelio redaguotas teminis "Journal of Baltic Studies. War, Revolution and Terror in the Baltic States and Finland" (Vol. 46) tomas, skirtas politiniam terorui Baltijos šalyse ir Suomijoje po Pirmojo pasaulinio karo (1918-1919 m.). Numeryje skelbiami trijų Lietuvos istorikų (T. Balkelio, Č. Laurinavičiaus ir V. Petronio) bei Latvijos, Estijos ir Suomijos istorikų straipsniai, kuriuose apžvelgiamos ir lyginamos įvairių karinių grupuočių vykdytos teroro kampanijos: jų mąstai, priežastys, vykdytojai, aukų statistika bei reikšmė pokariniuose tautų ir valstybių kūrimo procesuose. Tyrimą rėmė Europos Mokslo Tarybos grantas "Paramilitarizmas Globaliame Pasaulyje".

2015 m. pasirodžiusios knygos autoriai - VU Istorijos fakulteto docento dr. Saulius Kaubrys ir doktorantės Sigita Černevičiūtė.

Monografijos tema išties netikėta, bauginanti ir kelianti smalsumą, nes visada buvo gaubiama paslapties skraistės. Autoriai pasirinko menkai tyrinėtą sritį – mirties bausmės vykdymo ypatumus Lietuvoje 1918–1940 metais. Konkrečių politinių ir kriminalinių nusikaltimų aprašymai ir egzekucijų detalės atskleidžia tikrovišką to laikotarpio paveikslą. Darbas stebina išsamia šaltinių ir literatūros analize, teisinių ir politinių realijų išmanymu. Faktinė medžiaga tiksli, paremta istoriniais dokumentais ir gausiai iliustruota nuotraukomis.

Prof. habil. dr. Tamaros Bairašauskaitės ir doc. dr. Galinos Miškinienės sudarytame straipsnių rinkinyje spausdinami Baltarusijos, Izraelio, Lenkijos, Lietuvos, Tatarstano, Turkijos ir Ukrainos mokslininkų naujausi tyrimai apie Lietuvos totorius ir karaimus. Abi tautinės mažumos yra integrali buvusios Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės visuomenės dalis, išlaikiusi savitus bruožus, bet taip pat patyrusi priimančios visuomenės sociokultūrines įtakas, šalia to – nuolat mezgusi ryšius su didžiuoju Rytų pasauliu ir sukūrusi LDK „mažąjį Orientą“ su jo religinėmis ir kultūrinėmis formomis, skoniu ir spalvomis. Akademiniam ir neakademiniam skaitytojui pateikiamą straipsnių rinkinį sudaro keturi teminiai skyriai: istorija; kalba ir tekstas; kultūrinis, religinis ir tautinis diskursai; šaltiniai. Rinkinio pabai¬goje pateikiama kronika, straipsnių santraukos anglų ir lietuvių kalbomis, informacija apie autorius.

Leidinio turinys