Prestižinė leidykla „Berghahn Books: New York, Oxford“ išleido Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto docento, antropologo Donato Brandišausko monografiją „Leaving Footprints in the Taiga: Luck, Spirits and Ambivalence among the Siberian Orochen Reindeer Herders and Hunters“. Ją leidėjai pasirinko kaip pirmąjį naujos knygų serijos „Studies in the Circumpolar North“ leidinį.

Monografijoje VU Istorijos fakulteto mokslininkas nagrinėja Vakarų mokslo tradicijoje netyrinėtą sėkmės ontologijos temą. Tarpusavyje susijusios etnografinės atvejo studijos atskleidžia socialinių, politinių ir gamtinių pokyčių įtaką elnių augintojų ir medžiotojų autochtonų gyvensenai posovietiniame Rytų Sibire (Rusija). Šie kismai analizuojami per aktyvius žmonių ir kitų nežmogiškų asmenų (gyvūnų, dvasių, kraštovaizdžio vietų) kasdieninius santykius, autochtonų sėkmės, rituališkumo, kraštovaizdžio suvokimą.

Daugiau skaitykite VU naujienose.

Leaving Footprints in the Taiga:

Luck, Spirits and Ambivalence among the Siberian Orochen Reindeer Herders and Hunters

Donatas Brandišauskas

305 pages, 32 illus., bibliog., index

ISBN  978-1-78533-238-8

Lietuvos Metrika = Lithuanian Metrica = Литовская Метрика (1541-1542): 27-oji Užrašymų knyga, tekstus parengė Irena Valikonytė, Tomas Čelkis, Lirija Steponavičienė. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2016. – XXX, 324 p. ISBN: 978-609-459-771-8.

Šioje knygoje išspausdinti visi Lietuvos Metrikos knygos nr. 27 (vadinamosios 27-osios Užrašymų knygos) dokumentai, t.y. Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Žygimanto Senojo specialiai paskirtų teisėjų – Ponų tarybos narių – teismo, nagrinėjusio bylas 1541 m. balandžio – 1542 m. gegužės mėn. Vilniuje, Valdovų rūmuose, dokumentai, o taip pat ankstyvesni (1514–1538 m.) aktai, pateikti teismui, kaip rašytiniai įrodymai, arba interesantų prašymu įrašyti į Lietuvos Metriką. Ši knyga – tai teismo, pradėjusio funkcionuoti dar 1540 m. lapkričio mėn., veiklos, užfiksuotos 10-ojoje Teismų knygoje (Lietuvos Metrika, knyga nr. 229), tęsinys. Publikacijos įvade trumpai išanalizuota folianto struktūra ir turinys, o pabaigoje pateiktos dalykų, asmenvardžių ir vietovardžių rodyklės.

Knygoje nagrinėjama Pirmosios Lietuvos respublikos (1918–1940) pramonės architektūra. Aptariamas industrializacijos ir modernizacijos poveikis miestų ir kraštovaizdžio kaitai. Pristatomi naujų pramonės šakų steigimo sunkumai, procesuose dalyvavusios asmenybės ir pramonės architektūros savitumas. 

Tekstą praturtina ir papildo beveik 300 istorinių iliustracijų.

Monografijos ištrauka

Marija Drėmaitė. Progreso meteoras: modernizacija ir pramonės architektūra Lietuvoje, 1918-1940. Vilnius: Lapas [i.e. Actus musicus], [2015]. – 256 p.: iliustr., santr. angl., ISBN 978-609-95484-4-9

Ši knyga – šešiolika tekstų apie Lietuvos didikus. Juose pasakojama, kaip atsiranda ir išnyksta, kaip prisimenamos ir užmirštamos Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės diduomenės giminės. 

Kiekvienas skyrius - tai ir atskiros giminės istorija, ir su ja susijusio Lietuvos istorijos aspekto aptarimas. Didikai dominavo Lietuvoje iki naujųjų laikų: ėjo aukščiausias pareigas, atstovavo valdovui vietos visuomenėje ir užsienyje, steigė bažnyčias ir miestelius, užsakinėjo meno kūrinius, kai kada ir patys kurdavo. Jie išsiskyrė visose istorinio laiko dimensijose: apie šlovingą praeitį bylojo aukšta kilmė, dabartyje saistė luomo vertos garbingos elgsenos, gyvensenos principai, į ateitį krypo ilgalaikio bažnytinio ir pasaulietinio atminimo, pripažinimo lūkesčiai. Didiko realybė pirmiausia buvo giminės realybė - individualus gyvenimas tarp tėvų palikimo ir palikuonių paveldo. Giminių istorijoje vis svarbesnis darėsi pasakojimas apie giminės praeitį - genealogija, surašyta kronikose, pavaizduota paveiksluose, schemose ar jungtiniuose herbuose. 

Istoriniame pasakojime apie kiekvieną giminę iš skirtingų perspektyvų atsikartoja tie patys tapsmo - iškilimo - atminimo chronologiniai tarpsniai. Pagrindinės temos - politinė ir visuomeninė galia ir ją įprasminanti atmintis. Kilmingos giminės savivoka reikšdavosi visų pirma per tradiciją - kilmę ir priklausymą "namams", suprantamiems tiek kaip tėvonijų visuma, tiek kaip žmonių - gyvų ir mirusių giminaičių - bendrija.

Darius Baronas: „Rimvydas Petrauskas parašė knygą, neturinčią precedento šiuolaikinėje Lietuvos istoriografijoje. Joje Lietuvos didikų chorui leidžiama pratrūkti visais įmanomais balsais, susipinančiais į reto grožio simfoniją. Tardamas, kad tai labai įdomi knyga, praskleidžiu tik mažą dalį tiesos, o kas liko - kviečiu sau atrasti geranoriškai smalsų Skaitytoją.“

Knygos ištrauka (Tyzenhauzai)

Rimvydas Petrauskas. Galia ir tradicija. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės giminių istorijo. Vilnius: „Baltų lankų“ leidyba, 2016. – 320 p.: iliustr. – ISBN 978-9955-23- 886-7

Knygos pristatymas:  Vilniaus knygų mugėje vasario 28 d., sekmadienį, 10 val. konferencijų salėje 5.1. Dalyvauja: Rimvydas Petrauskas, Vytautas Ališauskas, Alvydas Jokubaitis, Artūras Vasiliauskas (moderatorius). Žr. facebook

Tyrimo objektu pasirinkti XVI–XIX a. pradžios buvusių Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) žemių valdų rankraštiniai žemėlapiai ir planai. Leidinio įvadinėje studijoje pristatomi kartografiniai dokumentai kaip istorijos šaltiniai, išryškinant jų naudojimą LDK istorijos tyrimuose; aptariama kartografinių šaltinių simbolių ir ženklų, išreiškusių erdves, kaita XVI–XIX a. Analizė leidžia iš dalies kalbėti apie atskirų epochų žmonių kognityviąją-mentalinę žemėlapių sampratą.

Antrą leidinio dalį sudaro XVI–XIX a. LDK ir, 1795 m. panaikinus Abiejų Tautų Respubliką (ATR), jos teritorijų, esančių Rusijos imperijoje, privačių žemių valdų ir gyvenviečių, administracinių vienetų žemėlapių bei planų publikacijos. 

Skelbiamas šimtas kartografinių šaltinių, atrinktų iš Vilniaus universiteto bibliotekos Rankraščių skyriaus saugyklos. Šių dokumentų visuma rodo, kad LDK gyvavimo metais jų daugiausia parengta XVIII a. antroje pusėje. Nemažai jų sukurta XIX a. pradžioje Rusijos carų valdymo metais. Kai kuriuose XIX a. pradžios žemėlapiuose perbraižyta ankstesnių amžių kartografinių dokumentų informacija, atspindinti mažai pakitusią ATR teritorinę struktūrą. Šia kartografinių šaltinių publikacija siekiama į mokslo apyvartą įtraukti mažai žinomus ir kuo įvairesnius LDK istorijos pažinimo ir paveldo dokumentus.

V. Jadzgevičiaus nuotrauka

Knygoje analizuojama pilis Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje atsižvelgiant į visus šio reiškinio įvairavimus XIV–XVI a. nevienalytėje valstybėje. Pilis suvokiama ir interpretuojama diachroninėje ir sinchroninėje europinėje lyginamojoje perspektyvoje atsispiriant nuo teritorijos, visuomenės ir valdžios. Pilis čia iškyla kaip ilgos trukmės reiškinys, integruotas į vienalaikių įvykių ir procesų grandinę.

Dr. Vytautas Volungevičius: "Parašiau knygą apie pilį ir pilis, bandydamas aprėpti visumą išsaugant detalės vienkartiškumą. Siekiau susieti visuomenės viršūnę ir dugną, nes nėra vieno be kito. Pilis man – viso Viduramžių gyvenimo branduolys, įtampos laukas, – laikais, kai dar nebuvo skiriama galia ir valdžia, pavaldumas ir priklausomybė, teritorija ir erdvė. Čia galima prisiliesti prie žmogaus judėjimo erdvėje, jo sąlyginės laisvės, pavaldumo ir sąlygų, kuriomis jis gyveno. Knygoje individai ir visuomenė – nuo Vytauto Didžiojo iki tūlo Vaskos ir Ivaškos –  susiejami su juos kasdienėje erdvėje supančiais daiktais."

Prof. Edvardas Gudavičius: "Šiandien skaitau lietuvių medievisto monografiją, kurioje siekiama einšteiniškai sukabinti erdvę ir laiką, išdėstančią paradigminės vertės pilies koncepciją. Čia klausimas pradedamas svarstyti nuo jo genezės, o nauja šioje knygoje yra viskas. Knyga parašyta ne taip, kaip reikėdavo mano jaunystėje, nes dabar istorijos mokslas ne toks. Volungevičiaus veikalas atveria visiškai naują tyrimų kryptį."

Vytautas Volungevičius, Pilies šešėlyje. Teritorija, visuomenė ir valdžia Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje, Vilnius: Naujasis Židinys-Aidai, 2015, 468 p., ISBN: 9786098163049

Tai - mažai žinomo ir svarbaus Vytauto epochos šaltinio publikacija.

Šios knygos pirmoje dalyje spausdinamus įvadinius tekstus parengė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorijos tyrinėtojai ir senųjų šaltinių specialistai: Istorijos fakulteto dekanas prof. Rimvydas Petrauskas ir prof. Jūratė Kiaupienė.

Leidinio antroje dalyje publikuojamos Eberhardo Vindekės (Eberhard Windecke) „Imperatoriaus Zigmanto knygos“ fragmentų faksimilės, jų vertimas ir komentarai. Tai mažai žinomas ir svarbus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštytės ir jos vietos XV a. pradžios Europos valstybių sistemoje bei Lietuvos valdovų europinių pozicijų atspindys.

Prof. R. Petrauskas yra ne tik įvadinio tekto autorius, bet ir vienas iš knygos sudarytojų, vertėjų bei mokslinių komentarų autorius.

Knyga išleista lietuvių kalba. Įvadiniai straipsniai lietuvių ir anglų kalbomis.

Eberhard Windecke. Imperatoriaus Zigmanto knyga. XV a. Lietuvos valdovų portretai. Pasakojimai ir vaizdai.  Vilnius: Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai, 2015, 414 p., iliustr., ISBN 978-609-8061-37-6.

Išėjo VU Istorijos fakulteto rengiamas žurnalo "Lietuvos istorijos studijos" 35 tomas. Jame rasite profesoriaus iš Latvijos Eriko Jekabsono, Ingos Leonavičiūtės, Mindaugo Klovo, Aurelijaus Giedos, Valdemaro Klumbio, Vytauto Starikovičiaus ir Dalios Strimaitytės straipsnius, taip pat Edvardo Gudavičiaus ir kitų istorikų diskusiją apie Europą ir jos ribas, mokslinio gyvenimo apžvalgas, knygų recenzijas ir vieno kitam parašytas Norberto Černiausko ir Vytauto Volungevičiaus apžvalgas apie jų disertacijų gynimus.

T. 35 TURINYS 

Paskelbta elektroninė žurnalo Lietuvos istorijos studijos, t. 34 versija

Šioje mokslinėje monografijoje nagrinėjama XIV–XVI a. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) teritorijos sienų su gretimomis šalimis samprata, delimitacinių procesų raida ir intensyvumas. Aiškinamos XIV–XVI a. šaltiniuose aptinkamos „sienos“ ir „ženklo“ sąvokos. Tiriama XIV–XVI a. LDK ir Vokiečių ordino sienų raida, rekonstruojama jų nustatymo procedūra. Analogiškai nagrinėtos LDK sienos su rusėniškomis kunigaikštystėmis ir Maskvos valstyIbe. Telkiamas dėmesys į pietrytinių LDK sienų „prie Juodosios jūros“ XIV–XVI a. klausimus, apžvelgiama istorinės geografijos specifika ir LDK sienų su Osmanų imperija delimitavimas. Nagrinėjama LDK sienų su Mazovija ir Lenkija problema, šalių delimitaciniai procesai aptariami 1569 m. derybų dėl Liublino unijos kontekste.

Šiame leidinyje pristatomi pagrindiniai duomenys apie ankstyvojo metalų laikotarpio laidojimo paminklus, tyrinėtus ar atsitiktinai surastus Lietuvoje. Rengiant šį leidinį duomenys apie šiuos paminklus buvo renkami Lietuvos, Vokietijos ir Rusijos bibliotekose, archyvuose ir muziejuose. Projekto vykdymo metu (2013–2014 m.) surengta 10 žvalgomųjų archeologinių ekspedicijų, lokalizuoti 45 iš leidinyje aprašytų 50 paminklų. Tikslesnės kitų penkių objektų vietos dėl duomenų stokos nepavyko nustatyti.

Ekspedicijų metu objektai buvo nufotografuoti, GPS imtuvu nustatytos jų preliminarių centrų koordinatės, surinkta papildomų duomenų apie gamtinę aplinką, įrengimą. Lokalizuotų laidojimo paminklų vietos pažymėtos ortofotografijose, sudaryti jų papilitimo žemėlapiai.

Ši Istorijos fakulteto Archeologijos katedros vedėjo knyga parengta vykdant mokslinių tyrimų projektą „Ankstyvųjų baltų visuomenės tapatumo bruožai remiantis archeologijos paveldo tyrimais Lietuvoje (ARCHBALTAI)“, kurį parėmė Lietuvos mokslo taryba.

Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2014, 196 p., iliustr., ISBN 798-609-459-454-0.