Aelita Ambrulevičiūtė, Marija Drėmaitė, Giedrė Polkaitė-Petkevičienė. Vilniaus gyvenamosios infrastruktūros modernėjimas ir miesto plėtra 1870–1940 metais. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2022. 232 p. ISBN 9786090708101

Knygoje Vilniaus modernėjimas 1870–1940 m. pristatomas analizuojant pokyčius gyvenamojoje aplinkoje ir miestiečių buityje. Šiuo laikotarpiu Vilniaus, kaip ir kitų Europos miestų, gyvenamosios infrastruktūros modernėjimą lėmė miesto plėtra, didėjanti tarša, gyventojų skaičiaus augimas ir sanitarinius reikalavimus atitinkančio būsto trūkumas. Kad pagerėtų gyvenimo kokybė mieste, reikėjo modernizuoti sanitarinę, sykiu ir gyvenamąją infrastruktūrą. Būtent modernių buitinių patogumų siekis miesto plėtros laikotarpiu lėmė inžinerinių tinklų modernizavimą ir urbanistinio planavimo (zonavimo) pokyčius. Tyrimas atskleidė Vilniaus, kaip inžinerinio, urbanistinio ir architektūrinio darinio, paveikslą ir jame buvusią būsto įvairovę.

Čia pristatyti skirtingi gyvenamosios infrastruktūros ir būsto modernėjimo tipai, formos ir kvartalų modernizavimo procesai, aiškinamasi, kaip keitėsi komforto standartai, populiarėjant modernizmo ir funkcionalizmo idėjoms.

Daugiau

Nerijus Šepetys. Holokausto postsekuliarumas. Tarp kritikos ir supratimo. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2022. 388 p. ISBN 9786090707807

Knygoje užsimojama postsekuliarybės požiūriu apmąstyti ir aprašyti nacionalsocialistinės Vokietijos užsimoto ir vykdyto masinio žydų naikinimo vizijas ir praktikas, jų patyrimą iš apačios, aiškinimus dabartyje, vertinimą iš šono. Ypatingas dėmesys skiriamas liudytojų balsų paieškai, skaitymui, interpretavimui nacionalsocialistinio savęs ir žydų matymo, jų naikinimo organizavimo ir vykdymo; asmeninio viso to patyrimo, nuo tapimo auka iki sukinėjimosi aplinkui situacijose, apsistojant ties tomis vietomis, kurios galbūt iškalbingos sekuliarybės ir religiškumo santykio požiūriu.

K. Alenius, S. Kaubrys. 100 years of Diplomatic Relations between Lithuania and Finland. Vaasa: Vaasa Graphics, 2022. 211 p.

1921m. spalio 14d tapo svarbiu Lietuvos ir Suomijos dvišalio bendradarbiavimo atskaitos tašku –užmegzti diplomatiniai santykiai. Minint jubiliejinę šių santykių sukaktį, Helsinkyje 2021m. spalio 12d. įvyko mokslinė konferencija, kurią inicijavo Oulu universiteto Humanitarinių mokslų fakultetas ir Vilniaus universiteto Istorijos fakultetas. Pastarąsias organizacines intencijas taip pat parėmė Suomijos ambasada Vilniuje , Lietuvos ambasada Helsinkyje ir Donelaičio draugija. Perskaityti pranešimai nugulė į šį leidinį straipsnių pavidalu. Pastarųjų turinys aprėpė gana platų tematinį lauką, kurio purenimas ateityje, nelaukiant jubiliejinių paskatų, greičiausiai, sulauks savojo tęsinio.

Aptariamojo leidinio autoriai – K. Alenius, J.Paloposki, V.Bukaitė, A.Grodis, J.A.Antila, I.Talonen, D.Bukelevičiūtė, S.Kaubrys pateikė pavienių dvišalių santykių vertinimus, gilinosi į Lietuvos ir Suomijos ryšių raidos peripetijas. Atsigręžimas į aptariamąją problematiką buvo praturtintas naujomis įžvalgomis bei galimomis tolimesnių tyrimų projekcijomis.

Valdemaras Klumbys, Tomas Vaiseta. Mažasis o: seksualumo kultūra sovietų Lietuvoje. Vilnius: Baltos lankos, 2023. – 400 p. ISBN: 9786094796852

Istorikai Valdemaras Klumbys ir Tomas Vaiseta įžengė į teritoriją, kurioje lyg ir nieko neturėjo rasti – juk iki šiol vyrauja įsitikinimas, kad seksualumo kultūra sovietų Lietuvoje tarsi neegzistavo. Tačiau jie skaitytojams ir skaitytojoms prieš akis atveria netikėtai įvairią ir dinamišką seksualumo kultūrą: tuometė spauda mėgaujasi publikuodama seksualizuotus moterų atvaizdus ir tik valdžiai susizgribus tai nevirsta kultūros revoliucija; atsiradus vaizdo grotuvams, piliečiai grupelėmis renkasi žiūrėti pornografijos; gydytojai auklėja vyrus, nesugebančius seksualiai patenkinti savo žmonų; apklausose trečdalis studentų prisipažįsta turėję seksualinių santykių tik iš smalsumo.

Klumbys ir Vaiseta, remdamiesi spauda, dienoraščiais, atsiminimais, archyvais ir interviu, nagrinėja seksualumo kultūrą sovietų Lietuvoje trimis pjūviais: per viešai publikuotus vaizdus, lytinio švietimo ir seksualinės tematikos tekstus ir visuomenės elgseną. Jie teigia, kad sovietmečiu valdė meilės diktatūra, kuriai pavyko nuslopinti prasidėjusią seksualinę kultūros revoliuciją, bet tuomet ši virto seksualiniu pilietiniu karu.

www.lrt.lt: Seksualumas sovietmečiu: pornografijos rateliai, išsipešiojusios panelės ir moters malonumo paieškos

Kari Alenius, Saulius Kaubrys. Balancing between National Unity and "Multiculturalism": National Minorities in Lithuania and Finland 1918–1939. Paderborn: Brill Schoning, 2022. – 264 p.

Monografijoje pristatomi Suomijos ir Lietuvos tautinių mažumų pasauliai, sutilpę tarpukario chronologiniuose rėmuose. Darbo autoriai pateikia skirtingų bendruomenių raidos skerspjūvius bei stengiasi išryškinti jų buvojimo laike skirtybes ir bendrybes. Tyrimo metu akcentuota, kad  skirtingi aplinkybių kontekstai, gyvensenos tradicijos sąlygojo pavienių tautinių grupių egzistencinės saviraiškos ypatumus. Monografijoje taip pat gilinamasi į titulinių daugumų ir mažumų kasdienybėje išsiskleidžiančius tarpusavio santykius bei jų prieštaras. Darbe konstatuojama,kad skirtingose sambūvio istorijose persipynė skirtingos patirtys ir likiminės perspektyvos. Jų interpretavimas ir pažinimas tapo ašine tyrimo linija. Tyrėjų galva, tautinių mažumų būties paslapčių suvokimas – tęstinis procesas, nuolat atsigręšiantis į jos pradžią ir iš jos išaugusius plėtojimosi turinius.

Renata Kačerauskaitė-Surintė, Saulius Kaubrys.Nešauti į kiškį guolyje: medžioklės teisinio reglamentavimo ir organizavimo praktikos Lietuvoje 1918–1940 metais istorinė metrika. Vilnius: Margi raštai, 2021. –248 p. ISBN 9789986095156.

Ši monografija nuves į tarpukario Lietuvos medžioklės raidos plotus, kuriuose virė aistros, azartas, mezgėsi sėkmių ir nesėkmių istorijos. Knygos autoriai šioje ieškojimų kelionėje gilinosi į medžioklės teisinio reglamentavimo peripetijas bei jos organizacines praktikas. Pastarųjų pažinimas praskleidė dalinės nežinios skraistę ir šviesino aptariamųjų procesų suvokimo horizontą. Pristatomosios metrikos konstravimas – tęstinis veiksmas, spėtina, sulauksiantis besidominčiųjų šia tematika atidos bei siekio plėtoti diskusiją.

Dalia Bukelevičiūtė. Mokesčių administravimo istorija: 1918-1940 m. Vilnius : Tyto alba, 2020. –327 p. ISBN 9786094665011.

Monografijoje atskleidžiama Lietuvos valstybės mokesčių sistema ir mokesčių administravimo politika 1918-1940 m. Pristatomos Lietuvos Tarybos, seimų ir vyriausybės pastangos sukurti mokesčių sistemą ir ją įteisinti teisės aktais iki 1924 m., ir vėlesnės intencijos ją tobulinti. Buvo suformuota tiesioginių, netiesioginių mokesčių bei rinkliavų sistema, turėjusi užtikrinti pajamas į valstybės biudžetą. Mokesčių administravimas buvo patikėtas Finansų ministerijos Mokesčių departamentui, kuriam teko atsakomybė nustatyti, surinkti, išieškoti mokesčius, skirti baudas ir išaiškinti nusižengimus. Išsamiau aptariami Mokesčių departamento veiklos principai, mokesčių inspektorių ir akcizo kontrolierių darbo sąlygos, jų santykiai su mokesčių mokėtojais, savivaldos ir policijos atstovais. 

Knygos recenzija.

Norbertas Černiauskas. 1940. Paskutinė Lietuvos vasara. Vilnius: Aukso žuvys, 2021. – 260 p., ISBN: 978-609-8120-65-3.

1940 m. birželį Lietuvos žmonės planavo derlių, atostogas, išleistuves ir savo ateitį. Vasaros savaitgaliai buvo numatyti gegužinėms, ekskursijoms, įvairiausių organizacijų suvažiavimams, sportui, poilsiui ir, žinoma, žemės ūkiui. Vyriausybė taip pat nesnaudė – palaimino šalies elektrifikacijos ir susisiekimo gerinimo projektus bei patvirtino didžiausią metinį biudžetą. Bažnyčia su nerimu laukė svarbios reformos – civilinės santuokos įteisinimo. Visa Lietuva jaukinosi išsvajotąjį Vilnių ir Vilniją. Darbais, idėjomis ir gandais kunkuliuojanti šalis jau buvo kiek apsipratusi su Europoje vykstančiu karu. Nepaisant to, prie radijo imtuvų, dienraščių puslapių ar pieninių vyrai pasipypkiuodami aptarinėjo vokiečių žygį Paryžiaus link. Kaip pasisuks karo švytuoklė? Ar rekordiškai speiguotą žiemą iškentusioje šalyje sužydės sodai? Kokia bus vasara?

Ši dokumentinė knyga – 1940-ųjų birželio dviejų savaičių kaleidoskopas, pašėlusiai įsukantis į to meto Lietuvos ir jos žmonių realijas.

Norbertas Černiauskas – istorikas, Vilniaus universiteto dėstytojas. Mokslo studijų „Socialiniai pokyčiai Lietuvos valstybėje 1918-1940 metais“ (2016) ir „Išrasta Lietuvoje: daiktai, idėjos, žmonės“ (2018) bendraautorius. Londono knygų mugei ir atkurtos Lietuvos valstybės 100-mečiui paminėti skirtos  istorinių vizijų rinktinės „Imagining Lithuania. 100 Years, 100 Visions. 1918-2018” (2018) vienas iš sudarytojų ir autorių. 2019 m. išleido knygą vaikams „Apie šaulius, riterius ir drakonus Lietuvoje“.

Apie knygą tinklalaidėje "Ko tyli istorikai?"

Aurimas Švedas. Istoriko teritorija. Vilnius: Aukso žuvys, 2020.  – 368 p., ISBN: 978-609-8120-62-2.

Istoriko ir publicisto Aurimo Švedo kultūrologinės eseistikos knyga „Istoriko teritorija“ – tai tarpdisciplininėje erdvėje gimę 30 tekstų, kuriuose susilydo istoriosofiniai apmąstymai, nekonvencinės istoriografijos idėjos, ironiški ir jautrūs autorefleksijos fragmentai, visuomenės kritikos eskizai.

Savitu mąstymo ir kalbėjimo stiliumi pasižymintis istorikas kalba apie XXI amžiaus žmogaus santykį su praeitimi, istorija ir atmintimi.

Kada praeitis virsta istorija? Ką, kaip ir kodėl mes prisimename? Kada užmarštis yra ne prakeiksmas, o mūsų gyvenimui reikalingas veiksmas? Ar tikrai visa žmonijos istorija yra nenutrūkstama blogio raiška? Kaip nepakliūti į baimės spąstus? Ar įmanoma susigyventi su istorijos mums paliktais randais? Ką geresniam praeities supratimui duoda pojūčiai? Ką reiškia būti žvėrimi žmonių istorijoje? Kokias istorijas mums apie mus pačius gali papasakoti augalai? Kodėl mums reikia išmokti klausytis, ką pasakoja daiktai? Ar prasminga klausti „O kas būtų, jeigu..?“ Ko šiandienos žmogų gali išmokyti praeityje gyvenę žmonės?

Tai tik keletas klausimų, kuriuos kelia bei svarsto knygos autorius, diskutuodamas su iškiliais Vakarų akademinio pasaulio atstovais – praeities tyrinėtojais, filosofais, antropologais (Thomas Hylland Eriksen, Ewa Domańska, François Hartog, Dipesh Chakrabarty, etc.), pristatydamas, komentuodamas, interpretuodamas jų knygose ir straipsniuose išsakytas idėjas, kurios keičia XXI amžiaus akademijos ir visuomenės diskursą bei savivoką.

Knygos pagrindu tapo geriausi nuo 2015 kultūros žurnale „Literatūra ir menas“ publikuoti tekstai. Skiriama plačiam skaitytojų ratui.

Aelita Ambrulevičiūtė, Tatjana Voronič, Darius Žiemelis, Modernėjantys Vilnius, Kaunas, Gardinas: miestų plėtra ir sanitarinės infrastruktūros pokyčiai 1870– 1914 metais, Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2019. – 344 p., ISBN 9786090703939.

Monografijoje dėmesys sutelkiamas į dviejų modernaus miesto dėmenų – miesto plėtros ir sanitarinės infrastruktūros pokyčių – tarpusavio sąveiką XIX a. antrosios pusės – XX a. pradžios Rusijos imperijos gubernijų centruose Vilniuje, Kaune ir Gardine. Pirmasis dėmuo leidžia pažinti šių modernėjančių miestų plėtros tendencijas ir su tuo susijusius miestų socioekologinės struktūros pokyčius, antrasis – kaip modernėjančiame mieste formavosi šiuolaikinė sanitarinė infrastruktūra, kuri turėjo įveikti miesto plėtros / tankėjimo sukeltas problemas (visų pirma blogėjančią miesto sanitarinę aplinką). Knyga yra pirmas sisteminis bandymas pažvelgti į miesto plėtros ir sanitarinės infrastruktūros modernėjimą Lietuvos gubernijų centruose iš miesto ekologijos perspektyvos, interpretuojant duomenis Europos ir Rusijos imperijos kontekstuose.