Renginiai

2019 m. kovo 25 d.,  17 val. kviečiame į prof. dr. Tanja Penter (Heidelbergas) paskaitą "Neįgaliųjų ir ligonių masinės žudynės vokiečių okupacijos metais Ukrainoje (1941-1943) ir jų teisinis vertinimas". Moderatorius: doc. dr. Jurgita Verbickienė.

Renginio vieta: Vilniaus universitetas, Istorijos fakultetas, 211 aud.

Pranešimo kalba – vokiečių su sinchroniniu vertimu į lietuvių kalbą.

1943-ųjų m. lapkričio mėn., netrukus po to, kai Raudonoji armija išvadavo okupuotas sovietines teritorijas, Zaporožės srityje veikusioje kolonijoje, skirtoje neįgaliems vaikams, buvo rastos masinės kapavietės su 144 žmonių palaikais. Šie neįgalūs kaliniai buvo sunaikinti dviejų masinių žudynių metu, kurias 1941-ųjų m. spalio mėn. ir 1943-ųjų m. kovo mėn. surengė vokiečių SS ir Vermachto daliniai. Po NKVD atlikto šio nusikaltimo tyrimo buvo nuteisti septyni buvę šios kolonijos darbuotojai, tarp jų – ir keturios moterys. Šio tyrimo aktai bei teisminio proceso dokumentai yra išskirtinis istorinis šaltinis. Pirma, jie suteikia galimybę susipažinti su iki šiol beveik visai netyrinėta tema – nacių rėžimo vykdytomis neįgaliųjų žmonių žudynėmis okupuotoje Sovietų Sąjungoje. Antra, šie dokumentai atskleidžia skirtingas kaltinamųjų veikimo galimybes ir logikas. Trečia, ši byla yra išskirtinis šaltinis tyrinėjant, kaip pokario metais sovietinis rėžimas teisiškai vertino su nacių režimu kolaboravusias moteris. Ir ketvirta, šių teisinių dokumentų dėka galima dar išsamiau įvertinti su kokiomis problemomis ir iššūkiais, tiek prieš karą, tiek ir po jo, susidūrė Sovietų Sąjungoje vykdyta neįgaliųjų politika. Pranešimo pabaigoje taip pat bus diskutuojama apie šių nusikaltimų reikšmę ir jų vietą dabartinėje Ukrainos atminties kultūroje.

Tanja Penter yra Rytų Europos istorijos profesorė Heidelbergo Karlo Ruprechto universitete. Jos tyrimų sritys apima Rusijos ir Ukrainos istoriją XIX-XX amžiuose bei Sovietų Sąjungos istoriją.

Naujausia publikacija: "Anglis Stalinui ir Hitleriui. Gyvenimas ir darbas Donbase 1929-1953", Esenas, 2010.

Paskaitos FB Įvykis

Kviečiame į parodos, skirtos profesorės Irenos Valikonytės jubiliejui, atidarymą 2019 m. kovo 13 d. (trečiadienis), 15 val. Vilniaus universiteto bibliotekos Baltojoje salėje (Universiteto g. 3, Vilnius). 

Kovo 15 d., penktadienį, Istorijos fakultete, 211 auditorijoje vyks tarptautinė konferencija apie gyvenamąją architektūrą socialistinio laikotarpio Baltijos respublikose „Residential Architecture in the Soviet Baltics: Between the Standard and the Individual Design“. Konferencija yra LMT finansuojamo VU IF vykdomo projekto „Gyvenamoji architektūra sovietinėje Lietuvoje: tarp masinės ir individualios“ (S-MOD-17-21) dalis. Konferencija atvira klausytojams, pranešimai ir diskusijos vyks anglų kalba.

Konferencijos programa:

9.30-12.30. SESSION I. DIVERSE TYPOLOGY OF THE SOVIET HOUSING

Marija Drėmaitė (Vilnius University) 

Diverse typology of residential architecture in Soviet Lithuania 

The talk is based on the comprehensive overview of different forms of housing during the Soviet period in Lithuania (1940‐1990) from the socio-political perspective and history of architecture. It covers topics of mass housing, cooperative apartments, private houses, as well as alternative and experimental designs: concepts and ideas of architects and self-built houses.

Dimitrij Zadorin (architect)

New Soviet Normalisation: Mass Housing in Belarus after 1957

Although adjacent to Lithuania and Latvia, Belarus, unlike Baltic countries, was considered a stronghold of inert adherence to Soviet policies. In the speech, I will explore how the ‘norm’ in mass housing—as defined by the state building regulations and all-union series—was implemented in Belarus, and of what deviation from both the Russian and Baltic cases we can speak. Much attention will be paid to the persistence of Soviet typologies in the Republic after the fall of the Soviet Union in order to highlight continuity of Soviet practices in Belarusian architecture and society as a whole. 

Epp Lankots (Estonian Academy of Arts) 

Cooperative apartment houses in Tallinn – from mass-producible experimental units to custom-built solutions

In the late 1960s a cooperatively built apartment house, often designed to fill in the voids in existing urban structure, emerged as a specific phenomenon in Tallinn. Their apartments with open kitchen, fireplace in the living room and saunas and hobby rooms in the basement introduced a way of life that differed from mass-built housing estates. What has not found proper discussion before is a fact that the designs of cooperative apartment buildings were based on the mass-producible experimental housing units worked out ten years earlier as a result of the research done on different family types and their life in a small-size flat in a khruschevka  in the late 1950s.

Comment: Andres Kurg (Estonian Academy of Arts)

12.30-14.00. Lunch

14.00-16.30. SESSION II. INDIVIDUAL DESIGN AND HOUSING PROJECTS

Mait Väljas (Estonian Museum of Architecture) 

The house that Raine built. Private houses and summer cottages of Raine Karp

The paper looks at the phenomenon of individualist aspirations in a collective society – the construction of private dwellings in Soviet Estonia, where the prefab apartment blocks was the officially preferred model for solving the housing crisis. Concentrating on the private work of architect Raine Karp (b. 1939), it shows how the author of major public buildings also took delight in designing small-scale private projects. Among dozens and dozens of such projects, a special case is Karp’s own house (1968–1975), one of the most well-known houses of 20th century Estonian architecture, which he – besides designing it – more or less built himself.

Līva Garkāje (Riga Technical University) 

Individually Designed Soviet Housing in Riga, Latvia, 1945-1990

Individually designed housing was a phenomenon of post-war housing architecture in the Soviet Union. It was comparatively rare, diverse, experimental in nature, and usually carefully placed in its urban context. This presentation reflects on research that was carried out to define, map, and analyse this typology of 1945-1990 in Riga, Latvia. 

Matas Šiupšinskas (Vilnius University) 

Collective gardens: Beyond the microrayon

The phenomenon of collective gardening was an important part of family life in Soviet Lithuania since it represented an alternative space where a regular man was able to manifest its personal aspirations. Without really understanding collective gardening as part of urban life in the Soviet city it is hard to capture a complete picture of domesticity of the time. Collective gardening created an alternative urban environment, private architecture and also established social patterns and networks that allowed such specific places to exist.

Comment: Marija Drėmaitė (Vilnius University)

16.30-17.00. Coffee break

17.00-18.00. SESSION III. THE LEGACY AND AFTERLIFE OF THE SOCIALIST HOUSING 

Viltė Janušauskaitė (Vilnius University) 

“Are they in any danger?”: Lithuanian Mass Housing as Heritage

Some examples of socialist modernist housing were declared as heritage in late 80’s, just few years before the collapse of the Soviet Union and soviet heritage protection system in Lithuania. These objects and their stories is the main focus of my presentation. With no doubt these are the most prominent examples of the ambiguous period of the past and thus most closely associated with the system. On the other hand, they were and most of them still are legally protected. The question is – what this protection meant and means in reality? 

Evelina Ozola (architect, a co-author of the Latvian Pavilion at the Venice Architecture biennale 2018) 

The Self and the Common

After Latvia had regained its independence, one of the first steps towards market economy was the restoration of private property. A state-wide privatisation process transformed tenants of state-owned housing into apartment owners, yet learning how to look after one’s property and balancing individual desires with common interests takes time and requires constant iteration. Over the last decade, more responsibilities have been added to the privilege of ownership: each apartment owner is expected to co–commission a housing renovation project and take part in achieving the climate and energy policy goals of the state. The talk will look at the impact of ownership patterns on recent transformations of Soviet-era mass housing.

Comment: Matas Šiupšinskas (Vilnius University)

18.00-18.30. FINAL DISCUSSION

Speakers:

MARIJA DRĖMAITĖ is a Professor at Vilnius University, Department of Theory of History and Cultural History. She holds a PhD in History of Architecture (2006). Her research is focused on the 20th century architecture, Socialist Modernism, and industrial heritage. She has published a book Baltic Modernism: Architecture and Housing in Soviet Lithuania (Berlin: Dom publishers, 2017) and is currently leading a research project on Architecture for Housing in Socialist Lithuania.

DIMITRIJ ZADORIN (Minsk, 1983), architect. Since 2009 he has written and taught on Soviet architecture and urban planning, focusing on post-war Modernism and mass housing. He is a co-author of the book Towards the Typology of Soviet Mass Housing (2015) and the author of Minsk Architectural Guide (2018).  

EPP LANKOTS is an architectural historian and senior researcher at the Estonian Academy of Arts, Institute of Art History. Her research interests include architecture and material culture under socialism, historiography of modern architecture. She has written on the social differentiation in Soviet domestic sphere and nomenklatura apartment houses, the mingling of avant-garde and historiographic practices in Estonian architectural historiography during the Soviet period. Her present research centers around leisure spaces and practices under state-socialism. Currently she is working on an exhibition about leisure architecture in 20th century Estonia that will open in the Museum of Estonian Architecture in June 2020 (co-curated with Triin Ojari).

MAIT VÄLJAS is an architectural historian working as researcher-curator at the Museum of Estonian Architecture in Tallinn. He has curated exhibitions about 20th century and contemporary architecture in Estonia, edited books-catalogues and written criticism.

LĪVA GARKĀJE is an architect and PhD student in Riga Technical University, Faculty of Architecture. Her research topic is Soviet housing in Riga, Latvia. She is working in architecture research and restoration design office "Konvents" Ltd. In 2017 she received State Culture Capital Foundation (SCCF) grant for individually designed Soviet housing in Riga, Latvia mapping and research.

MATAS ŠIUPŠINSKAS has a Bachelor degree in architecture (2009) and Master degree in architectural history and theory (2012) from Vilnius Gediminas Technical University in Vilnius, Lithuania. In 2016 he started PhD studies at Vilnius University, Faculty of History, researching the urban phenomenon of collective gardens in Soviet Lithuania. He is the author of several articles in popular and academic magazines. His interests of research are a history of urban planning, mass housing, urban morphology, and Soviet architecture. Together with Epp Lankots, he is a co-author of the article “Collectivist Ideals and Soviet Consumer Spaces: Mikrorayon Centers in Vilnius and Tallinn” in a book Housing Estates in the Baltics (by Springer, forthcoming in 2019).

VILTĖ JANUŠAUSKAITĖ is a conservation architect and PhD student at Vilnius University Faculty of History. Viltė has a master degree in architecture and a degree in cultural history and anthropology (cum laude). She has been researching mass housing phenomena in Vilnius since 2013. 

EVELINA OZOLA is an architect and urban designer from Riga, Latvia. She has worked at MADE arhitekti in Riga and SVESMI in Rotterdam, and is co-founder of Fine Young Urbanists. Evelina frequently contributes to various publications on issues concerning the built environment. She has worked as a lecturer at architecture schools in Latvia and in Sweden, most notably KTH Royal Institute of Technology in Stockholm. Co-curator of Together and Apart, the Latvian Pavilion at La Biennale di Venezia in 2018. web: evelina.work

ANDRES KURG is an Associate Professor and a Senior Researcher at the Institute of Art History, Estonian Academy of Arts, Tallinn. He researchers and publishes worldwide about the post-war socialist architecture.

Lietuvos mokslų akademija rengia 2019 m. konkurse dalyvaujančiųjų jaunųjų mokslininkių susitikimą su šį prestižinį apdovanojimą gavusiomis Lietuvos mokslininkėmis – dr. Urte Neniškyte (2017 m.) ir dr. Giedre Motuzaite-Matuzevičiūte Keen (2018 m.). Laureatės pasidalys savo patirtimi ir atsakys į klausimus. Taip  pat dalyvaus Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos generalinė sekretorė Asta Junevičienė ir LMA viceprezidentas akad. Zenonas Dabkevičius.

Renginys vyks 2019 m. vasario 20 d. (trečiadienį) 10 val. Lietuvos mokslų akademijos mažojoje konferencijų salėje (Gedimino pr. 3, Vilnius). Kvietimas pridedamas.

Kviečiame aktyviai dalyvauti ir registruotis e. paštu

Daugiau informacijos žr. čia

Kvietimas 

Vasario 18 d. (pirmadienį), 17 val., VU Istorijos fakulteto 211 auditorijoje (Universiteto g. 7, II aukštas) vyks Naujosios istorijos katedros apvaliojo stalo diskusija "Lietuvos bankas ir globalūs XXI amžiaus ekonomikos iššūkiai" su Lietuvos banko valdybos pirmininku  dr. Vitu Vasiliausku.

Moderuoja:  prof. dr. Arūnas Streikus.

Sausio 22 d. 18 val. "Perone" (Geležinkelio g. 6), palydint senąjį bei pasitinkant naująjį modernaus valstybingumo šimtmetį, susitikimas su dviejų knygų sudarytojais ir autoriais: 

• „Pasakojimas tęsiasi: modernizacijos traukinyje. Lietuvos šimtmetis: 1918–2018“ (sud. Giedrė Jankevičiūtė, Nerijus Šepetys); 
• „Įsivaizduoti Lietuvą. 100 metų. 100 vizijų. 1918-2018“ (sud. Marija Drėmaitė, Norbertas Černiauskas, Tomas Vaiseta). 

 Daugiau informacijos žr. FB Įvykyje. 

Gruodžio 11 d., 17 val. VU Istorijos fakultetas kviečia į metų paskaitą „Adolfo Ramanausko-Vanago palaikų paieška ir identifikacija“. 

Pranešėjai: dr. Justina Kozakaitė (Vilniaus universitetas), doc. dr. Gintautas Vėlius (Vilniaus universitetas), Dalius Žygelis (Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras). 

Vieta: Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų Renginių salė (Katedros a. 4, Vilnius). 

Renginio partneriai: Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai.

Atviros Lietuvos fondas kviečia lapkričio 22 d. 18.00 val. į viešą diskusiją „Ar istorija vis dar įmanoma po europocentrizmo ir antropocentrizmo?“

Dalyvaus prof. Ewa Domanska (Uniwersytet im. Adama Mickiewicza / Stanford University), kultūros istorikas prof. dr. Alfredas Bumblauskas (VU IF). Pokalbį moderuos istorikas doc. dr. Aurimas Švedas.

Diskusija vyks Atviros Lietuvos fondo namuose, konferencijų salėje (IV a.) Didžioji g. 5, Vilniuje su vertimu iš/ į lietuvių/ lenkų kalbas.

Ilgą laiką praeities tyrinėtojai pasakojo labai nuspėjamas istorijas apie šio pasaulio galingųjų (visų pirma – Europos karalių, karvedžių, politikų) gyvenimus, didžius jų darbus bei šių darbų prasmę europiečiams. Esminiai pokyčiai, nulėmę pačių praeities tyrinėtojų ir Vakarų civilizacijos žmogaus požiūrio į tai, ko reikia ieškoti praeityje ir kam šios paieškos yra reikalingos, įvyko XX amžiaus II pusėje. Tiesą sakant, pastaroji kaita tebevyksta iki šiol, o jos išdavoje istorija tapo kaip niekada įvairi: vieni praeities tyrinėtojai pasakoja Šaltojo karo istoriją žvelgdami į ją iš Berlyne Postdamo aikštėje gyvenusių triušių perspektyvos; kiti domisi kaip evoliucionavo gyvybė nuo didžiojo sprogimo iki Homo Sapiens atsiradimo ir rašo ateities istorijos puslapius, svajodami apie netrūkus ateisiančią Homo Deus epochą.

Akivaizdu, kad ką tik išvardintos novatoriškos istorijos rašymo tendencijos mažai ką bendro turi su Vidurio Rytų visuomenėms įprasta mąstymo apie istoriją tradicija. Todėl prasminga pasvarstyti keletą klausimų: 1) Kaip novatoriškos istorijos tyrimo formos (nusigręžiančios nuo žmogaus) gali padėti mus kurti ir palaikyti prasmingo buvimo laike jausmą? 2) Kiek istorija XXI amžiuje vis dar gali atlikti europiečių tapatybės kūrimo ir palaikymo funkciją (jeigu užsiimti Europos istorija tapo intelektualine prasme “nebemadinga”)? 3) Ar įmanoma savo vietą šiame naujų intelektualinių madų istorijoje ir humanitarikoje šou surasti lietuvių arba lenkų mokslininkams, įpratusiems visų pirma mąstyti ir kalbėti apie savo tautą ir valstybę? 4) Kokias galimybes turi Europos istorija, atmintis, kultūra ir tapatybė iš “nebemadingų temų” kategorijos vėl susigrąžinti pirmaeilės svarbos temos statusą?

Prof. dr. Ewa Domanska – Adomo Mickevičiaus vardo universtiteto Poznanėje ir Stanfordo universiteto mokslininkė, viena iš šiuo metu įdomiausiai ir konceptualiausiai mąstančių Lenkijos, Vidurio Europos ir Vakarų akademinio pasaulio mokslininkių, Tarptautinės istorijos ir istoriografijos teorijos komisijos prezidentė. E. Domanska yra keturių didžiulio akademinės bendruomenės ir visuomenės susidomėjimo susilaukusių monografijų autorė. Paskutinė jos knyga “Nekros. Įvadas į mirusio kūno ontologiją” (Nekros. Wprowadzenie do ontologii martwego ciała, 2017) vos tik pasirodžiusi Lenkijoje iš karto tapo intelektualiniu bestseleriu.

Prof. dr. Alfredas Bumblauskas – kultūros istorikas, dirbantis Vilniaus universiteto Istorijos fakultete, Lietuvos Nacionalinės premijos laureatas (1998), vienas originaliausiai mąstančių šiandienos lietuvių istorikų, nuolat keliančių ir svarstančių istorijos aktualumo dabarties visuomenei klausimą. 

Renginio fb Įvykis.

Kviečiame į prof.  Dan Michman PASKAITAS.

Prof.  Dan Michman yra Tarptautinio Holokausto tyrimų instituto vadovas, John Najmann Holokausto studijų centro Yad Vashem profesorius, Bar Ilan (Izraelis) universiteto profesorius. Dan Michman yra dugybės knygų ir straipsnių, skirtų moderniai žydų istorijai Belgijoje, Izraelyje, bet ypač Holokausto studijoms, autorius.

Lapkričio 13 d., bus skaitomos trys  paskaitos ( 9.00 -10.30 val., 11. 00- 12.30 val. ir 13.00 – 14.30 val.):

• Terminology and Interpretations: Shoah, Churbn, Cataclysm, Judeocide, Holocaust, Genocide (su integruotu tekstų aptarimu)
• The Ghettos of the Nazi Period, Their Emergence and Functioning: Entrenched Assumptions, New Insights

Lapkričio 15 d. bus skaitomos dvi paskaitos ( 9.00 -10.30 val., 11. 00- 12.30 val):

• Holocaust Research and Memory Politics Since 1990: A Complex Relationship the History of an Unprecedented Commemorative Category
• Righteous Among the Nations

Paskaitos vyks anglų kalba, Istorijos fakultete 330 auditorijoje

Šios viešos paskaitos vyksta kaip modulio „Etniniai ir teritoriniai konfliktai Vidurio ir Rytų Europoje“ integrali dalis.

Vilniaus universiteto Istorijos fakultetas maloniai kviečia į LDK didžiojo etmono Konstantino Ostrogiškio religinės mecenatystės įprasminimą - atminimo lentos (bareljefo) iškilmingą atidarymą, kuris vyks lapkričio 11 d. 13.30 val. Vilniuje, prie Švč. Trejybės Graikų apeigų katalikų bažnyčios (Aušros Vartų g. 7b).

Bareljefo autoriai: skulptoriai Oles Sydoruk ir Borys Krylov (Kijevas)

Mecenatas: Robertas Gabulas (Kijevas)

Renginio partneriai: 

Vilniaus miesto Savivaldybė

Lietuvos kariuomenė

Švč. Trejybės Graikų apeigų katalikų bažnyčia ir Bazilijonų vienuolynas

KVIETIMAS į renginį

Spalio 23 d. (antradienis), 18:00 val. Vilniaus rotušėje VU Istorijos fakulteto profesorės dr. Marijos Drėmaitės paskaita "Du tarpukario modernizmai: Vilniaus ir Kauno architektūra".  

Augantis susidomėjimas tarpukario laikotarpio moderniąja architektūra neišvengiamai verčia lyginti du miestus – Vilnių ir Kauną. Kaunas pristatomas kaip žaibiškai išaugęs europietiškas miestas, kurio transformaciją paskatino netikėtas tapimas laikinąja sostine. Tuo tarpu to meto Vilnius laikomas užmirštu Lenkijos užkampiu, kurį vos ne vos pasiekė modernios urbanizacijos procesai. Ar tikrai šių miestų plėtra buvo tokia skirtinga? Ar išties Vilniuje nebūta kokybiškų architektūrinių pokyčių? Paskaitoje bus aptarta Vilniaus ir Kauno modernizacija tarpukariu: miesto planavimo, architektūros ir statybos tendencijos.

Įėjimas laisvas.

FB Įvykis

Spalio 16 d. (antradienį), 18 val. Vilniaus universiteto Istorijos fakultete (211 auditorija), Universiteto g. 7, susitikime su rimta istorikų artilerija: prof. Alfredu Bumblausku, Robertu Petrausku, Simonu Teškevičiumi, Luka Sinevičiene, Barbara Stankevič. Ir kaip gi be žinomo gamtininko, knygų autoriaus Selemono Paltanavičiaus – knygų serijos „Nacionalinė ekspedicija" autoriaus.

Susitikimą moderuos VU Istorijos fakulteto magistrantas Povilas Andrius Stepavičius. 

Laukia įdomi diskusija, kuri apims visą „Nacionalinės ekspedicijos“ projektą: Kokie iš tikrųjų tie nepažinti Lietuvos istorijos klodai? Ką „Nacionalinės ekspedicijos“ dalyviai sužinojo ir pamatė per keturis vykusio projekto metus. 

Dalyviai pasidalins naujausiais kelionės iš Ukrainos įspūdžiais. 

Renginys nemokamas. 

Renginio metu bus galima įsigyti knygų serijos „Nacionalinė ekspedicija" knygas, leidyklos kainomis!

Renginio FB Įvykis

2018 m. spalio 1 d. (pirmadienį), 17 val. VU Istorijos fakulteto 211 auditorijoje (Universiteto g. 7) vyks Naujosios istorijos katedros apvaliojo stalo "Muzikinė popietė su Čiurlionio kvartetu".

Popietės metu skambės W. A. Mozart, L. van Beethoven, F. Schubert ir kitų autorių kūriniai.

Moderuoja:  dr. Inga Zakšauskienė.

2018 m. rugsėjo 28 d., penktadienį, 13.00-16.00 val. Vilniaus universiteto Istorijos fakultete, 329 auditorijoje vyks seminaras "Sovietmečio gyvenimo būdo ir erdvės tyrimai: sociologinis aspektas".

Seminarą rengia jungtinė IF vykdomų LMT programos Modernybė Lietuvoje projektų grupė: projekto "Gyvenamoji architektūra sovietinėje Lietuvoje: tarp masinės ir individualios" (S-MOD-17-21) vadovė doc. dr. Marija Drėmaitė ir projekto "Seksualinių normų ir elgsenos kaita modernėjančioje Lietuvos visuomenėje" (S-MOD-17-6) vadovas dr. Valdemaras Klumbys.

Seminaro programa

13:00-13:45. Kviestinis pranešimas. Dr. Dalia Čiupailaitė (VU FsF). Būstas kaip sociologinė problema. Posocialistinio kismo atvejis.

13:45-14:00. Kava.

14:00-14:30. Doc. dr. Marija Drėmaitė. "Jūs gaunate butą". Projekto ir tyrimo pristatymas.

14:30-15:00. Dokt. Viltė Janušauskaitė. Gyvenimas mikrorajone iš gyventojų perspektyvos.

15:00-15:30. Dr. Valdemaras Klumbys, doc. dr. Tomas Vaiseta, dokt. Enrika Žilytė. Seksualinis pilietinis karas vietoj seksualinės revoliucijos.

15:30-16:00. Diskusija. Kviestinis diskutantas prof. Arūnas Streikus.

Rugsėjo 27 d. Valdovų rūmuose vyks mokslinė konferencija „Lietuvos ir vokiškai kalbančių kraštų istoriniai ryšiai“.

Mokslinės konferencijos tikslas – aptarti įvairialypius Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorinius ryšius su Šventosios Romos imperija, Vokiečių ordinu, Prūsija, Hanzos miestų sąjunga, Austrija, Bavarija ir kitais vokiškai kalbančiais kraštais dinastinių, politinių, diplomatinių, kultūrinių, meninių, ūkinių ir militarinių santykių aspektais.

Ji rengiama lygiagrečiai su tarptautine moksline konferencija „Puikūs susitikimai – VII. Konfliktas ir taikdarystė diplomatijoje (1300–1800)“, kuri vyks š. m. rugsėjo 27–28 d. Valdovų rūmų muziejuje. Konferencijos programa.

Konferencijos „Lietuvos ir vokiškai kalbančių kraštų istoriniai ryšiai“ programa: https://www.valdovurumai.lt/lankytojams/renginiai/lietuvos-ir-vokiskai-kalbanciu-krastu-istoriniai-rysiai

2018 m. rugsėjo 24 d., pirmadienį, 17.00 val. VU Istorijos fakultete, 211 auditorijoje (Universiteto g. 7) vyks Bochumo Rūro universiteto profesoriaus Klauso Oschemos paskaita "Europos idėjos viduramžiais – kontinento kontūrų formavimasis". Renginį moderuos prof. Rimvydas Petrauskas.

Paskaita vokiečių kalba su sinchroniniu vertimu į lietuvių k.

Ilgą laiką mokslininkai darė prielaidą, kad Europos sąvoka neturėjo didesnės reikšmės viduramžių visuomenėms. Nuo 1980–ųjų metų medievistikos publikacijose Europos idėja labai stipriai išpopuliarėjo – Europa pakeitė tautos sampratą kaip istorinį atskaitos tašką. Tačiau abu šie moksliniai požiūriai istoriškai nėra visiškai teisingi.

Šiame pranešime klausytojai bus supažindinti su Europos idėja ir jos raida, kurią vystė viduramžių rašytojai ir mąstytojai: nuo pirmųjų apibrėžimų ankstyvaisiais viduramžiais ir Karolingų klestėjimo laikotarpiu iki polemiškų Europos idėjų kryžiaus žygių bei turkų karų laikotarpiu 15 a. ir baigiant gilesniais kultūriniais Europos sąvokos apibrėžimais. Šio proceso metu svarbų vaidmenį atlikdavo Europos sienų klausimas ir polemika išorinės grėsmės atvejais. Tad kyla klausimas, kaip ši prieštaringa Europos samprata, žemyno pavadinimą pavertusi savotišku politinių rietenų įrankiu (Kampfbegriff), buvo realizuota. 

Klaus Oschema – žinomas vokiečių medievistas, paskelbęs monografiją „Europos vaizdiniai Viduramžiais“.

Tai - pirmoji paskaita, pradedanti naują Vokietijos istorijos instituto Varšuvoje padalinio Vilniuje rengiamą viešų paskaitų ciklą.

Paskaitų ciklo programa  Žr. taip pat FB Įvykį

Paskaitų ciklo partneriai: Vilniaus universiteto Istorijos fakultetas ir Lietuvos istorijos institutas. 

2018 m. rugsėjo 28 d., 17.00 val. Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų (Katedros a. 4, Vilnius) Renginių salėje vyks mokslo monografijos „Kultūrų kryžkelė: Vilniaus Švč. Trejybės šventovė ir vienuolynas“ pristatymas. 

Pristatymas vyks lietuvių ir ukrainiečių kalbomis. K V I E Č I A M E !

Ansamblis ant Švč. Trejybės kalvos Vilniuje – dviejų skirtingų pasaulių, lotyniško ir bizantiško, susitikimo vieta. XIV a. čia iškilo šventovė, viena pirmųjų krikščioniškų institucijų Vilniuje, iš pradžių stačiatikių, o nuo XVII a. unitų.

Greta kūrėsi ir gyvavo stačiatikių/unitų vienuolynai, mokyklos, brolijos, bibliotekos, spaustuvė. Ilgainiui buvo peržengtos miesto ribos – Vilniaus Švč. Trejybės vienuolynas tapo visos Kijevo metropolijos dvasiniu centru ir unitiško Bazilijonų ordino lopšiu.

Peržengtos ir civilizacijų ribos – ši vieta suartino rusėniškus (ukrainietiškus-baltarusiškus) Rytus ir lietuviškus Vakarus.

Monografijoje, parengtoje bendradarbiaujant Lietuvos ir Ukrainos mokslininkams, atveriami nauji Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės, Vilniaus ir Švč. Trejybės ansamblio istorijos puslapiai, pateikiamos naujos bendro dviejų tautų paveldo interpretacijos.

Knygos viršelis ir turinys

Nuotraukos autorius: Algimantas Aleksandravičius. 

Organizatoriai:

Vilniaus universiteto Istorijos fakultetas

Ukrainos katalikiškasis universitetas

Partneriai:

Bazilijonų Šv. Juozapato Vilniaus vienuolynas

Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai

Projektas:

Stačiatikių ir unitų visuomenės Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje: istorija, kultūra, atmintis

Projektą rėmė:

Lietuvos mokslo taryba

Ukrainos švietimo ir mokslo ministerija

Daugiau informacijos:

Salvijus Kulevičius

el. paštas

tel. + 370 614 74265

Kaip mūsų kasdienis gyvenimas priklauso nuo sėkmingos nematerialaus kultūros paveldo apsaugos? Kaip susiję žmogaus teisės ir tvari plėtra? Šiuos klausimus jau netrukus spręs studentai ir patyrę kultūros paveldo specialistai iš Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Lenkijos. Rugpjūčio 4-11 d. Vilniaus dailės akademijos Nidos meno kolonijoje prasideda 2-oji paveldosaugos vasaros mokykla „Kultūriniai kraštovaizdžiai“.

Antrus metus vykstančio edukacinio renginio tikslas – kelti paveldosaugos ir susijusių disciplinų studentų bei jau praktikuojančių specialistų kvalifikaciją kultūrinių kraštovaizdžių, turinčių UNESCO Pasaulio paveldo statusą, saugojimo ir tvaraus jų naudojimo srityje, aktualizuojant nematerialaus kultūros paveldo svarbą.

Vasaros mokyklos „Kultūriniai kraštovaizdžiai“ paskaitos yra atviros visuomenei. Kviečiami visi besidomintys šia sritimi.

Paskaitos, dirbtuvės ir ekskursijos vyks anglų kalba.

Daugiau informacijos ir vasaros mokyklos programą rasite čia. 

Projektą įgyvendina Vilniaus dailės akademija bendradarbiaujant su Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija, Vilniaus universiteto Istorijos fakultetu ir VšĮ „Archfondas“.

Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba.

Kviečiame aukštųjų mokyklų studentus į vasaros ekspediciją, skirtą PASVALIO KRAŠTO senųjų vėjo malūnų istorijos ir paveldo tyrimams - ŠIAURĖS SPARNAI: ŠIAURĖS LIETUVOS VĖJO MALŪNŲ PAVELDO TYRIMAI’ 2018.

Susidomėjusius prašome registruotis iki birželio 25 d.

Daugiau informacijos ir registracija: (Salvijus Kulevičius). Dalyvių skaičius ribotas. 

Ekspedicijos laikas planuojamas 2018 m. RUGPJŪČIO 6–10 d. 

Nakvynė (Pasvalyje) ir maitinimas – pasirūpins organizatoriai (nemokama).

Ekspedicijos organizatoriai: Pasvalio krašto muziejus, VU Istorijos fakultetas.

Rėmėjai: Pasvalio rajono savivaldybė.

Birželis 5 d., 17:30 val. Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka kviečia į paskaitą „Pamiršta bendruomenė: tarp karaimų ir dingusių Izraelio genčių“, kurią skaitys Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto mokslininkė dr. Dovilė Troskovaitė.

Kalbėdami apie judaizmą dažnai visai nepelnytai pamirštame nors ir nedidelę, tačiau unikalią grupę – Lietuvos karaimus, kurie išpažino kiek kitokią – ne rabinistinę judaizmo formą. Ši etnokonfesinė grupė šiandien retai siejama su žydų tradicijomis ir bendruomene, tačiau ilgus amžius jos buvo itin artimos.

Karaimai – nedidelė savita etninė grupė, įsikūrusi Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje XIV a. pabaigoje – XV a. Tai nekrikščioniška bendruomene, kurios išpažįstama religija yra judaizmo forma, bet savyje turi visų monoteistinių religijų elementų. Šimtmečiais išsaugota karaimų kalba tarpsta tarp kitų, į save nepanašių kalbų, ir nors patyrė nemenką jų įtaką, tačiau išlaikė jai būdingą archajiškumą. 

Gebėjimas prisitaikyti ir kartu išlaikyti savitumą lėmė, kad tokia nedidelė bendruomenė, kurios narių skaičius niekada neviršijo kelių šimtų, sugebėjo išlikti svetimoje aplinkoje. Įsigyvenimo kintančioje aplinkoje būtinybė ir siekis išlikti lėmė bendruomenės raidą – savivokos formavimąsi, kultūrinės orientacijos kaitą. 

Po paskaitos dr. D. Troskovaitė kvies pasikalbėti apie šios bendruomenės istoriją, kultūrą ir kartu paieškoti atsakymo, kas bendra tarp karaimų ir dingusių Izraelio genčių.

FB įvykis