asist. dr. Norbertas Černiauskas

Mokslo publikacijos

Monografijos, studijos:

• Černiauskas Norbertas, Paskutinė Lietuvos vasara: mokslo studija, Vilnius: Aukso Žuvys, 2021.

• Černiauskas Norbertas, et al., Lietuvos Respublikos notariatas (1918–1940) ir jo likimas: sistema, bendruomenė, asmenybės: mokslo studija, Lietuvos notarų rūmai, Vilnius: Všį studija „Versus“, 2021.

• Ambrulevičiūtė Aelita, et al., Išrasta Lietuvoje. Daiktai, idėjos, žmonės: mokslo studija, Lietuvos Respublikos valstybinis patentų biuras, Kaišiadorys: Printėja, 2018.

• Arlauskaitė-Zakšauskienė Inga, et al., Betonas. Mitas: Antrojo pasaulinio karo Sovietų Sąjungos karių palaidojimo vietos Lietuvoje: monografija, Vilnius: Vilniaus universitetas, 2016.

• Bukelevičiūtė Dalia, et al., Socialiniai pokyčiai Lietuvos valstybėje 1918–1940 metais: monografija, Vilnius: Vilniaus universitetas, 2016.

Šaltinių publikacijos:

• Vincas Mykolaitis Putinas, Dienoraštis, 1938–1945, Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, Vilnius: 2022 [istorinių komentarų autorius].

Straipsniai:

• Černiauskas Norbertas, „Santuoka modernėjančioje Lietuvoje (1918–1940): nuo diskusijų iki pokyčių“, in: Istorija, 2019, t. 114, p. 4–37.

• Bukelevičiūtė Dalia, Černiauskas Norbertas, „XX a. 3 dešimtmečio socialinė apsauga Lietuvoje: nuo iššūkio link struktūros“, in: Istorija, 2017, t. 106, p. 5–27.

• Černiauskas Norbertas, Polkaitė-Petkevičienė Giedrė, „Urbanizacija 1918–1940 m.: modernaus miesto ženklai Lietuvoje“, in: Lietuvos istorijos studijos, 2017, t. 39, p. 64–83.

• Butkus Zenonas, Norbertas Černiauskas, „Krizė keičia Lietuvą: 1931–1935 metų pokyčiai visuomenėje ir valstybėje“, in: Lietuvos istorijos studijos, 2016, t. 36, p. 69–87.

• Černiauskas Norbertas, „Nedarbo įveikos galimybės begimstančioje moderniojoje Lietuvoje 1918–1940 metais“, in: Lietuvos valstybingumo branda ir trapumas (1918–1940 m.), 2015.

• Černiauskas Norbertas, „Bedarbių organizuotumas ir veikla Lietuvoje XX a. 3-4-ajame dešimtmetyje“, in: Istorija, 2012, t. 85, p. 26–34.

• Černiauskas Norbertas, „Kada Lietuvoje atsirado nedarbas?“, in: Lietuvos istorijos studijos, 2011, 21, p. 77–90.

• Černiauskas Norbertas, „Nepriklausomos Lietuvos studentija Lietuvos Šaulių Sajungos veikloje 1919–1940 metais“, in: Lietuvos Šaulių Sąjunga: praeitis, dabartis, ateitis. Leidinys skirtas Lietuvos šaulių sąjungos gyvavimo 90-mečiui, Kaunas, 2009.

Mokslo projektai

• Seksualinių normų ir elgsenos kaita modernėjančioje Lietuvos visuomenėje

Vadovas: dr. Valdemaras Klumbys (Vilniaus universitetas).

Projekto turinys: analizuota seksualinių normų, elgsenos, seksualumo politikos ir diskursų kaita Lietuvoje nuo XX a. antro iki devinto dešimtmečio.

Projekto rezultatai: parengtas monografijos „Seksualinis pilietinis karas: seksualinių normų ir elgsenos kaita modernėjančioje Lietuvos visuomenėje (3–9 deš.)“ rankraštis.

Veikla projekte: Tyrėjas.

• Antrojo pasaulinio karo memorialai ir atmintys Lietuvoje: ideologinės tendencijos ir jų valdymo galimybės

Vadovas: doc. dr. Algirdas Jakubčionis  (Vilniaus universitetas).

Projekto tikslas: Identifikuoti esamas ir potencialias propagandines, Lietuvos valstybingumui priešiškas, tendencijas, susijusias su Antrojo pasaulinio karo sovietinių karių įamžinimo objektais, įvertinti galimas su šių objektų sklaida ir interpretacijas susijusias grėsmes (kultūrinės atminties, atminties politikos, informacinių karų perspektyvos) ir pateikti siūlymus dėl atitinkamo jų valdymo.

Projekto rezultatai: Kolektyvinė monografija Kariai. Betonas. Mitas: Antrojo pasaulinio karo Sovietų Sąjungos karių palaidojimo vietos Lietuvoje (Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2016); rekomendacijos; specialistų mokymai.

Veikla projekte: Tyrėjas.

• Modernios socialinės struktūros formavimasis Lietuvoje 1918–1940 m.

Vadovas: prof. dr. Zenonas Butkus (Vilniaus universitetas).

Projekto tikslas: ištirti modernios visuomenės susiformavimą ir jos pokyčius veikiant reformoms bei socialinei politikai 1918–1940 m.

Projekto rezultatai: atlikti tyrimai, leidę nustatyti Lietuvos visuomenės struktūros pobūdį ir pokyčius modernėjančioje Vidurio-Rytų Europoje; išanalizuota gyventojų užimtumo struktūra, išryškinta urbanizacijos ir agrarinės reformos įtaka jos kaitai, atskleistos pamatinės vyriausybės socialinės politikos kryptys siekiant pagerinti tiek individo, tiek visos visuomenės gyvenimo kokybę.  Rezultatai atspindėti kolektyvinėje monografijoje „Socialiniai pokyčiai Lietuvos valstybėje 1918–1940 metais“ (Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2016).

Veikla projekte: Tyrėjas.

Vadovavimas doktorantams, podoktorantūros stažuotojams

Vadovavimas doktorantams:

• Paulius Japertas, Lietuvos visuomenės militarizacija 1944–1990 metais, nuo 2020.

Ekspertinė veikla

• Nacionalinė švietimo agentūra

Eksperto veikla: darbo grupės narys, 2020–2022.

• Kultūros paveldo departamento Penktoji nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba

Eksperto veikla: pirmininkas, nuo 2016–2018.

• Vilniaus miesto savivaldybės Istorinės atminties komisija

Eksperto veikla: narys, nuo 2018.

• Vilniaus miesto istorijos tyrėjų stipendijų komisija

Taikomieji tyrimai

• Lietuvos Respublikos notariato istorijos tyrimas 1918–1940

Vykdyta: 2020–2021.

Užsakymo turinys ir rezultatai: Lietuvos notariato sistemos Pirmojoje Lietuvos respublikoje, notarų asmenybių ir likimų tyrimas. Išleista mokslo studija.

Veikla: Tyrėjas.

• Patentų sistemos ir lietuvių išradimų tyrimas

Vykdyta: 2017–2018.

Užsakymo turinys ir rezultatai: Patentų sistemos sovietmečiu ir po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo tyrimas; lietuvių išradėjų veiklos, padėties bei išradimų sovietmečiu ir po nepriklausomybės atkūrimo tyrimas. Išleista mokslo studija.

Veikla: Tyrėjas.

Mokslo ir studijų populiarinimas

• Černiauskas Norbertas, „Kaunas in der Zwischenkriegszeit: Die Stadt und die Menschen“, in: Fortsetzung folgt: im Zuge der Ein Jahrhundert Litauen (1918–2018) [Herausgeber: Giedrė Jankevičiūtė, Nerijus Šepetys], Vilnius: Vilniaus dailės akademija, 2017.

• Černiauskas Norbertas, „Tarpukario Kaunas: miestas ir žmonės“, in: Pasakojimas tęsiasi: modernizacijos traukinyje. Lietuvos šimtmetis: 1918–2018 [sudarytojai: Giedrė Jankevičiūtė, Nerijus Šepetys], Vilnius, Vilniaus dailės akademija, 2018.

• Černiauskas Norbertas, „Neišnešiota Lietuvos gerovė“, in: Naujasis Židinys – Aidai, 2018, 8.

• Černiauskas Norbertas, „Tarpukario Kaunas: miestas ir žmonės, in: Optimizmo arhitektūra. Kauno fenomenas, Vilnius: Lapas, 2018.

• Černiauskas Norbertas, „1940-ieji „išjungus“ išankstinį žinojimą: kariuomenė, visuomenė, valstybė” in: Vaizdų archyvas, sąsiuvinis nr. 3, 1945 [sud. Kęstutis Grigaliūnas], Vilnius: Vaizdų archyvas, 2018.

• Imagining Lithuania: 100 years, 100 visions, 1918–2018 [edited by Norbertas Černiauskas, Marija Drėmaitė, Tomas Vaiseta], Vilnius: Lithuanian Culture Institute, 2018.

• Įsivaizduoti Lietuvą:100 metų, 100 vizijų. 1918–2018. [sudarytojai ir autoriai: Norbertas Černiauskas, Marija Drėmaitė, Tomas Vaiseta], Vilnius, 2018.

• Černiauskas Norbertas, „„Šliūbas“ tarpukariu: tarp pasaulietinės ir bažnytinės valdžios“, in: Naujasis Židinys-Aidai, 2019, 7.

• Černiauskas Norbertas, „Kitokie mūsų istorijoje: klastingas lenkas, merga su vaiku bei pakastas miškinis“, in: Kodėl taip sunku mylėti? [Mo parodai skirtas katalogas], Vilnius, 2020.

• Černiauskas Norbertas, „1940-ieji: paskutinė Lietuvos vasara“, in: Naujasis Židinys-Aidai, 2020, 4.

• Černiauskas Norbertas, „Moldovos kelias“, in: Naujasis Židinys-Aidai, 2022, nr. 2.

• 2010–2020 m.: kasmetinio istorijos populiarinimo festivalio „Trakinių partizanai“ sumanytojas ir organizatorius (kartu su dr. Mindaugu Nefu).

• Kasmetinių mokslinių konferencijų vykusių Vilniaus universiteto Istorijos fakultete „Trakinių partizanai – akademinė diena“ (2013–2017) organizatorius ir koordinatorius.

• 2012–2013 m. Utenos Laisvės kovų muziejaus nuolatinės ekspozicijos koncepcijos autorius.

• 2015–2016 m. Valstybės pažinimo centro nuolatinės ekspozicijos vienas iš kūrėjų.

• Nuo 2015 m.: kasmetinio nacionalinis moksleivių konkurso „Praeities stiprybė – dabarčiai“ autorius ir rengėjas.

• 2017–2018 m. istorinių-pažintinių TV laidų „Partizanų keliais“ bendraautorius ir istorinio turinio rengėjas (parengta 14 laidų skirtų partizanų karo temoms).

• 2017–2018 m. atkurtos Lietuvos šimtmečiui skirtos ekspozicijos „Nepamirštos ateitys: Lietuvos šimtmečio vizijos“ bendraautorius Valstybės pažinimo centre.

• 2017–2019 m. edukacinio projekto skirto lietuvių bendruomenėms užsienyje „Skrydis su Lietuvos 100-mečio istorija“ bendraautorius. Skaitytos paskaitos lietuvių bendruomenėse Vokietijoje, Liuksemburge, Jungtinėje Karalystėje, Islandijoje, JAV, Baltarusijoje, Danijoje.

• 2019 m. Ekspozicijos 1949 m. partizanų deklaracijos signatarams („19490216: apsisprendimo šifras“) bendraautorius Valstybės pažinimo centre.

• Dviejų dalių istorinio dokumentinio filmo „Redde, quod debes. Nepriklausomybės kovos“ [rež. Andrius Lygnugaris], bendraautorius, Lietuva, 2019.

• 2020 m. Vilniaus 700 metų jubiliejui skirto istorinio naratyvo („Istorinis Vilniaus meniu“) bendraautorius [Norbertas Černiauskas, Neringa Dambrauskaitė, Martynas Jakulis, Marius Ėmužis, Akvilė Naudžiūnienė].

• Nuo 2020 m. rengiamo viešų VU Istorijos fakulteto ir Lietuvos nacionalinio muziejaus paskaitų ciklo „Istorijos miestui ir pasauliui“ iniciatorius ir koordinatorius.

• 2019 ir 2022 m.: skaitė paskaitas ir vedė seminarus Lituanistinių mokyklų mokytojų vasaros kursuose (JAV).

Mokslo asociacijos

• Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos tarybos narys (2018–2024).

Apdovanojimai, įvertinimai

• 2009 m. Šaulių žvaigždės medalis.

• 2013 m., už pilietinę iniciatyvą valstybės stiprinimo labui apdovanotas Lietuvos Respublikos Seimo įsteigtu Gabrielės Petkevičaitės-Bitės atminimo medaliu „Tarnaukite Lietuva“.

• 2015 m. Geriausias Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto dėstytojas.

• 2018 m. Valstybės nepriklausomybės stipendija.

• 2021 m. Vaclovo Sidzikausko premija už mokslo studiją „1940. Paskutinė Lietuvos vasara“.

• 2021 m. mokslo studija „1940. Paskutinė Lietuvos vasara“ Nacionaliniuose Metų knygos rinkimuose pripažinta geriausia 2021 m. publicistikos ir dokumentikos knyga Lietuvoje.

Dėstomi dalykai

Istorijos bakalauro studijų programa:

• Modulis Socioekonominės transformacijos XX a. I-os pusės Lietuvos visuomenėje;
• Modulis Totalitarinė kultūra.

Kultūros istorijos ir antropologijos bakalauro studijų programa:

• Modulis Kultūros paveldas ir turizmas.

Istorijos magistro studijų programa:

• XX a. sociokultūrinė ir kasdienybės istorija: Lietuva ir europiniai bei sovietiniai kontekstai.