Buvę jėzuitai Lietuvoje po 1773 m.: kolektyvinė biografija
Būklė: vykdomas
Projekto turinys: Projekto (tyrimo) objektas – Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje gyvenusių ir dirbusių jėzuitų likimai po jėzuitų ordino panaikinimo 1773 m. Buvusių jėzuitų veikla po 1773 m. Lietuvoje nėra sistemingai tyrinėta, daugiau informacijos turima tik apie Edukacijos komisijos sistemoje dirbusius jėzuitus, o nemokytojavusiųjų jėzuitų biografijos žinomos labai menkai. Tyrimas turėtų atsakyti į klausimus: kiek jėzuitų ir kodėl rinkosi vienokį ar kitokį gyvenimo kelią (mokytojauti, kunigauti parapijoje, prisijungti prie Baltarusijoje oficialiai veikusių jėzuitų, grįžti į privatų gyvenimą)?; kokia jėzuitų dalis liko ištikima senajai tapatybei ir toliau palaikė tarpusavio ryšius, kokie buvo šios neformalios grupės tarpusavio ryšiai ir kokia jų reikšmė?; koks buvusių jėzuitų indėlis į Lietuvos bažnytinį ir kultūrinį gyvenimą XVIII a. pabaigoje – XIX a. pradžioje? Tyrimo rezultatai bus paskelbti monografijoje su priedu – LDK po 1773 m. veikusių buvusių jėzuitų biografijų sąvadu.
Meninė kūryba Kauno gete: tikrovės reprezentacijos klausimai
Būklė: vykdomas
Projekto turinys: Lietuvos žydų (nacių okupacijos metų prievartinių izoliacinių) getų tikrovės vaizdavimo ir atminties vizualizavimo tyrimai įvairiapusiškai plėtojami tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. Analizuojama fotografija, atskirų menininkų (literatų, muzikų, dailininkų) meninis palikimas, rečiau – meninių fenomenų grupės (portretai, vaikų piešiniai, teroro atvaizdai ir kt.). Projekto vykdytojų supratimu, gilėjantis požiūris į Antrojo pasaulinio karo istoriją, augantis žinojimas apie gyvenimą Lietuvos getuose, gausėjanti faktinė informacija (ilgą laiką marginalizuotų menininkų biografijų rekonstrukcija, Kauno geto fotografijų kritinė analizė ir kt., naujų artefaktų atradimai) skatina suvokti ir interpretuoti gyvenimo gete vizualizacijos fenomeną kaip visuminį reiškinį, identifikuojant jo ypatumus, kilmės pagrindą, genezę, raiškos formas, funkcionavimą sukūrimo laiku ir formuojant Holokausto atminties diskursą.
Projektas remiasi atvejo studija (Kauno geto tikrovės reprezentacijos tyrimu), kuria siekiama įvairiapusiškai rekonstruoti geto tikrovės vizualizacijos fenomeną, išryškinant Šoa aukos – tiek išgyvenusiųjų, tiek žuvusiųjų – perspektyvą ir pasiūlyti šiuolaikinę vaizduotę veikiantį šios informacijos perskaitymo būdą. Sėkmingai atliktas tyrimas leistų užpildyti kai kurias reikšmingas faktografines spragas, kritiškai įvertinti gausiai, bet kartais chaotiškai naudojamais pirminiais šaltiniais besiremiančios istoriografijos būklę. Projektu taip pat tikimasi nuosekliai rekonstruoti Abraomo Tory archyvo sudarymo ir jo suradimo istoriją, praplėsti archyvo sudarytojo intencijų sampratą, apčiuopti menininkų ir jų užsakovų ryšius, ištirti Kauno gete aktyvių menininkų – vietinių ir Kaune atsidūrusių užsienio žydų – biografijas, veikimo motyvus ir formas.
Pranciškus Smuglevičius – iškili Europos Apšvietos figūra Abiejų Tautų Respublikoje
Būklė: vykdomas
Projekto turinys: Projektas skirtas menkai ar ir visai netirtiems Pranciškaus Smuglevičiaus (1745–1807) asmenybės ir veiklos aspektams atskleisti, patį Smuglevičių traktuojant kaip iškilų Abiejų Tautų Respublikos ir Europos kultūros bei politikos veikėją. Tyrimas apima visą pluoštą perspektyvų ar aspektų. (1) Smuglevičiaus asmuo bei veikla gvildenamos Apšvietos kontekste, siekiant atskleisti jo, kaip Apšvietos asmenybės, originalumą ir individualumą. (2) Kitas aspektas – Smuglevičiaus šeima, unikalus ATR menininkų klanas, kelias kartas aktyviai besireiškęs kultūriniame gyvenime. Šeimos socialinio konteksto tyrimas padeda atskleisti menininko ryšius su elitu ir visuomene. (3) Smuglevičius 20 metų dirbo Romoje. Iš šio jo gyvenimo laikotarpio ir pėdsako menkai aptarti du aspektai – Smuglevičiaus santykis su Antika ir Romos dailės (ypač Taddeo Zuccari ir Giorgio Vasari sukurtų monumentalių istorinių ciklų, jų aplinkos) įtaka Smuglevičiaus vaizdinei raiškai. (4) Mažiausiai tyrinėta Smuglevičiaus kūrybinio palikimo dalis – jo sukurta sakralinė dailė. Šį jo plikimą siekiama atskleisti epochos dvasinių ieškojimų kontekste, išryškinti sąšaukas su katalikiškosios Apšvietos idėjomis. (5) Grįžęs iš Romos Smuglevičius tapo ne tik paklausiu dailininku, bet ir reikšminga ATR visuomenės figūra, o valstybei lemtingais metais ypač svarbūs buvo jo istorinio, tautinio ir alegorinio turinio kūriniai. Tad ir projekte analizuojama Smuglevičiaus politinė aplinka, jo politinė kūryba ir jos refleksija.
Vatikanas ir Lietuva Antrojo Pasaulinio ir Šaltojo karo laikotarpiu (1939–1958)
Būklė: vykdomas
Projekto turinys: Projekto (tyrimo) tikslas – į Lietuvos akademinį lauką įvesti neseniai atvertų Vatikano archyvinių fondų, chronolgiškai apimančių popiežiaus Pijaus XII pontifikato laikotarpį (1939–1958), lituanistinius šaltinius ir, pasitelkiant jais, atlikti Lietuvos (lietuvių) santykių su Šv. Sostu Antroko pasaulinio ir Šaltojo karo metais analizę. Numatomas pagrindinis projekto rezultatas – dokumentų rinkinio mokslinis leidimas.