Anglijos, Prancūzijos, Vokietijos ir Rusijos interesų sankirta Baltijos šalyse ir jų valstybingumo problema 1918–1920
Būklė: sėkmingai įgyvendintas
Projekto turinys: Projekte tiriama keturių didžiųjų Europos valstybių – Anglijos, Prancūzijos, Vokietijos ir Rusijos – interesų sankirta Baltijos šalyse 1918–1920 m. ir iš to kilusi politinė bei karinė kova, tos kovos poveikis šių šalių valstybingumo kūrybai. Pasitelkus lyginamąjį aspektą gvildenamos Lietuvos, Latvijos ir Estijos valstybių atsiradimo tarptautinės aplinkybės, vertinama, kaip tas aplinkybės paveikė Versalio sistemos kūrėjų ir jos priešininkų grumtynės, kokį poveikį tam turėjo Antantės šalių karinės ir diplomatinės misijos. Taip pat nagrinėjama Baltijos šalių tarptautinio pripažinimo istorija, jos pradžia Vakaruose ir derybos bei taikos sutartys su Sovietais, Vilniaus klausimo sprendimas Sovietų taikos derybose su Lietuva ir Lenkija. Tyrimui ketinama panaudoti net septynių šalių archyvuose sukauptą medžiagą.
Ankstyvoji LDK periferinių Europos visuomenių tipologiniame kontekste: ankstyvojo feodalizmo koncepcijos revizija
Būklė: sėkmingai įgyvendintas
Projekto turinys: Projektu siekiama atlikti XIII–XIV a. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės socialinės struktūros sisteminę analizę ir tipologinę reinterpretaciją Europos periferinių visuomenių kontekste. Tai būtų indėlis į ikikapitalistinių visuomenių lyginamąją istorinę sociologiją, kvestionuojant ar bent koreguojant LDK ankstyvojo feodalizmo (gamybos būdo prasme) tezę. Verifikavimui bus pasitelktas iki šiol lietuvių istoriografijoje ignoruotas ankstyvosios Vidurio Europos valstybės modelis. Omenyje turima Vidurio Rytų Europos šalių istoriografijoje XX a. viduryje kilusi, bet ir XXI a. aktualumo nepraradusi koncepcija bei šiuolaikinėje marksistinėje medievistikoje pasitelkiamos konceptualizuotos feodalinio gamybos būdo ir jo alternatyvų (tributarinis, valstiečių, afrikinis ir kt. gamybos būdai) sampratos. Tyrimą sudarys trys dalys: teorinė, LDK atvejo ir lyginamoji.
Tyrimas padės suvokti ankstyvosios LDK atvejį plačiame Europos periferinių visuomenių kontekste, tuo pačiu iš esmės atnaujinant ir praplečiant komparatyvistinį-tipologinį instrumentarijų ir atsisakant Vakarų istoriografijoje sukritikuotos tiesmukos feodalizmo/Azijinio gamybos būdo dichotomijos; atskleis Europos periferinių visuomenių jų ankstyvojo valstybingumo raidos stadijoje panašumus ir skirtumus; prisidėti prie tarpdalykinės istorijos ir socialinių mokslų sąveikos bei neetnocentrinės lituanistikos plėtros.
LDK pasienio su Prūsija infrastruktūra. Jos socialinės aplinkos ir ekonominio efektyvumo tyrimas (XVIII a. II pusė)
Būklė: sėkmingai įgyvendintas
Projekto turinys: Pasienio su Prūsija ruožas buvo viena iš pagrindinių Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės užsienio prekybos erdvių. Čia telkėsi prekybiniai vandens ir sausumos keliai, prekybos, prekybininkų aptarnavimo ir sienos kontrolės infrastruktūra. Projektu siekiama ištirti šios erdvės infrastruktūrą, ekonominį efektyvumą ir jos socialinę aplinką XVIII a. antroje pusėje. Tam ketinama analizuoti prekių judėjimą iki sienos ir per sieną (neužmirštant prekių asortimento ir kiekių, nuo sezoniškumo priklausančių prekių gabenimo būdų, kelionės trukmės ir įveikiamo nuotolio klausimų), su tuo susijusį personalą, o taip pat nelegalią prekybą (būdus ir kelius apeiti valstybinę sienos infrastruktūrą) bei vietos gyventojų ir pareigūnų kasdienybės siužetus. Tikimasi geriau suvokti LDK prekybos ir joje dalyvavusių asmenų veikimo schemas. Tyrimui bus pasitelkti LDK Iždo komisijos dokumentai, didikų šeimų prekių gabenimo ataskaitos ir kiti šaltiniai. Kartu su kitais istorinio tyrimo metodais bus naudojami ir skaitmeninės humanistikos instrumentai.
Piliakalnių funkcinė raida – nuo įtvirtintos gyvenvietės iki kunigaikščio rezidencijos
Būklė: sėkmingai įgyvendintas
Projekto turinys: Žmonės ant Aukuro kalno Kernavėje apsigyveno pirmaisiais amžiais po Kristaus. Vėliau piliakalnio paskirtis keitėsi. Atėjo laikas, kai ant jo iškilo ankstyviausia rezidencinė Lietuvos valdovo pilis. Šiandien šis piliakalnis laikomas vienu iš ryškiausių priešistorės ir pirmųjų Lietuvos valstybės šimtmečių liudininkų. Kernavėje, kaip ir daugelyje kitų Lietuvos piliakalnių, archeologiniai tyrimai vykdyti dar XX a. Deja, šių tyrimų rezultatai kelia daugiau klausimų nei duoda atsakymų. Pastaraisiais metais taikomi nauji archeologinių tyrimų ir archeologinės medžiagos analizės metodai suteikia gerokai daugiau galimybių ir informacijos.
Tyrimu siekiama nustatyti Aukuro kalno piliakalnyje susiformavusių kultūrinių sluoksnių chronologiją ir remiantis tuo patikslinti lokalų, o kartu ir regioninį sociokultūrinės raidos modelį, geriau suvokti valdovo rezidencinės pilies raidą. Pagrindinės tyrimo kryptys ir metodai: esamų archeologinių duomenų susisteminimas; neintervenciniai geofiziniai (georadaras, magnetometras) ir minimalūs intervenciniai (geologinis grąžtas) tyrimai; detalieji archeologiniai tyrimai; aptiktų artefaktų ir objektų analizė; surastų ekofaktų zooarcheologiniai ir paleobotaniniai tyrimai; sluoksnių ir objektų datavimas AMS 14C metodu bei datavimo sinchronizavimas.