Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bajorų virtuvė XIV–XVII a. I pusėje
Būklė: vykdomas
Projekto turinys: Pastaruoju metu populiariomis tapo tiek kulinarijos apskritai, tiek istorinės virtuvės temos. Reaguojant į tai siūlomas sistemingas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų virtuvės tyrimas. Tyrimas apimtų įvairius Lietuvos „aukščiausios“ virtuvės aspektus: maisto produktų, patiekalų, gėrimų ir maisto gamybos, o taip pat virtuvės tarnybos, stalo serviravimo, ceremonialo ir puotų temas. Tyrimu siekiama atskleisti, kokią reikšmę valgymas ir puotos turėjo socialiniame ir valstybės reprezentavimo kontekstuose, kokie buvo ryšiai su kitų Europos šalių valdovų virtuvėmis, kaip ir kada iš kitų šalių būdavo perimamos naujovės. Pasirinkta plati tyrimo chronologija, nuo XIV a. iki XVII a. vidurio, leidžianti apčiuopti Lietuvos valdovų virtuvės tradicijas ir pokyčius. Tyrimui pasitelkiami įvairūs šaltiniai, pavyzdžiui, valdovų sąskaitų knygų duomenys, archeologinių tyrimų rezultatai. Planuojamas projekto rezultatas – mokslo monografija.
Lietuvos užsienio politikos 1917–1920 m. dokumentų rinkinys
Būklė: sėkmingai įgyvendintas
Projekto turinys: Sistemingas užsienio politikos dokumentų publikavimas yra tapęs valstybių prestižo ir įtakingumo žymeniu. Tai jau seniai daro ne tik Didžioji Britanija, JAV, Prancūzija, Vokietija ar kitos didelę įtaką tarptautinių santykių politikoje turinčios ir aktyviai šioje sferoje veikiančios šalys, bet „mažesni žaidėjai“. Šie dokumentai publikuojami kaip politinis ir intelektualinis šalies paveldas.
Šis projektas yra didesnio projekto, kuriuo siekiama publikuoti 1917–2018 m. Lietuvos užsienio politikos dokumentų rinkinį, pirmasis etapas. Jis skirtas pirmojo rinkinio tomo (chronologinės ribos 1917–1920 m.) parengimui ir publikavimui. Tyrimo metu buvo atrinkti valstybės atkūrimo tarptautines sąlygas, valstybės kūrėjų pastangas tas sąlygas pagerinti ir steigti valstybines institucijas, pirmuosius žingsnius deklaruojant šalies nepriklausomybę ir pastangas tam gauti tarptautinį pripažinimą bei laviravimą tarp didžiųjų valstybių interesų liudijantys Lietuvos užsienio politikos dokumentai.
Projekto rezultatas: dokumentų rinkinys Lietuvos užsienio politikos dokumentai. I tomas: 1917–1920 metai, sud. Zenonas Butkus, Alfonsas Eidintas, Kęstutis Kilinskas, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras, 2022.
Šunys Lietuvoje XIII–XVIII a.: veislių ištakos, paskirtis ir auginimo kultūra
Būklė: sėkmingai įgyvendintas
Projekto turinys: Projekto (tyrimo) laukas – sudėtinga ir įvairialypė viduramžiais bei naujaisiais laikais Lietuvoje gyvenusių šunų istorija. Tokie vaizdingi epitetai, kaip „ištikimiausias žmogaus draugas ir palydovas“, kartu su realijomis ir faktais, byloja apie reikšmingą šuns vaidmenį žmogaus gyvenime. Atitinkamai šunų istorija gali būti puikiu „šaltiniu“ geriau pažįstant žmonių gyvenimą ir jo raidą.
Projektu pirmą kartą Lietuvoje siekiama visapusiškai ir išsamiai ištirti archeologinius, zooarcheologinius ir istorinius šaltinius apie XIII–XVIII a. Lietuvoje augintus šunis: jų dydžių ir sudėjimo įvairovę, sveikatą, gydymo apraiškas, šunų priežiūros „ūkio“ struktūrą ir jos veikimo principus ir kt. Atlikus šunų archeologinių artefaktų stabiliųjų izotopų tyrimus bus įvertinta šunų mityba ir nustatytos sąsajos tarp šuns tipo, galimos jo paskirties, mitybos bei sveikatos būklės. Numatomi moderniausi genetiniai tyrimai, kurie padėtų atskleisti XIII–XVIII a. Lietuvoje augintų šunų tarpusavio sąsajas (per 500 metų istorijos laikotarpį) ir ryšius su dabartinėmis veislėmis, leistų apčiuopti seniausių šiandieną žinomų vietinių veislių ištakas, o morfologiniai tyrimai padėtų rekonstruoti, kaip atrodė atskirų šunų veislių pirmtakai.
Tadas Daugirdas: trispalvės savimonės archeologija
Būklė: sėkmingai įgyvendintas
Projekto turinys: Tadas Daugirdas (1852–1919) – lietuvių tautinio atgimimo veikėjas, kuris turėjo didelės įtakos tautinės savimonės formavimuisi ir valstybingumo simbolių kūrimui, tačiau ilgainiui jis pasiliko istorinės atminties periferijoje. Likdamas „milžinų paunksmėje“ jis taip ir nesusilaukė bent kiek platesnio ir atidesnio tyrinėtojų žvilgsnio. Daugirdo veikla apėmė kelias visuomeninio ir kultūrinio gyvenimo sferas: tapybą, archeologiją, muziejininkystę, etnologiją, publicistiką. Deja, jo asmenybė, suskaidyta į meninės veiklos, archeologinės praktikos ir valstybės veikėjo darbų fragmentus, taip ir liko išbarstyta po įvairius akademinius kontekstus. O jo nuopelnai lietuviškos savimonės formavimuisi vis dar lieka iš principo neįvertinti.
Projektu (tyrimu) siekiama pateikti vientisą, sintetinę Daugirdo biografiją, bandant suvokti jo asmenybę kaip biografinę visumą ir omenyje turint, kad jo asmenybė puikiai atspindi lietuviškos tapatybės virsmus ir XIX a.–XX a. sandūroje užgimusio lietuvio inteligento tipo formavimąsi.