Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės teisinė kultūra: valdovo teismas XV a. pabaigoje – XVI a.
Būklė: sėkmingai įgyvendintas
Projekto turinys: Projekto tikslas – ištirti Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės teismų sistemos raidą ir kismą XVI a. I pusėje (iki teismų reformos ir Antrojo Lietuvos Statuto). Šis LDK teisinės kultūros pažinimui svarbus sandas yra palyginti menkai reflektuotas Lietuvos ir užsienio istoriografijoje. Bus gvildenama valdovo teismo ir jo atšakų formavimo istorija, kuriai atskleisti svarbiausias ir išsamiausias šaltinis yra kaip sudėtinė Lietuvos Metrikų dalis išlikusios valdovo teismo knygos. Į šias knygas įrašyti dokumentai teikia galimybę tirti didžiojo kunigaikščio – aukščiausio teisėjo – teisinę sąmonę, juridinio mąstymo raidą, vykdyto teisingumo sampratą, įstatymų naudojimo ir laikymosi kultūrą, t. y. principo non rex est lex, sed lex est rex realizavimo klausimą; taip pat leidžia analizuoti valdovo – viršiausio teisėkūros instituto – indėlį ir vaidmenį tobulinant juridines normas ir Lietuvos Statutą.
Lietuvos sentikių bažnyčia: 1918–2018 m.
Būklė: sėkmingai įgyvendintas
Projekto turinys: Projekto tikslas – ištirti Lietuvos sentikių bažnyčios istoriją nuo 1918 iki 2018 m., esmingai ją atnaujinant šaltinių ir tyrimo metodų požiūriu, įtraukiant naujus istorinius siužetus. Nagrinėjami: sentikių Bažnyčios vidiniai procesai, jos sąveiką su valstybe, visuomene ir tarptautinėmis realijomis; sentikių religinė kultūrinė ir politinė tapatybė; religinio paveldo (cerkvių, ikonų) ir meno istorijos klausimai. Istorinis aspektas papildomas šiuolaikinėmis kultūros sociologijos ir religijos sociologijos perspektyvomis. Projekto metu tai pat bus parengta šaltinių publikacija (knyga), kurioje numatyta paskelbti tris šaltinių grupes: Bažnyčios ir valstybės santykiai; vidiniai Bažnyčios dokumentai; sentikiai ir visuomenė, santykiai su kitomis konfesijomis. Į akademinę ir visuomeninę apyvartą būtų įtrauktas naujas kompleksas Lietuvos sentikių istorijos šaltinių.
Tarp pašaukimo ir profesijos: protestantų dvasininkija (evangelikai reformatai) Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje XVI–XVIII a.
Būklė: sėkmingai įgyvendintas
Projekto turinys: Projekto (tyrimo) objektas – XVI–XVIII a. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės protestantų dvasininkai. Tyrimui pasirinkti evangelikai reformatai (preliminariai apie 1000 asmenų), kaip reprezentatyvi ir gausiausia evangelikų tikėjimo grupė. Reformacija atnešė daug pokyčių LDK visuomenėje, vienas iš jų – susiformavo nauja socialinė grupė evangelikų dvasininkai. Jie tapo vienais iš svarbiausių reformacijos veikėjų. Paradoksalu, tačiau gausioje Reformacijos istoriografijoje, įskaitant ir fundamentalias sintezes, LDK protestantų dvasininkai kaip atskiras objektas (socialinė grupė) iš esmės nėra sulaukusi dėmesio.
Tyrime analizuotas kolektyvinis evangelikų reformatų dvasininkų portretas: aptarta regioninė ir socialinė kilmė, išsilavinimas, šeimyninė padėtis, socialiniai gyvenimo pagrindai, karjera, santykiai su bendruomene ir pasaulietine valdžia. Ketinama sudaryti LDK evangelikų reformatų dvasininkų sąrašą, patikslinti protestantiškų bažnyčių tinklą. Tyrimu siekiama sukonkretinti LDK protestantišką tapatybę ir išsiaiškinti jos ypatumus (nuo tipiškumo iki išskirtinumo).
Žmonės ir žirgai Tautų kraustymosi laikotarpio (IV–VI a.) Lietuvoje Sr ir O stabiliųjų izotopų duomenimis: kilmė ir socialinis kontekstas
Būklė: sėkmingai įgyvendintas
Projekto turinys: Projekto idėja – atlikti dviejų regionų (Rytų ir Centrinės Lietuvos) išskirtiniuose kapuose aptiktų etaloninių numanomai nevietinės kilmės ir socialiniu požiūriu išskirtinių individų (vyrų ir moterų) bei žirgų palaikų tyrimus, tam pasitelkiant naujausius metodus (stroncio ir deguonies izotopų). Palyginamajai analizei numatyta tirti ir kelis archeologiniu požiūriu tipiškus (įkapių kompleksais iš vietos kultūrinio konteksto neišsiskiriantys) kapus. Gauti duomenys, juos įvertinus Europos stroncio ir deguonies izotopų tyrimų kontekste bei pasitelkus naujausius archeologinius, zooarcheologinius ir antropologinius tyrimus, leistų patvirtinti arba paneigti hipotezę, kad Tautų kraustymosi laikotarpiu Lietuvą pasiekė nevietinės kilmės žmonės bei žirgai ir tai turėjo įtakos baltų genčių socialinei organizacijai ir kultūrai bei vietinio tipo žirgų raidai. Pasitvirtinus hipotezei apie nevietinę šių individų kilmę, būtų nustatyta jų kilmės vieta, o kai kuriais atvejais ir viso gyvenimo mobilumo istorija, įvertinamas politinis ir socialinis migracijų fonas. Projekto metu naudojantis 14C AMS metodu bus patikslintas tiriamų kapų datavimas, o tai leistų patikslinti Tautų kraustymosi laikotarpio paminklų ir dirbinių chronologiją Lietuvoje.
Projekto metu atlikti 41 gyvūno, 40 žmonių ir 13 arklių tyrimai. 87Sr/86Sr tyrimų duomenimis, apie 30 proc. individų buvo ne vietinės kilmės. Reikšmingo skirtumo tarp nevietinių gyventojų dalies, lyginant vyrų ir moterų, o taip pat ir skirtingo socialinio sluoksnio žmonių grupes, nebuvo. Arklių 87Sr/86Sr tyrimai iš dalies patvirtino hipotezę, kad didžiausi III–VII a. arkliai yra nevietinės kilmės, o naujai atlikti II–XIV a. arklių morfologiniai tyrimai leido rekonstruoti arklių biometrinius ypatumus bei jų raidą. Pagal 87Sr/86Sr tyrimų rezultatus, nevietinių arklių, taip pat kai kurių žmonių kilmės vieta galimai buvo Pietų Švedija. Nustatyta, kad bent 3 kariai galėjo būti kilę iš Sembos arba šiaurės rytų Lenkijos. Gauti rezultatai verčia iš naujo apsvarstyti dabartinius modelius, remiantis kuriais, Pietų ir Vidurio Europa yra dominuojančios migracijos erdvės tiek vėlyvuoju romėnišku, tiek Tautų kraustymosi laikotarpiu.
Projekto rezultatai paskelbti mokslo straipsniuose.