Augustinas Voldemaras. Intelektualinė ir visuomeninė biografija
Būklė: sėkmingai įgyvendintas
Projekto turinys: Lietuvos Respublikos Prezidento Antano Smetonos (1919–1920, 1926–1940) biografija yra sulaukusi išskirtinio tyrinėtojų dėmesio, yra pasirodžiusi ne viena jo asmenybei skirta biografija. Tyrėjų dėmesio sulaukė ir beveik visų 1918 m. Nepriklausomybės akto signatarų biografijos. Tačiau nepriklausomos Lietuvos kūrėjų gretose išskirtinį vaidmenį vaidino ir ilgalaikis politinis Smetonos bendražygis, pirmasis Lietuvos Respublikos premjeras, užsienio reikalų ministras, istorikas Augustinas Voldemaras (1883–1942).
Projekto (tyrimo) tikslas – išryškinti Voldemaro intelektualinės ir visuomeninės biografijos kontekstus, kuriuose persipina tarpdisciplininės aspiracijos, europinės idėjinės ir intelektualinės tendencijos, visuomenės gyvenimo aktualijos. Gilintasi į ankstyvą Voldemaro susidomėjimą filologija ir istorija, istorijos teorijos ir metodologijos problematika, intelektualinius impulsus Peterburgo ir Permės laikotarpiais (1900–1917). 3 deš. Voldemaras įsitraukė į vienu iš naujosios istorijos (nouvelle histoire) tėvų vadinamo Henri Berro 1925 m. inicijuotą Tarptautinį sintezės centrą (Centre International de Synthese). Šis centras buvo vienas ryškiausių tarpdisciplininių studijų centrų to meto Europoje. Nors ir nėra pakankamai duomenų apie Voldemaro įsitraukimo mastą, viena aišku, kad jis priklausė centro Istorinės sintezės sekcijai ir taip, bent formaliai, įsiterpė tarp to meto ryškių istorikų, sociologų ir filosofų. Būtent dėl to tyrime atidžiai gvildenami prancūziškieji Voldemaro biografijos kontekstai.
Tyrime taikomos intelektualinės istorijos ir socialinės biografijos prieigos.
Muziejus kaip vyraujančių ir alternatyvių naratyvų polilogo erdvė: nuo teorijos link praktikos
Būklė: sėkmingai įgyvendintas
Projekto turinys: Projektu siekta atlikti tuo metu Lietuvos ir Ukrainos muziejuose besireiškiančių naratyvų analizę ir remiantis ja (1) identifikuoti muziejiniais naratyvais skleidžiamas vertybines orientacijas, (2) išryškinti dominuojančius ir alternatyvius muziejinius naratyvus, jų tarpusavio sąveikos problemas Lietuvoje ir Ukrainoje, (3) remiantis šiuolaikinių muziejinių naratyvų kūrimo teorijomis pateikti metodinius pasiūlymus, kaip nūdienos muziejus turi prisidėti prie aktualijas ir vertybines slinktis atliepiančio požiūrio formavimo. Pagrindiniai projekto rezultatai: kolektyvinė monografija Naratyvų labirintuose: Lietuvos ir Ukrainos muziejų patirtys, moksl. red. Rūta Šermukšnytė, Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2019; rekomendacijos Lietuvos ir Ukrainos muziejų specialistams; seminarų ciklas. Monografija išleista lietuvių ir ukrainiečių kalbomis.
Nekrikščioniškų bendruomenių tapatybių sankloda Lietuvoje XIX–XX a.
Būklė: sėkmingai įgyvendintas
Projekto turinys: Tyrimas remiasi idėja, kad modernios nekrikščioniškų bendruomenių tapatybės Vidurio Rytų Europoje, tapusios lūžiu šių bendruomenių gyvenime ir savivokoje, buvo šiame regione vykusio spartaus tautų kūrimosi pasekmė, tačiau turėjo ir savitumų, kurios lėmė gyvenimas diasporoje, nekrikščioniška religija, poreikis prisitaikyti dominuojančioje visuomenėje. Tyrimu siekta nustatyti modernių nekrikščioniškų bendruomenių tapatybių formavimą(si), atskleidžiant tų tapatybių ryšius su nacionalizmo formavimosi procesais regione, dominuojančios visuomenės nuostatomis ir politika mažumų atžvilgiu. Projekto rezultatai pristatyti mokslo straipsniuose.
Paribiai ar centrai? Mitybos adaptacijos strategijos ir Vidurio Azijos kalnų priešistorinių bendruomenių reikšmė maisto globalizacijai
Būklė: sėkmingai įgyvendintas
Projekto turinys: Eurazijoje kultūrinių augalų ir prijaukintų gyvūnų rūšys jau priešistorėje išplito toli nuo žemdirbystės epicentrų, egzistavusių pietvakarių Azijoje ir dabartinės Kinijos teritorijoje. Šie procesai turėjo didelės ekologinės, ekonominės ir socialinės įtakos vietinėms populiacijoms bei aplinkai. Minėtų augalų ir gyvūnų išplitimas Eurazijoje žymi maisto globalizacijos ir globalių kontaktinių tinklų formavimosi pradžią, prasidėjusią 3000 metų anksčiau nei garsusis Šilko kelias. Nors tam tikrų kultūrinių augalų pasiskirstymas Eurazijos priešistorėje rodo galimą geografinių paribių, tokių kaip dykumos ar kalnai, svarbą ankstyviesiems maisto globalizacijos procesams, visgi mainų ir paplitimo mechanizmai veikiantys juose ar per juos lieka diskusijų objektu. Iki šiol geografinių paribių, kaip filtrų, poveikis augalų ir gyvūnų selekcijai, kurią vykdė vietinės bendruomenės, lieka neaiškus. Šio projekto tikslas – vadovaujantis centrinio Tian Šanio (Kirgizija) bronzos amžiaus bendruomenių pavyzdžiais, nustatyti aukštikalnių įtaką maisto globalizacojos procesams priešistorėje.
Projekto metu atlikti pirmųjų žemdirbių ir gyvulių augintojų adaptacijų strategijų ribinėse centrinio Tian Šanio kalnų zonose tyrimai, aiškinantis kultūrinių augalų ir gyvūnų kilmę, chronologiją, rūšinę sudėtį, įvertinant jų pasirinkimo kriterijus. Tyrimų medžiaga lyginta su žemesnėse vietose (Uzbekistane, Turkmėnijoje, Kazachstane ar Kinijoje) esančių jau tyrinėtų objektų medžiaga. Surinkti duomenys integruoti į platesnį maisto globalizacijos kontekstą.
Projektą įgyvendino tarptautinė specialistų ir jaunų mokslininkų komanda, naudotos naujausios empirinių mokslinių tyrimų metodikos, leidžiančios prasiskverbti iki molekulinio lygmens.