XIII–XVIII a. sausumos keliai Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje: struktūra, architektūra, priežiūra ir funkcionalumas
Būklė: sėkmingai įgyvendintas
Projekto turinys: Projekto (tyrimo) objektas – XIII–XVIII a. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės sausumos kelių tinkas ir jo raida. Vandens kelių išsidėstymas buvo nulemtas gamtinių sąlygų ir pritaikomumo, o šiuo atveju sausumos keliai buvo tikslingai kuriami ir jie tapo akivaizdžiais visuomenės raidos ir jos gyvenimo ritmo liudytojais. Pastarųjų raida priklausė nuo politinių, socialinių, ekonominių veiksnių. Tyrimas išryškino kelis sausumos kelių LDK ridos „žingsnius“: XIV a. besiformuojanti LDK paveldėjo ankstyvąjį baltų genčių kelių tinklą; LDK valdovas šalį valdė po ją keliaudamas nuolatiniais maršrutais, kurie ilgainiui peraugo į valstybinės reikšmės traktus; iki XVII a. vidurio susiklostė šalies urbanistinė struktūra, kuri buvo sujungta sausumos keliais; XVIII a. valstybė skyrė ypatingą dėmesį kelių gerinimui ir priežiūrai, jie tapo efektyviai funkcionavusios administracijos rodikliu.
Tyrimo rezultatai paskelbti monografijoje: Tomas Čelkis, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kelių evoliucija. Sausumos užvaldymas, Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2021; ir šaltinių publikacijoje: Senųjų Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kelių aprašymai / Descriptions of the Old Roads of the Grand Duchy of Lithuania, par. Algirdas Antanas Baliulis, Tomas Čelkis, Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2018.
Gyvenamoji architektūra sovietinėje Lietuvoje: tarp masinės ir individualios
Būklė: sėkmingai įgyvendintas
Projekto turinys: Projektas skirtas gyvenamosios architektūros modernizacijos Lietuvoje tyrimui, siekiant išryškinti gyvenamosios aplinkos ir gyvenimo sąlygų pokyčius per 5 dešimtmečius (1940‐1990 m.). Buvo atlikta sovietmečiu Lietuvoje pastatytų gyvenamųjų namų inventorizacija, nustatant jų architektūrinę įvairovę ir tiriant jų statybos sociopolitines aplinkybes bei dėsningumus. Nagrinėtos gyvenamosios architektūros planavimo ir statybos aplinkybės, kaita ir įvairovė, akcentuojant planavimo politiką, gyventojų ir architektų siekį individualizuoti erdves bei pasitelkiant Baltijos regiono kontekstą. Projekte derintos menotyros ir istorijos disciplinos.
Istorinės vaizduotės laboratorija: praeities tyrinėtojų ir menininkų dialogai
Būklė: sėkmingai įgyvendintas
Projekto turinys: Tirtos XX a. pab. – XXI a. istorinės kultūros lauke gimusios konceptualiai įdomiausios meninės Lietuvos visuomenės ir valstybės istorijos reinterpretacijos/reprezencijos (sukurtos rašytojo Mariaus Ivaškevičiaus, dailininko Petro Repšio, fotografo Algimanto Aleksandravičiaus, kino režisieriaus Algimanto Puipos, kompozitorių kolektyvo kūrusio 2018 m. Vasario 16-osios koncerto „Gloria Lietuvai“ programą), esmingai praturtinusios posovietinio sociumo istorinę kultūrą naujais pasakojimais apie praeitį. Tyrimo metu kelti ir spręsti šie klausimai: (1) ką esmingai naujo apie istoriją ir atmintį gali pasakyti menininkas, pasitelkdamas „vaizduotės intrumentus“?; (2) kokios yra konkrečios meninės veiklos ir raiškos formos (romano, kino filmo, piešinio, fotografijos, muzikinio kūrinio ir kt.) galimybės bei ribotumai reflektuojant ir reprezentuojant istoriją?; (3) kaip įmanomas menininko ir mokslininko bendras darbas reinterpretuojant bei reprezentuojant konkrečius Lietuvos istorijos siužetus istorinės vaizduotės lauke?; (4) kokiais būdais konkretiems menininkams savo darbais pavyko praturtinti Lietuvos visuomenės istorinę kultūrą? Projekto rezultatai yra svarbūs keliais aspektais: (1) mokslinis aspektas – ištirtas Lietuvos istorikų bendruomenei iki šiol mažai pažįstamas istorinės vaizduotės reiškinys ir jo raiška, tuo pačiu pasiūlant teorinius-metodologinius „intrumentus“, kaip istorikai turėtų dirbti su menininkų kuriamomis istorijos ir atminties interpretacijomis; (2) kultūrinis aspektas – inicijuojamo mokslininkų ir menininkų dialogo metu buvo populiarinamos novatoriškos Lietuvos istorijos ir atminties temų interpretacijos, atliktos iškilių Lietuvos menininkų.
Projekto rezultatai: parengtas tekstas Istorinės vaizduotės laboratorija; publikuoti du mokslo straipsniai; žurnale Kultūros barai publikuoti keturi interviu su meninių istorijos interpretacijų autoriais.
Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės vienuoliai katalikai: biogramų sąvadas
Būklė: sėkmingai įgyvendintas
Projekto turinys: Projekto tikslas – parengti Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (1387–1795 m.) katalikų (tiek lotynų, tiek graikų apeigų) vyrų vienuolių struktūruotų biogramų sąvadą. Sukurtas atviros prieigos ir be apribojimų prieinamas skaitmeninis (internetinis) sąvadas: http://monasch.nazwa.pl/mw19-lt/index.php?title=Strona_główna.
Sąvade susistemintos ir patogiai prieinamos žinios apie lig šiol menkai pažintos, tačiau intelektualiniam, religiniam ir kultūriniam Lietuvos gyvenimui itin svarbios ir kokybiškai gausios socialinės grupės – katalikų vienuolijų narių – personalijas. Pateikiama informacija apie asmens gimimo (krikšto) aplinkybes, geografinę ir socialinę kilmę, įvilktuves, įžadus ir šventimus, studijas, pareigas vienuolijoje, intelektualinę ir kultūrinę veiklą, mirtį ir palaidojimą. Projekto rezultatai reikšmingi įvairių humanitarinių mokslų sričių – istorijos, filologijos, filosofijos, teologijos, menotyros – tyrinėtojams Lietuvoje ir už jos ribų.
Seksualinių normų ir elgsenos kaita modernėjančioje Lietuvos visuomenėje
Būklė: sėkmingai įgyvendintas
Projekto turinys: Projekto (tyrimo) tikslas – tirti XX a. 3–9 deš. seksualinių normų ir elgsenos kaitą Lietuvos valstybės politikos ir diskursyviniame bei praktiniame socialinės tikrovės lygmenyse, nustatyti įvykusius pagrindinius pokyčius ir įvertinti, ar šie pokyčiai leidžia kalbėti apie esminį lūžį, kuris sociologijoje ir socialinėje istorijoje yra apibrėžiamas „seksualinės revoliucijos“ sąvoka. Projekto rezultatai: publikuoti 6 mokslo straipsniai, parengta monografija (Tomas Vaiseta, Valdemaras Klumbys, Mažasis o: seksualumo kultūra sovietų Lietuvoje, Vilnius: Baltos lankos, 2022).
Valstybės ir autochtonų bendruomenių konfliktai: resursų gavyba ir žemėvaldos diskusijos Sibire (Rusijos Federacija)
Būklė: sėkmingai įgyvendintas
Projekto turinys: Sugriuvus Sovietų Sąjungai Rusijos Federacija priėmė teisės aktus, reguliuojančius Rusijos šiaurės tautų teises į žemę ir resursus. Šie aktai (teoriniame lygmenyje) įteisino autochtonų bendruomenių (obščiny) teisę valdyti dideles teritorijas, į kurias negali pretenduoti pramoniniai projektai arba bent jau numatytas siekis, kad resursų gavybos projektai būtų nagrinėjami ir vertinami atsižvelgiant į kultūrinį bei gamtinį poveikį autochtonams. 2000 m. šis teisinis mechanizmas neteko galios. Nuo tada galima matyti minėtos praktikos akivaizdžią ir nuolatinę eroziją.
Projekte gvildenta autochtonų teritorinių teisių situacija Rusijos Federacijoje. Pasitelkiant juridinės antropologijos prieigą ir kokybinius tyrimų metodus analizuotos autochtonų recepcijos ir jų praktikose pasireiškiantis „socialinis teisės aktų gyvenimas“: siekta atskleisti, kaip autochtonai suvokia ir vertina teisinius tekstus, politinius procesus ir įvykius, kokias strategijas jie naudoja įgalinant savo veiksmus tiek formaliame lygmenyje, tiek ir kasdieninėse praktikose valdant dideles taigos teritorijas. Atskleidžiama, kaip teisės aktai yra naudojami, interpretuojami ir realizuojami tam tikrose vietose ir tam tikru laiku, kaip šie procesai sąlygoja spalvingas teisių raiškos (ar jų neegzistavimo) geografijas.
Projekto rezultatai apibendrinti monografijoje: Donatas Brandišauskas, Leaving Footprints in the Taiga: Luck, Rituals and Places Among Orochen-Evenki, Oxford, New York: Berghahn Press, 2017.
Valstybingumo kraštovaizdis: aplinkos transformavimas Lietuvos istorinėse sostinėse
Būklė: sėkmingai įgyvendintas
Projekto turinys: Projekto (tyrimo) tikslas – nustatyti, kaip XIII a. pabaigoje ir XIV a. pradžioje, kuomet stiprėjo didžiojo kunigaikščio valdžia, buvo pertvarkoma Lietuvos valstybė ir jos teritorija, sukuriant naujus galios centrus Kernavėje ir Trakuose, ir kaip tai atsispindėjo to meto kultūriniame kraštovaizdyje. Įgyvendinant projektą buvo atlikti kompleksiniai archeologiniai tyrimai, taikant nedestrukcinius ar mažos apimties destrukcinius metodus. Atskleista, kad dideli aplinkos keitimo darbai Kernavėje atlikti tik XIV a., jau valdant Gediminaičių dinastijos kunigaikščiams, o ne didžiojo kunigaikščio Traidenio (1268–1282) laikais, kaip manyta iki tol. Nustatyta, kad Senieji ir Naujieji Trakai buvo įkurti iki tol neapgyventose vietose ir abiem atvejais vietos pilių statyboms buvo pasirinktos taikantis prie gamtinės aplinkos.
Tyrimų rezultatai paskelbti mokslo straipsniuose.
Vilniaus, Kauno, Gardino ekologija ir sanitarinė-higieninė sistema 1870–1914 m. Europos miestų modernizacijos kontekstuose
Būklė: sėkmingai įgyvendintas
Projekto turinys: Projekto (tyrimo) tikslas – ištirti Vilniaus, Kauno ir Gardino miestų (Lietuvos gubernijų centrų) modernios ekologijos ir sanitarinės-higieninės sistemos ištakas bei jos funkcionavimą 1870–1914 m. Atlikta trijų miestų simetrinė analizė, ją praplečiant ir papildant asimetrišku palyginimu su Vakarų Europos miestų situacija. Tirta: (1) remiantis miesto sociologijos komparatyvistikos teorijomis eksplikuota miesto modernizacijos scenarijų įvairovė, leidžianti tipologizuoti miestų modernizacijos tipus (periferinį ir pažangų); (2) eksplikuotos socialinės ir ekonominės aplinkybės, lėmusios XIX a. pirmoje pusėje įvykusį Vakarų Europos miestų perėjimą iš tradicinės miestų ekologijos ir sanitarinę-higieninę sistemos į modernią; (3) analizuotos miestų sanitarinės-higieninės gyvenimo sąlygos ir visuomeninės sveikatos priežiūros institucijų tinklas bei jų reorganizavimo priežastys 1870–1914 m. Rusijos imperijos; 4) lyginta Vilniaus, Kauno ir Gardino sanitarinė-higieninė situacija, šių miestų administracijos priemonės kovojant su užterštumu, sanitarinių tarnybų ir miestų atliekų valymo tinklo formavimasis; 5) lygintas Vilniaus, Kauno, Gardino ir pažangiausių Europos miestų (Londono) sanitarinės infrastuktūros modernėjimas.
Tyrimo rezultatai paskelbti monografijoje: Aelita Ambrulevičiūtė, Tatjana Voronič, Darius Žiemelis, Modernėjantys Vilnius, Kaunas, Gardinas: miestų plėtra ir sanitarinės infrastruktūros pokyčiai 1870–1914 metais, Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2019.