Lietuvos Metrikos Teismų knygos: Antrojo Lietuvos Statuto link
Būklė: sėkmingai įgyvendintas
Projekto turinys: XVI a. pirmos pusės Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės teismo realijos ir praktikos bei to meto bajorų teisinė sąmonė ir kultūra. Analizei pasitelkiamos ne tik Lietuvos Statuto normos (kuo dažniausiai apsiriboja teisės istorikai), bet ir jų realizavimas, išsamiausiai atspindėtas Lietuvos Metrikos vadinamosiose Teismų knygose. Vienas iš projekto etapų – XVI a. pirmos pusės trijų Lietuvos Metrikos Teismų knygų parengimas spaudai ir publikavimas. Šie šaltiniai leidžia tirti didžiojo kunigaikščio, kaip „viršiausio“ teisėkūros instituto, vykdyto teisingumo sampratą, o taip pat atskleidžia juridinių normų tobulinimo procesus, rengiant teismų reformą ir Antrąjį Lietuvos Statutą. Pastarasis iš visų trijų Statutų sulaukė mažiausiai tyrėjų dėmesio – iki šiol net nėra parengtas akademinis teksto leidinys. Kadangi šio Statuto svarbiausias šaltinis buvo Pirmojo Statuto išplėstinė redakcija, prasminga paskelbti pastarosios (vienintelio išlikusio jos nuorašo originalo (rusėnų) kalba) faksimilinę publikaciją su transkribuotu tekstu ir jo vertimu į lietuvių kalbą.
Projekto rezultatai: mokslo šaltinių publikacijos ir mokslo straipsnių rinktinė Lietuvos Statutas: Temidės ir Klėjos teritorijos, sud. Irena Valikonytė, Neringa Šlimienė, Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2017.
Stačiatikių ir unitų visuomenės Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje: istorija, kultūra, atmintis
Būklė: sėkmingai įgyvendintas
Projekto turinys: Projekto (tyrimo) tikslas – remiantis Vilniaus Švč. Trejybės šventovės ir vienuolyno atveju kompleksiškai (apimant plačius istorinius, menotyrinius, kultūrologinius, antropologinius ir kitus kontekstus) ištirti Kijevo metropolijos (stačiatikių, o nuo 1596 unitų) vietą ir vaidmenį Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorijoje, o taip pat aktualizuoti bendrą LDK paveldą kaip daugiatautį ir daugiakultūrinį darinį, kurti bendras buvusios LDK erdvės visuomenių (lietuvių, ukrainiečių ir kt.) kultūrines atmintis. Projekte dalyvavo 19 mokslininkų (10 iš Ukrainos ir 9 iš Lietuvos), atstovavusių skirtingas mokslinių tyrimų sritis ir perspektyvas – antropologiją, archeologiją, istoriją, literatūrologiją, menotyrą, paveldosaugą ir religijotyrą. Projekto metu susiformavo Lietuvos ir Ukrainos mokslininkų bendradarbiavimo tinklas, vėliau vykdyti ir kiti bendri mokslo ir mokslo sklaidos projektai.
Projekto rezultatai pristatyti kolektyvinėje monografijoje Kultūrų kryžkelė: Vilniaus Švč. Trejybės šventovė ir vienuolynas, moksl. red. Alfredas Bumblauskas, Salvijus Kulevičius, Ihoris Skočiliasas, Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2017. Monografija išleista lietuvių ir ukrainiečių kalbomis.
Vilniaus pilių gyventojai XIV–XVIII a. Socialinė struktūra ir kasdienybė zooarcheologijos, archeologijos ir istorijos duomenimis
Būklė: sėkmingai įgyvendintas
Projekto turinys: Pasitelkiant pirminius šaltinius siekta geriau pažinti XIV–XVIII a. Vilniaus pilių gyventojų socialinę struktūrą ir jų kasdienybės dėmenis – juos supusią aplinką, higienos situaciją, mitybos ypatumus, o taip pat mėsos vartojimo įpročius, apimant gyvulių auginimo specifikos, medžioklės reikšmės, medžiojamos faunos ir jos kelio iki pilies virtuvės stalo, atliekų tvarkymo tyrimus. Tam buvo tiriama Vilniaus pilių teritorijoje rasta zooarcheologinė medžiaga, įvertinant ją iš archeologinės ir istorinės perspektyvų bei kontekstų. Publikuota kolektyvinė monografija: Povilas Blaževičius, Neringa Dambrauskaitė, Heidi Luik, Giedrė Piličiauskienė, Saulius Rumbutis, Toma Zarankaitė-Margienė, Vilniaus pilių fauna: nuo kepsnio iki draugo, Vilnius: Vilniaus universitetas, 2018.
Žydai Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje. Vienos didžiausių Rytų Europos žydų bendruomenių istorija
Būklė: sėkmingai įgyvendintas
Projekto turinys: Projekto (tyrimo) objektas – žydų bendruomenės sociokultūrinė istorija ir krikščionių bei žydų bendruomenių santykiai Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje. Iki šiol šios temos tyrinėtos gana fragmentiškai, stokota visuminio ir įvairiaaspekčio vaizdo. Ši tema taip pat menkai buvo pristatyta anglų kalba ir tuo pačiu mažai žinoma tarptautinei bendruomenei. Dėl to susidurta su situacija, kai geriau ir nuosekliau ištirta Lenkijos Karalystės žydų istorija buvo pateikiama ne tik kaip reprezentuojanti Lenkijos situaciją, bet ir per analogiją priskiriama LDK. Tokia istoriografijoje susiklosčiusi situacija laikytina klaidinančia, iškreipiančia praeities suvokimą. Ankstesni šio projekto vadovės Jurgitos Verbickienės tyrimai atskleidė, kad būta gana esmingų teisinių skirtumų, sąlygojusių skirtingą žydų „įsigyvenimą“ ir sambūvį LDK ir Lenkijos Karalystėje. Tyrimu siekta: (1) revizuoti ir pagilinti esamas žinias apie LDK žydų sociokultūrinę istoriją; (2) atlikti jos reiškinių daugiaasapektį palyginimą su panašiais fenomenais Lenkijos Karalystėje; (3) šiam lyginimui suteikti Vidurio ir Rytų Europos žydų bendruomenių sociokultūrinės istorijos kontekstą.
Tyrimo rezultatas – kolektyvinė monografija anglų kalba Vladas Sirutavičius, Darius Staliūnas, Jurgita Šiaučiūnaitė-Verbickienė, The History of Jews in Lithuania. From the Middle Ages to the 1990s (series: On the Boundary of Two Worlds: Identity, Freedom, and Moral Imagination in the Baltics, vol. 44), Brill, Schöningh, 2019.