Antrojo pasaulinio karo memorialai ir atmintys Lietuvoje: ideologinės tendencijos ir jų valdymo galimybės
Būklė: sėkmingai įgyvendintas
Projekto turinys: Antrojo pasaulinio („Didžiojo Tėvynės“) karo tema sovietinės propagandos sistemoje užėmė išskirtinę vietą. Ji naudota kaip vienas iš svarbiausių ir paveikiausių sovietinio režimo mitų, skirtų telkti ir vienyti sovietinę visuomenę – kurti jos tariamai bendrą istoriją, vertybes ir tapatybę. Mito įtvirtinimui ir sklaidai Sovietų Sąjungos erdvė buvo prisotinta atitinkamų materialių ženklų – monumentų (laidojimo vietų ir paminklų). Šį „Didžiojo Tėvynės“ karo mitą perėmė ir aktyviai naudoja šiandieninė Rusija. Jis, kaip propagandos priemonė, vėl išgyvena pakilimą. Antrasis pasaulinis karas tampa dezinformacijos, propagandos ir informacinių karų objektu, priemone „minkštosios galios“ sklaidai.
Projekto (tyrimo) tikslas – identifikuoti esamas ir potencialias ideologines (valstybingumui priešiškas) tendencijas, susijusias su Antrojo pasaulinio karo sovietinių karių įamžinimo objektais Lietuvoje, įvertinti galimas grėsmes (kultūrinės atminties, atminties politikos, informacinių karų ir kitose susijusiose perspektyvose) ir pateikti siūlymus dėl jų valdymo.
Projekto rezultatai: kolektyvinė monografija Inga Arlauskaitė-Zakšauskienė, Norbertas Černiauskas, Algirdas Jakubčionis, Salvijus Kulevičius, Justina Poškienė, Tomas Vaiseta, Karolis Zikaras, Kariai. Betonas. Mitas: Antrojo pasaulinio karo Sovietų Sąjungos karių palaidojimo vietos Lietuvoje, Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2016; seminarai atminties ir paveldo specialistams (praktikams); rekomendacijos dėl Antrojo pasaulinio sovietinių karių palaidojimo vietų valdymo.
Baltijos šalys tarp Trečiojo Reicho ir Trečiosios Romos
Būklė: sėkmingai įgyvendintas
Projekto turinys: Projekto (tyrimo) tikslas – išanalizuoti ir įvertinti Baltijos šalių (Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Suomijos) tarptautinę padėtį ir užsienio politiką tarpukaryje (1918–1940), atskleisti dviejų didžiųjų kaimyninių valstybių – Sovietų ir Vokietijos – diplomatijos poveikį šių šalių užsienio ir vidaus politikai, taip pat šių šalių demokratinės ar autoritarinės sistemų gebėjimą gintis nuo nacistinio ir stalininio totalitarizmų skvarbos.
Projekto rezultatai pristatomi monografijoje: Zenonas Butkus, Baltijos šalys tarp Trečiojo Reicho ir Trečiosios Romos. Vokietijos ir Sovietų politikos poveikis Baltijos šalių tarptautinei ir vidaus padėčiai tarpukaryje, Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2019. Monografijoje pirmąkart istoriografijoje analizuojama ir sugretinama didžiųjų bei mažųjų valstybių politika Baltijos regione, atskleidžiami totalitarinių valstybių poveikio demokratinėms valstybėms mechanizmai. Knygoje taip pat išskirti ir nustatyti tarpukario meto Baltijos valstybių užsienio politikos etapai, atskleista Vokietijos ir SSRS diplomatinė praktika, jos skirtumai nuo Vakarų valstybių diplomatijos tendencijų.
Gyventojų dislokacija ir jos politinis bei kultūrinis palikimas XX amžiaus Lietuvoje
Būklė: įgyvendintas
Projekto turinys: Projekto (tyrimo) tikslas – ištirti priverstinės gyventojų dislokacijos (displacement) poveikį ir palikimą XX a. Lietuvoje.
Projekto rezultatai: mokslinė studija Population Displacement in Lithuania in the 20th century: Experiences, Identities and Legacies, eds. Tomas Balkelis, Violeta Davoliūtė, Vilnius: Vilnius Academy of Arts, 2015. Šioje ir kitose projekto publikacijose remiantis kultūrologine ir nacionalizmo studijomis bei transnacionalinės istorijos teorinėmis perspektyvomis analizuojama lietuvių, lenkų, žydų, vokiečių ir kitų gyventojų grupių priverstinių migracijų nulemta etninė, socialinė ir kultūrinė Lietuvos visuomenės transformacija.
Istorinės demografijos tyrimai ir jų taikymas: Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos žydų surašymo pavyzdžiu
Būklė: sėkmingai įgyvendintas
Projekto turinys: Projektas apima trijų XVIII a. (1765, 1775, 1784) Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje atliktų žydų surašymų istorinį, demografinį ir bendruomenės socialinės struktūros tyrimus. Tarpdisciplininiai istorinės demografijos tyrimai leidžia geriau pažinti visuomenės formavimosi procesus, nustatyti atskirų jos grupių charakteristikas ir jų santykį su dominuojančiomis grupėmis, rekonstruoti gyventojų etninę, konfesinę, socialinę, šeimos ar profesinę struktūras, identifikuoti ir suprasti gyventojų urbanizacijos bei migracijos procesus. Tyrimo išvados iš esmės koreguoja turėtas žinias apie Rytų Europos žydų istoriją ir formuoja pilnutinį (istorinį, kultūrinį, socialinį, demografinį) šio regiono visuomenių vaizdą. Projekto vykdymui buvo sutelkta tarptautinė mokslininkų grupė, į tyrimą įtraukti doktorantai.
Projekto išvados apibendrintos kolektyvinėje monografijoje. Tyrimo duomenys publikuoti https://censusmosaic.demog.berkeley.edu.
Jonas Basanavičius: asmenybė, idėjos, kontekstai
Būklė: sėkmingai įgyvendintas
Projekto turinys: Jonas Basanavičius (1851–1927) titluluojamas „lietuvių tautos patriarchu“. Apie Basanavičių buvo tiek daug kalbama, kad, regis, apie jį jau buvo viskas pasakyta – viskas žinoma ir viskas parašyta. Tačiau dažniausiai apie jį kalbama kaip apie Lietuvos nepriklausomybės simbolį, Vasario 16-osios akto signatarą, visiškai nemąstant apie jį, kaip konkrečiame laike gyvenusią ir veikusią istorinę asmenybę. Basanavičių galėtume laikyti bene pagrindiniu šiuolaikinės lietuviškosios ideologijos kūrėju ir vienu iš svarbiausių (greta Vinco Kudirkos ir Jono Jablonskio) moderniosios lietuvybės stulpų. Visgi jo poveikis lietuvių tautos tapatybės formavimuisi iš esmės liko neįvertintas. Visa jo asmenybė, suskaidyta į politinės veiklos, gydytojo praktikos ir tautosakos darbų fragmentus, taip ir liko išbarstyta po įvairiausius akademinius kontekstus. Šiuo projektu (tyrimu) siekta pateikti vientisą, sintetinę Basanavičiaus–„Lietuvos Mozės“ asmenybės biografiją, išryškinant ne kokį nors vieną jo veiklos barą, bet bandant suvokti jo asmenybę kaip biografinę visumą.
Tyrimo rezultatai apibendrinti ir pristatyti monografijoje: Eligijus Raila, Lietuvystės Mozė. Jono Basanavičiaus gyvenimo ir ligos istorija, Vilnius: Naujasis židinys-Aidai, 2019.
Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bajorų teisinė sąmonė: norma ir realybė
Būklė: sėkmingai įgyvendintas
Projekto turinys: Projekto (tyrimo) tikslas – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bajoriškosios visuomenės teisinės kultūros ir teisinės sąmonės raiška XVI a. I pusėje. Įgyvendinant projektą publikuotos dvi Lietuvos Metrikos knygos, surengta tarptautinė mokslinė konferencija „Lietuvos Statutas ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bajoriškoji visuomenė“. Konferencijoje perskaitytų pranešimų pagrindu sudarytas straipsnių rinkinys: Lietuvos Statutas ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bajoriškoji visuomenė, sud. Irena Valikonytė, Lirija Steponavičienė, Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2015.
Lietuvos valstybės ištakos Dubingių mikroregiono tyrimų duomenimis
Būklė: sėkmingai įgyvendintas
Projekto turinys: Projekto (tyrimo) tikslas – Dubingių mikroregiono pavyzdžiu išanalizuoti Lietuvos valstybės, kaip politinio teritorinio vieneto, ir lietuvių tautos bei visuomenės formavimosi procesą I–XV a., pasitelkiant archeologijos, istorijos ir gamtos mokslų duomenis. Lietuvos valstybės ir feodalinės visuomenės susidarymo procesas viduramžiais buvo unikalus atvejis Europos viduramžių istorijoje, nes šiame regione ribojosi rytų ir vakarų krikščionybės kultūrinės erdvės, pasireiškė islamo įtaka, o pati Lietuvos visuomenė iki pat XVI a. pab. liko pagoniška. Per Dubingių mikroregiono, esančio netoli istorinės sostinės Vilniaus, tyrimus galima suprasti, kaip pagoniška, gentinė baltų visuomenė transformavosi į krikščionišką Lietuvos valstybę – teritorinį-administracinį vienetą. Tuo metu visuomenė patyrė daug pokyčių, o svarbiausi iš jų atsispindėjo gyvenimo ir laidojimo vietose. Jos tampa ir šio projekto tyrimo objektu. Tyrimo uždaviniai: (1) teoriškai pagrįsti mikroregiono sampratos ir geografinės erdvės apibrėžimus, praktiškai pritaikyti mikroregiono tyrimų metodologiją; (2) surinkti, išanalizuoti ir susisteminti mokslinę informaciją apie tyrinėjimo laikotarpio situaciją mikroregione, nustatyti chronologinę raidą; (3) atlikti atskirų konkrečių mikroregiono paminklų tyrimus (visuomenės socialinės struktūros ir organizacijos aspektai) ir lyginamąją analizę; 4) suformuluoti mikroregiono socialinės organizacijos ir kultūrinio daugiasluoksniškumo raidos modelius.
Tyrimo metu sukurta priešistorės pabaigos – ankstyvųjų viduramžių laikotarpio mikroregionų tarpdisciplininių tyrimų metodika ir trimatis analitinis modelis, kurį galima taikyti kitų mikroregionų tyrimams. Tyrimo rezultatai paskelbti kolektyvinėje monografijoje: Albinas Kuncevičius, Rimvydas Laužikas, Rimantas Jankauskas, Renaldas Augustinavičius, Ramūnas Šmigelskas, Dubingių mikroregionas ir Lietuvos valstybės ištakos, Vilnius: Petro ofsetas, 2015.
Modernios socialinės struktūros formavimasis Lietuvoje 1918–1940 m.
Būklė: sėkmingai įgyvendintas
Projekto turinys: Projekto (tyrimo) tikslas – ištirti modernios visuomenės susiformavimą ir jos pokyčius veikiant reformoms bei socialinei politikai 1918–1940 m. Lietuvoje.
Tyrimas leido nustatyti Lietuvos visuomenės struktūros pobūdį ir pokyčius modernėjančioje Vidurio-Rytų Europoje, išanalizuoti gyventojų užimtumo struktūrą, išryškinti urbanizacijos ir agrarinės reformos įtakas jos kaitai. Taip pat atskleistos visuomenės sluoksnių kaitos tendencijos ir socialinė diferenciacija, nustatyti dvarininkų luomo eliminavimo iš valstybės politinio ir ūkinio gyvenimo padariniai tolimesnei šalies raidai, išryškintos esminės vyriausybės socialinės politikos kryptys (sveikatos priežiūros, darbo apsaugos ir socialinio draudimo sistemos), siekiant pagerinti individo ir visos visuomenės gyvenimo kokybę.
Projekto rezultatai atspindėti kolektyvinėje monografija: Dalia Bukelevičiūtė, Zenonas Butkus, Norbertas Černiauskas, Andrius Grodis, Algis Povilas Kasperavičius, Giedrė Polkaitė-Petkevičienė, Socialiniai pokyčiai Lietuvos valstybėje 1918–1940 metais, Vilnius: Vilniaus universitetas, 2016.
Politinė cenzūra sovietų Lietuvoje
Būklė: sėkmingai įgyvendintas
Projekto turinys: Cenzūra sovietinėje Lietuvoje tiriama kaip iš skirtingų, tarpusavyje ne tik bendradarbiavusiųjų, bet neretai ir konkuravusių ar netgi konfliktavusių, ideologinės kontrolės institutų sudarytas mąstymo ir jo viešos raiškos disciplinavimo mechanizmas. Tyrime ideologinė kontrolė dažniausiai atskleidžiama analizuojant cenzūrines situacijas, susiklosčiusias dėl konkrečių asmenų mėginimų peržengti senas ar nustatyti naujas leistinumo ribas. Tokių situacijų aplinkybės ir kartais netikėtos atomazgos patvirtina, kad sovietinė cenzūra toli gražu ne visada buvo racionaliai sutvarkytas, sklandžiai vykstantis ir valdomas procesas. Kita vertus, tiriamos ne tik cenzūrinės situacijos ir jose atsidūrusių asmenų elgsenos, bet ir ieškoma jų veiksmus paaiškinti galinčių motyvų. Dėl to itin daug dėmesio skiriama sovietų Lietuvos kultūros lauko veikėjų (menininkų, mokslininkų, žurnalistų, administratorių) grupinei diferenciacijai, kurią lėmė skirtinga patirtis, išsilavinimas, estetinės ir pasaulėžiūrinės orientacijos, kultūrinio kapitalo dydis. Tyrimu taip pat rekonstruojamos kintančios netiesioginio ideologinio reglamentavimo formos, apimančios vidinį ir viešą kūrinių recenzavimą (kritiką), autorių viešinimo laipsnio nustatymą per kūrybines sąjungas, parodų komitetus, kitus žemesnio lygmens institucinius darinius. Nepamirštas ir toks iki šiol mažai tyrinėtas cenzūros veiksnys kaip „liaudies balsas iš apačios“, išreikštas aktyvių skaitytojų ir žiūrovų laiškuose, įsiskaudinusių pareigūnų skunduose ir kituose panašaus žanro dokumentuose.
Tyrimo rezultatai paskelbti monografijoje: Arūnas Streikus, Minties kolektyvizacija: cenzūra sovietų Lietuvoje, Vilnius: Naujasis Židinys-Aidai, 2018.
Vilniaus pirkliai XIX amžiuje: teisinė situacija, veikla, socialinė tapatybė
Būklė: sėkmingai įgyvendintas
Projekto turinys: Projekto (tyrimo) tikslas – XIX a. Vilniaus pirklių tyrimas, atsakant į klausimus: kaip to meto ekonominiai, socialiniai ir kultūriniai pokyčiai veikė pirklių tapatybę bei savo vietos ir paskirties įsivaizdavimą modernėjančioje visuomenėje; kokios buvo jų ekonominės veiklos kryptis ir galimybės ir kokį poveikį tam darė Rusijos imperijos įstatyminės sistemos pokyčiai; kokia buvo jų buitis ir socialinė raiška, kaip jie dalyvavo visuomeniniame gyvenime. Tyrimas Vilniaus pirklius atskleidžia kaip aktyviausią Lietuvos gubernijų verslo žmonių grupę, padeda suvokti šios grupės raidą ir veiklos savitumus XIX a., jos socioekonominę padėtį modernėjančioje visuomenėje.
Tyrimo rezultatai paskelbti monografijoje: Aelita Ambrulevičiūtė, Vilniaus pirkliai XIX amžiuje: statusas, veikla, galimybės, Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2016.