Vilniaus universiteto Istorijos fakultetas
Istorijos teorijos ir kultūros istorijos katedra
tel. +370 (5) 268 72 88
Moksliniai interesai:
Biografija:1972 m. baigė Vilniaus universitetą, 1975–1979 m. studijavo aspirantūroje Maskvoje, 1980 m. apgynė daktaro disertaciją, 1998 m. VDU ir Lietuvos istorijos institute apgynė habilitacinį darbą „Lietuvos totoriai XIX amžiuje“, suteiktas humanitarinių mokslų habilituotos daktarės laipsnis. Nuo 1979 m. dirba Lietuvos istorijos institute, 2000–2004 m. dirbo VU Kultūrinių bendrijų centre, vizituojanti profesorė, nuo 2005 m. dirba Istorijos teorijos ir kultūros istorijos katedroje, profesorės pareigose. Tinklai: |
Mokslo publikacijos
Monografijos, studijos:
-
Tamara Bairašauskaitė, Lietuvos totorių istorija, Vilnius: Lietuvos istorijos institutas, 2021.
-
Tamara Bairašauskaitė, et al., 1863–1864 metų sukilėlių kelias į mirtį ir atgimimą: kolektyvinė monografija, sud. Tamara Bairašauskaitė, Vilnius: Lietuvos nacionalinis muziejus, 2019, p. 37–92.
-
Tamara Bairašauskaitė, Bajorų dvaras keičia savininką. Vilniaus, Kauno ir Gardino gubernijų dvarų likimai 1863–1914 metais, Vilnius: Lietuvos istorijos institutas, 2018.
-
Tamara Bairašauskaitė, Egdūnas Račius, Part I. Early Settlements: 1: Lithuania, Muslim Tatar Minotities in the Baltic Sea Region, ed. by Ingvar Svanberg and David Westerlund, Leiden: Brill, 2016, s. 21–45.
-
Tamara Bairašauskaitė, et. al., Lietuvos istorija. Devynioliktas amžius: visuomenė ir valdžia, 8, d. 1, Vilnius: Baltos lankos, 2011, p. 179–243, 307–468.
-
Tamara Bairašauskaitė, Mykolas Juozapas Römeris (1778–1853). Bajoro viešoji ir privati erdvės XIX a. pirmojoje pusėje, Vilnius: Lietuvos istorijos institutas, 2011.
-
Tamara Bairašauskaitė, Lietuvos bajorų savivalda XIX a. pirmojoje pusėje, Vilnius: Lietuvos istorijos institutas, 2003.
-
Tamara Bairašauskaitė, Lietuvos totoriai XIX amžiuje, Vilnius: Mintis, 1996.
Šaltinių publikacijos:
-
Apolonija Dalevskytė-Sierakauskienė, Atsiminimai, sud. T. Bairašauskaitė, J. Sikorska-Kulesza, iš lenkų kalbos vertė T. Bairašauskaitė, papildytas ir pataisytas leidimas, Vilnius: Lietuvos nacionalinis muziejus, 2019.
-
Seweryn Römer, Wspomnienia spisane w 1863 roku, Opracowanie, wstęp i przypisy Tamara Bairašauskaitė, Seria „Kresy w polskich pamiętnikach i listach (1795–1918)“, t. 6, Warszawa: UJK-DiG, 2017.
Sudaryti leidiniai:
-
Социальные группы и их влияние на развитие общества в XVI–XIX веках / Grupy społeczne i ich wpływ na rozwoj społeczeństwa w XVI–XIX wieku: сборник научных статей подготовлен на основе докладов участников международной конференции, состоявшейся в Институте истории Литвы 8–9 октября 2014 г., составитель Тамара Байрашаускайте, Vilnius: Lietuvos istorijos institutas, 2015.
-
Tiurkų istorija ir kultūra Lietuvoje/ Turks' history and culture in Lithuania/ История и культура тюрков в Литве: straipsnių rinkinys (serija: Lietuvos istorijos studijos, t. 11), sud. Tamara Bairašauskaitė, Galina Miškinienė, Vilnius: Vilniaus universitetas, 2014.
-
Orientas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos visuomenės tradicijoje: totoriai ir karaimai (serija: Lietuvos istorijos studijos, t. 6), sud. Tamara Bairašauskaitė, Halina Kobeckaitė, Galina Miškinienė, Vilnius: Vilniaus universitetas, 2008.
Straipsniai:
- Tamara Bairašauskaitė, Įtampų slopintojas vel teisėjas vel valdininkas: taikos tarpininkas pobaudžiaviniame kaime, in: Lietuvos istorijos studijos, 2023, t. 51, p. 22–42.
- Tamara Bairašauskaitė, Valdžios, dvaro ir kaimo akistata panaikinus baudžiavą: 1861–1862 m. įvykiai Vilniaus, Kauno ir Gardino gubernijose, in: Lituanistica, 2023, t. 69, nr. 1(131), p. 33–55.
- Tамара Байрашаўскайце, Сям'я Ямантаў у паўстанні 1863-1864 гг. і «лісты з-пад шыбеніцы» Канстанціна Каліноўскага, Лiтва – Беларусь, Дыялог пра мiнулае, складальнiк Альвiдас Нiжантайцiс, Вильнюс, 2023, с. 122–157.
- Tamara Bairašauskaitė, Problem autorstwa XVII-wiecznego paszkwilu Alfurkan Tatarski: wątpliwości i ustalenia, in: Rocznik Lituanistyczny, t. 8, 2022, s. 205–215.
- Tamara Bairašauskaitė, Dusetų dvaro transformacija XVI–XIX a., in: Istorija, t. 127, nr. 3, 2022, p. 5–26.
-
Tamara Bairašauskaitė, “The Rigths and Privileges of the Polish-Lithuanian Nobility: A Benchmark for the Russian Empire‘s Legislation of the Latter Half of the Eighteenth and Early Nineteenth Century”, in: The Polish-Lithuanian Commonwealth. History, Memory, Legacy, edited by Andrzej Chwalba and Krzysztof Zamorski, New York and London: Routledge, 2021, s. 292–303.
-
Tamara Bairašauskaitė, „Dvarininkės savarankiškumo intencija: Apolinaros Žabaitės-Pliaterienės atvejis“, in: Lietuvos istorijos metraštis, 2021/2, Vilnius, 2021, p. 55–81.
-
Tamara Bairašauskaitė, „Privati korespondencija kaip bajorų šeimos istorijos šaltinis: Bialozorų, Končų ir Römerių atvejis (XIX a. 3–9 dešimtm.)“, in: Istorijos šaltinių tyrimai 7, sud. Artūras Dubonis, Vilnius: Lietuvos istorijos institutas, 2021, s. 207–235.
-
Tamara Bairašauskaitė, “Kilka uwag o życiu i twórczości Jerzego Ręczyńskiego, autora poematu “Dziewica Litwy Emilia Plater””, in: Rocznik Lituanistyczny, t. 6, 2020, s. 197–220.
-
Tamara Bairašauskaitė, “Consideration of the project of the abolition of serfdom at the dietine in the Vilno governorate in 1817”, in: The 7th International Scientific Conference of the Faculty of Law of the University of Latvia, Legal Science: Functions, Signoficance ant Future in Legal Systems I, 16–18 October 2019, Riga, Collected conference papers, Riga, 2019, p. 18– 24.
-
Tamara Bairašauskaitė, “Kilka uwag o wydawaniu przez dwóch filomatów i jednego Tatara Koranu w przekładzie na język polski”, in: Rękopis z Czombrowa. Filomacki przekład Koranu – edycja i studium historyczno-filologiczne zabytku, ed. Joanna Kulwicka-Kamińska i Czesław Łapicz, Toruń: Wydawnictwo Naukowe Uniwersytetu Mikołaja Kopernika, 2019, s. 85–96.
-
Tamara Bairašauskaitė, „Adomo Krescencijaus Gabrieliaus Lopacinskio genealogijų dirbtuvė (XIX a. septintasis-devintasis dešimtmetis)“, in: Lietuvos istorijos metraštis, 2019/2, Vilnius, 2019, p. 113–136.
-
Tamara Bairašauskaitė, „Bajorystės patikrinimas ir Lietuvos bajorų genealoginis sąjūdis XIX a. pirmojoje pusėje“, in: Lietuvos istorijos metraštis, 2018/2, Vilnius, 2018, p. 79–110.
-
Tamara Bairašauskaitė, “Materiały tatarskie w zbiorach Władysława Syrokomli vel Ludwika Kondratowicza”, in: Rocznik Lituanistyczny, Tom 3. Rok 2017, Warszawa, 2018, s. 223–237.
-
Tamara Bairašauskaitė, “Kobieta samotna: pamiętnik i korespondencja Kazimiery Białłozorówny-Tańskiej z lat 40-80 XIX wieku”, in: Polskie dziewiętnastowieczne pamiętniki i listy z Ziem Zabranych – rola i miejsce w badaniach historycznych, red. Wiesław Caban i Lidia Michalska-Bracha, Warszawa: UJK-DiG, 2017, s. 451–462.
-
Tamara Bairašauskaitė, “Dwór, wieś i urzędnik w walce o ziemię w czasie reformy uwłaszczeniowej na Litwie i Białorusi w latach 1863–1865”, in: Wolni i uwłaszczeni. Chłopi a przemiany społeczno-gospodarcze i polityczne w Europie Wschodniej w XIX i na początku XX wieku , pod red. Doroty Michaluk, Ciechanowiec, 2017, 17–32.
-
Tamara Bairašauskaitė, „Lietuvos bajorų tarnybos kritiniai slenksčiai: modernusis Rusijos imperijos laikotarpis“, in: Lietuvos istorijos metraštis. 2015/2, Vilnius, 2016, p. 59–81.
-
Tamara Bairašauskaitė, „Bajorų žemvaldžių ekonominės ir socialinės minties trajektorijos: rašytinis Antano Medekšos palikimas“, in: Archivum Lithuanicum, 18, 2016, p. 303–336.
-
Tamara Bairašauskaitė, “Kilka uwag w związku z mitem obrony ziemi przez ziemiaństwo kresowe w drugiej połowie XIX wieku”, in: Szlachta i ziemiaństwo na pograniczach kulturowych Rzeczypospolitej od XVI do początku XX wieku, red. D. Michaluk, K. Mikulski, Warszawa: DiG, 2016, s. 129–138.
-
Tamara Bairašauskaitė, “Budzenie się tożsamości narodowej. Georgij Józefowicz i jego szkic o Tatarach litewsko–polskich z końca XIX wieku”, in: Tożsamość – pamięć historyczna – idee. Przemiany narodowościowe i społeczne na Litwie i Białorusi w XIX i na początku XX wieku, pod red. D. Michaluk, Warszawa: DiG, 2016, s. 143–164.
-
Tamara Bairašauskaitė, “Во имя спасения дворянского сословия? Создание родовых союзов в конце XIX – начале XX века”, in: Социальные группы и их влияние на развитие общества в XVI–XIX веках = Grupy społeczne i ich wpływ na rozwoj społeczeństwa w XVI–XIX wieku: сборник научных статей подготовлен на основе докладов участников международной конференции, состоявшейся в Институте истории Литвы 8–9 октября 2014 г., составитель Тамара Байрашаускайте, Vilnius: LII leidykla, 2015, с. 176–193.
-
Tamara Bairašauskaitė, “Vilna Jewish Community in the General Population Census (End of the Eighteenths Century and Beginning of the Nineteenths Century)”, in: Kwartalnik Historii Żydów / Jewish History Quarterly, 2015, nr 2 (254), s. 247–267.
-
Tamara Bairašauskaitė, „Dvaro, sentikių ir „amžinųjų činšininkų“ santykiai žemės dalybose XIX a. II pusėje“, in: Lituanistica, 2015, t. 61, nr. 2 (100), p. 87–101.
-
Tamara Bairašauskaitė, „Kova dėl žemės: dvaro ir laisvųjų žmonių santykiai sprendžiant žemės nuosavybės klausimą XIX a. II pusėje“, in: Lituanistica, 2015, t. 61, nr. 1 (99), p. 1–21.
-
Tamara Bairašauskaitė, „Kova dėl žemės: dvarininkų ir dvarų valstiečių nuosavybės santykiai panaikinus baudžiavą (XIX a. 7–8 deš.)“, in: Lituanistica, 2014, t. 60, nr. 3 (97), p. 145–167.
-
Tamara Bairašauskaitė, “Татарское землевладение в Виленской губернии во второй половине XIX – начале XX века”, in: Tiurkų istorija ir kultūra Lietuvoje, sud. T. Bairašauskaitė, G. Miškinienė, mokslinė red. T. Bairašauskaitė. Specialus „Lietuvos istorijos studijų“ leidinys (t. 11), Vilnius: VU leidykla, 2014, p. 43–72.
-
Tamara Bairašauskaitė, “Институт предводителей дворянства в западных губерниях Российской империи во второй половине XIX в. – начале XX в. (Виленская и Ковенская губернии)”, in: Białoruskie Zeszyty Historyczne, t. 41, Białystok, 2014, s. 67–92.
-
Tamara Bairašauskaitė, „Bajorų žemvaldžių sudėtis Kauno ir Vilniaus gubernijose XIX a. antrojoje pusėje“, in: Lituanistica, 2013, t. 59, nr. 1 (91), p. 9–23.
-
Tamara Bairašauskaitė, „Lietuvos bajorės ir žemėvalda: nuosavybės santykiai XIX a. antrojoje pusėje“, in: Lietuvos istorijos studijos, 2013, t. 32, p. 84–98.
-
Tamara Bairašauskaitė, „Kintantis bajorų pasaulis Kazimieros Bialozoraitės-Tanskienės dienoraštyje ir laiškuose Sofijai Römerienei. XIX a. 8–9 dešimtmečiai“, in: Lietuvos istorijos metraštis. 2012/1, Vilnius, 2013, p. 84–98.
-
Tamara Bairašauskaitė, „Bajorų žemėvalda XIX a. 8-ajame dešimtmetyje – 1905 m.: Kauno ir Vilniaus gubernijos“, in: Lituanistica, 2012, t. 58, nr. 3 (89), p. 227–247.
-
Tamara Bairašauskaitė, „Nykstantys Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės teismai Vilniuje: praktika ir kasdienybė. XVIII ir XIX a. sandūra“, in: Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorijos kraštovaizdis, Mokslinių straipsnių rinkinys. Skiriama profesorės Jūratės Kiaupienės 65-mečiui. Sudarytoja Ramunė Šmigelskytė-Stukienė, Vilnius: LII leidykla, 2012, p. 539–567.
-
Tamara Bairašauskaitė, „Bajorų žemėvaldos slinktys XIX a. antrojoje pusėje: dvarų sekvestravimas ir konfiskavimas, rusų dvarininkų grupės susidarymas (Kauno ir Vilniaus gubernijos, 1863–1873 m.)“, in: Lituanistica, 2012, t. 58, nr. 2 (88), p. 103–122.
-
Tamara Bairašauskaitė, „Bajorų žemvaldžių tapatybių slinktys XIX a. pabaigoje–XX a. pradžioje“, in: Lietuvos istorijos studijos, 2012, t. 30, p. 68–84.
-
Tamara Bairašauskaitė, „Tapatybė ir identifikacija XIX amžiaus istorijos tyrimuose: teorinis aspektas“, in: Lietuvos istorijos metraštis 2011, 2012, t. 2, p. 51–68.
Mokslo projektai
Tarptautiniai projektai:
- Atimtų žemių lenkų autorių atsiminimai ir laiškai (Lietuva, Baltarusija, Ukraina) 1795–1918 m.
Vadovas: prof. habil. dr. Wiesław Caban (Jano Kochanowskio universitetas Kielcuose).
Projekto tikslas: S. Römerio atsiminimų rengimas spaudai.
Projekto rezultatas: publikacija Seweryn Römer, Wspomnienia spisane w 1863 roku, Opracowanie, wstęp i przypisy Tamara Bairašauskaitė, Seria “Kresy w polskich pamiętnikach i listach (1795–1918)”, t. 6, Warszawa: UJK-DiG, 2017.
Veikla projekte: Tyrėja.
- Abiejų Tautų Respublikos bajorų tradicijos irimas istorinėje Lietuvoje XIX a. – XX a. pr.
Vadovai: prof. dr. habil. Krzysztof Mikulski (Mikalojaus Koperniko universitetas Torunėje), prof. habil. dr. Dorota Michaluk (Mikalojaus Koperniko universitetas Torunėje).
Projekto tikslas: tirti Lietuvos bajorų reakciją į modernėjančios visuomenės iššūkius XIX a.
Projekto rezultatai: straipsniai recenzuojamuose mokslo leidiniuose.
Veikla projekte: Tyrėja.
Nacionaliniai projektai:
- Istorinės demografijos tyrimai ir jų taikymas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žydų surašymų pavyzdžiu
Vadovė: dr. Jurgita Šiaučiūnaitė-Verbickienė (Vilniaus Universitetas).
Projekto tikslas: Vilniaus žydų bendruomenės tyrimas remiantis XVIII a. pab.–XIX a. pr. gyventojų surašymu.
Projekto rezultatas: straipsnis užsienio recenzuojamame mokslo leidinyje.
Veikla projekte: Tyrėja.
- Lietuvos tradicinio elito tapatybės XIX a. pab.–XX a. pr.
Vykdytojas: Lietuvos istorijos institutas.
Projekto tikslas: tirti imperinės luominės visuomenės tradicinės elito grupės: bajorai žemvaldžiai, Romos katalikų dvasininkai, pirkliai, jų identifikacija imperinėje politikoje, kolektyvinė tapatybė ir įvaizdis visuomenėje.
Projekto rezultatai: straipsniai recenzuojamuose mokslo leidiniuose.
Veikla projekte: Vadovė.
Kviestiniai pranešimai
- Tarptautinė konferencija Tatars in the History and Culture of Lithuania from the 14th the 21th Centuries: the Latest Researches, organizatorius Vilniaus universiteto Filologijos fakultetas, 2021 09–11, Vilnius. Pranešimo tema: “The Question of the Authorship of the 17th century pasquinade “Tatar Alfurkan”: New Discoveries”.
Vadovavimas doktorantams, podoktorantūros stažuotojams
Vadovavimas doktorantams:
- Laurynas Giedrimas, Žemaitijos gyventojų namų ūkis XVIII a. pab.–XIX a. I pusėje: lyginamoji parapijų analizė, 2021–2025.
- Laurynas Kudijanovas, XX a. pirmosios pusės Oriento kultūrų vaizdiniai Lietuvoje, 2021–2025.
- Daiva Milinkevičiūtė, Imperatoriškojo Vilniaus universiteto (1803–1832) profesorių ir adjunktų kolektyvinė biografija, 2020-09-30.
- Monika Šipelytė, Šveicarijos lietuvių politinė ir diplomatinė veikla 1915–1919 m. Lietuvos valstybingumo klausimu, 2019-10-11.
- Juozapas Paškauskas, Laisvalaikio kultūra didžiuosiuose Lietuvos miestuose ir provincijoje XIX a. pabaigoje–XX a. pradžioje, 2017-09-28.
- Olga Mastianica, Moterų švietimo reikšmės Lietuvos visuomenei. XVIII a. pab.–XX a. pr., 2011 m.
Vadovavimas podoktorantūros stažuotojams:
- Aelita Ambrulevičiūtė, Vartotojiškos visuomenės užuomazgos Lietuvoje XIX a. antrojoje pusėje–XX a. pradžioje [Beginning of the Consumer Society in Lithuania in the 2nd Half the 19th – early 20th Centuries], 2012–2013.
Ekspertinė veikla
- Lietuvos mokslo taryba
Institucijos veiklos pobūdis, sritis: Lietuvos valstybės įstaiga, patarianti Seimui ir vyriausybei mokslo, studijų ir eksperimentinės plėtros politikos klausimais, plėtojanti programinį konkursinį mokslinių tyrimų finansavimą.
Eksperto veikla: ekspertė (nuo 2009), Humanitarinių ir socialinių mokslų komiteto narė (2013–2023).
Mokslo leidinių redakcinės kolegijos
Užsienio šalių leidiniai:
- Zapiski z Pogranicza
Veikla: redaktorių kolegijos narė (nuo 2015 m.).
- Meritum
Veikla: redaktorių tarybos narė (nuo 2014 m.).
Lietuvos institucijų leidiniai:
- Istorija
Veikla: redakcinės kolegijos narė (nuo 2017 m.).
Apdovanojimai, įvertinimai
- Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Karininko kryžius (2021)
Suteikta: už aktyvius Lietuvos istorijos tyrimus, mokslo sklaidą Lietuvoje ir pasaulyje, Lietuvos totorių istorijos puoselėjimą.
- Šv. Kristoforo statulėlė (kartu su kitų disciplinų mokslininkais)
Suteikta: už atskleistas 1863–1864 m. sukilimo paslaptis (2019).
- Aukso Garbės ženklas „Už nuopelnus“ (2017)
Suteikta: už Lietuvos totorių istorijos ir kultūros puoselėjimą.
Dėstomi dalykai
Istorijos bakalauro studijų programa:
- Ilgasis XIX amžius (Visuomenės modernizacijos tendencijos XIX a.: Vakarų Europa, Rusija, Lietuva).
Istorijos magistro studijų programa:
- Socialinės erdvės modernėjimas XIX a.: Rusijos imperija ir Lietuva.
Doktorantūros studijos:
- Visuomenės modernėjimas XIX amžiuje (imperinis modelis).