Vilniaus universiteto Istorijos fakultetas
Istorijos teorijos ir kultūros istorijos katedra
tel. +370 (5) 268 72 88
Moksliniai interesai:
Biografija:2013 m. Vilniaus universitete apsigynė humanitarinių mokslų daktaro disertaciją tema „Istoriografija ir visuomenė: istorika, istoriko profesijos ir istorinės kultūros aspektai Lietuvoje 1904–1940 m.“. Nuo 2004 m. dirba Vilniaus universitete, Istorijos fakultete, Istorijos teorijos ir kultūros istorijos katedroje; nuo 2017 m. – docentas. Tinklai: |
Mokslo publikacijos
Pagrindinės mokslo publikacijos
Monografijos, studijos:
- Aurelijus Gieda, Manifestuojanti Klėja. Istorikai ir istorika Lietuvoje 1883–1940 metais, Vilnius: Vilniaus universitetas, XVI+639, [1] p. Bibliogr.: p. 490-614, Kn.: Pratarmė / Zenonas Norkus, p. VII–VIII, Asmenvardžių r-klė / sudarė Rima Žilinskaitė, p. 623–639.
Kolektyvinės monografijos dalis:
- Aurelijus Gieda, „Maironio istoriko fenomenas“, in: Maironio b Kūryba, veikla, atmintis, Sudarė Manfredas Žvirgždas, Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2019, p. 376–409.
Straipsniai:
-
Aurelijus Gieda, „Daukantiana Eduardo Volterio palikime: Apuolės tema“, in: Senoji Lietuvos literatūra, 48 knyga, 2019, p. 93–121.
-
Aurelijus Gieda, „Volterių šeima: emigracijos į Lietuvą keliai ir kontekstai“, in: Lituanistica, 2019, t. 65, n 4, p. 272–288.
-
Aurelijus Gieda, „Metodinė mokykla istoriografijoje: samprata, teoriniai pagrindai ir sąryšiai su Lietuva“, in: Lietuvos istorijos studijos, t. 37, 2016, p. 125–138.
-
Aurelijus Gieda, „Prijaukinta praeitis: istorijos reikšmė ir jos sklaidos formos puoselėjant tautinę idėją 1883–1904 metais“, in: Kintančios Lietuvos visuomenė: struktūros, veikėjai, idėjos: mokslinių straipsnių rinkinys, skirtas prof. habil. dr. Tamaros Bairašauskaitės 65-mečio sukakčiai, Vilnius: Lietuvos istorijos institutas, 2015, p. 475–496.
-
Aurelijus Gieda, „Istorika ir istoriografija Lietuvoje 1904–1915 metais: istoriografinių manifestų laikotarpis?“, in: Lietuvos istorijos studijos, t. 35, 2015, p. 40–84.
-
„Istorika prieškario Lietuvoje. Tyrimų situacija ir probleminiai klausimai“, in: Lietuvos istorijos studijos, t. 33, 2014, p. 131–158.
-
Aurelijus Gieda, „Augustinas Voldemaras: intelektualinės biografijos eskizas ir kai kurie tarpdisciplininės orientacijos pavyzdžiai“, in: Mintis ir veiksmas, t. 33, 2013, p. 159–189.
-
Aurelijus Gieda, „Viduramžių kautynės lietuviškosios visuomenės fokuse“, in: Acta Historica Universitatis Klaipedensis, t. XXII, 2011, p. 102–128.
Mokslo projektai
- Augustino Voldemaro intelektualinė ir visuomeninė biografija
Vadovas: dr. Aurelijus Gieda (Vilniaus universitetas).
Projekto tikslas: išryškinti Augustino Voldemaro intelektualinės ir visuomeninės biografijos kontekstus, kuriuose itin stipriai persipina tarpdisciplininės aspiracijos, europinės idėjinės ir intelektualinės tendencijos, atsiskleidžia visuomenės (Lietuvos ir Europos) gyvenimo aktualijos ir pulsas. Tyrimo pagrindu bus parengta ir išleista mokslo monografija.
Projekto rezultatai: parengtas straipsnis recenzuojamame žurnale, rezultatai pristatyti keliuose pranešimuose konferencijose, mokslo monografija „Augustinas Voldemaras. Intelektualinė ir visuomeninė biografija“ (rengiama).
Veikla projekte: Vadovas.
Kviestiniai pranešimai
-
Pranešimas: „Lietuva XX a. pirmojoje pusėje: aplinka, subrandinusi moters fenomeną“. Pranešimas skaitytas virtualioje konferencijoje Stiprybės semiuosi iš Lietuvos (konferencija dedikuota Marijos Gimbutienės 100-mečiui; renginį globojo p. Diana Nausėdienė), vykusioje 2021 m. sausio 26 d. (konferencija tiesiogiai transliuota portale LRT.lt iš Lietuvos Respublikos Prezidento rūmų Baltosios salės.
-
Pranešimas: „Simono Daukanto asmeninės bibliotekos idėjinis kalibras“. Lietuvos mokslų akademijos akademiniai skaitymai „Simono Daukanto metams baigiantis“ (2018 m. gruodžio 12 d.).
-
Pranešimas: „Ką apie idėjų istoriją byloja Simono Daukanto biblioteka? “. LLTI organizuotoje mokslinėje konferencijoje (XVIII Jurgio Lebedžio skaitymai), skirtoje jubiliejiniams Simono Daukanto metams ir Lietuvos valstybės atkūrimo 100 metų jubiliejui (2018 m. lapkričio 9 d.).
-
Pranešimas: „Nuo Eduardo Volterio iki Jono Balio: besikeičiantys iššūkiai ir lituanistikos samprata“. Lietuvos istorijos instituto organizuota nacionalinė mokslinė konferencija Nacionalumą budinusi etnologija ir antropologija (2018 m. spalio 25 d.).
-
Pranešimas: „Istorikos ir istoriografijos studijos Lietuvoje: pradmenys, normalus mokslas ar perteklius? Kelios asmeninės pastabos“. 4-asis Lietuvos istorikų suvažiavimas – Vasario 16-osios Lietuva: pirmtakai ir paveldėtojai. (2017 m. rugsėjo 14-16 d.).
-
Pranešimas: „52 vežimai lietuvybės, arba ką sako Lietuvių mokslų draugijos narių sąrašas“. Pranešimas skaitytas Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto surengtame moksliniame seminare, skirtame Lietuvos mokslo draugijos 110-osioms metinėms (Vilnius, 2017 m. balandžio 20 d.).
-
Pranešimas: Namai kaip kultūros centras: Volterių šeima ir lituanistika XX a. pradžios Peterburge. Tarptautinė jubiliejinė profesoriaus Eduardo Volterio konferencija (2016 m. prof. E. Volteriui sukako 160 metų). Kauno rotušėję vykusią konferenciją rengė Lietuvos Nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, Vytauto Didžiojo universiteto Kauno istorijos centras, Kauno miesto muziejus (2016 m. gegužės 5 d.).
-
Pranešimas: „Lituanistikos Triumviratas: K. Būgos, K. Jurgelionio ir A. Voldemaro keliai modernėjančioje Lietuvoje“. Švietimo ir mokslo ministerijos, Ugdymo ir plėtotės centro, Lituanistų sambūrio organizuotas Lietuvos ir užsienio lietuviškų mokyklų lituanistų ir istorikų forumas Kaip atrasti Vasario 16-osios Respubliką mokykloje? vyko Kauno Maironio universitetinėje gimnazijoje (Kaunas, 2016 m. balandžio 29-30 d.).
-
Pranešimas: „1926-tųjų proveržis, arba kaip doc. B. Sruoga susitiko su prof. A. Voldemaru pagrįsdami ir atnaujindami literatūros ir istorijos mokslus? )“. Nacionalinė mokslinė konferencija (skirta Balio Sruogos 120-osioms gimimo metinėms paminėti): Nesenstantis Balio Sruogos modernumas (2016 m. kovo 4 d.).
-
Pranešimas: „Joachimo Lelewelio Istorika ir jos vieta istorikų istorijoje“. Tarptautinė mokslinė konferencija: Joachimo Lelewelio skaitymai: praeitis, istoriko amatas, visuomenė XIX–XXI a. (Vilniaus universitetas, 2015 m. lapkričio 6-7 dienomis).
-
Pranešimas: „Lietuvos pasakojimo idėjos, vaizdiniai, vertybės, reiškiniai, asmenybės“. Švietimo ir mokslo ministerijos, Ugdymo ir plėtotės centro, Lituanistų sambūrio organizuotas pirmasis lituanistų ir istorikų forumas Lietuvos pasakojimas mokykloje: kokį turime, kokį kursime? vyko Biržų pilies arsenalo konferencijų salėje (2014 m. rugsėjo 26-27 d.).
Vadovavimas doktorantams, podoktorantūros stažuotojams
Vadovavimas doktorantams:
- Titas Krutulys, Istoriniai pasakojimai Lietuvos periodinėje spaudoje lietuvių kalba 1904–1944 m., 2018–2023.
Taikomieji projektai
- Lietuvių kalbos, literatūros (kultūros) ir Lietuvos istorijos mokymosi šaltinių skaitmeninės duomenų bazės, skirtos mokytojams ir mokiniams, sukūrimas ir įdiegimas
Vadovas: dr. Gintautė Žemaitytė
Projekto tikslas: suformuoti Lietuvos kultūros ir istorijos vertybes atspindinį lituanistinio ugdymo šaltinių kanoną, praplėsti įvairių lygių mokymo programose numatytų lietuvių kalbos, literatūros, kultūros ir Lietuvos istorijos temų korpusą.
Veikla projekte: Vykdytojas.
Mokslo ir studijų populiarinimas
Mokslo sklaidos publikacijos
-
„Istoriko Teatras tarp Teorijos ir Didaktikos“, in: Alfredas Bumblauskas: „Man viskas yra istorija“: bibliografijos rodyklė, 1980–2016 m., sud. Inga Leonavičiūtė, Vilnius: Vilniaus universitetas, 2016, 7–19, ISBN 978-609-459-765-7.
-
Idėjų istorija ir Simono Daukanto biblioteka“, in: Tarp knygų, 2018, Nr. 12, 17–20.
-
Keleto mokomųjų modulių metodinės medžiagos parengimas: žr: Kultūros istorijos ir antropologijos bakalauro studijų programos moduliai ir temos: metodinė priemonė, Vilnius: VU leidykla, 2012, 46-51, 113-119, 136-142, 271-278.
-
Augustinas Voldemaras – Lietuvos premjeras, neordinarinis žmogus ir Lietuvoje dar neatrastas europinio lygio istorikas (Publikuota: 2014 gegužės 30 d.). Prieiga: https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/istorija/augustinas-voldemaras-lietuvos-premjeras-neordinarinis-zmogus-ir-lietuvoje-dar-neatrastas-europinio-lygio-istorikas-582-430212
-
Istorikas Aurelijus Gieda: „Net ir šimtmečio kontekste reikia žiūrėti į nepriklausomos Lietuvos ištakas“ (Publikuota: 2018 balandžio 2 d.). Prieiga: https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/istorija/istorikas-aurelijus-gieda-net-ir-simtmecio-kontekste-reikia-ziureti-i-nepriklausomos-lietuvos-istakas-582-937092
Mokslo populiarinimas recenzijų forma:
-
„Kolektyvinės biografijos ištekliai istoriografiniame tyrime“, rec. [Valdas Selenis, Lietuvos istorikų bendrija 1918–1944 metais, Vilnius: VPU, 2007], in: Istorija 67 (2007): 66–69.
-
„Istorikas ir istoriografija transformacijų laikmečiu: tarp naujos istorijos proveržių ir Klėjos sugrįžimo refleksijų“, rec. [Alfonsas Eidintas, Istorija kaip politika: įvykių raidos apžvalgos, Vilnius: Versus Aureus, 2008], in: Istorija 74 (2) (2009): 63–66.
-
„Latvijos universiteto Istorijos ir filosofijos fakultetas sovietmečiu: socialinės šizofrenijos atvejis“: [recenzija] / Aurelijus Gieda (kartu su Robertas Šimkus) // Istorija. - [T.] 83(3) (2011), p. 50-58. [Recenzijoje taip pat pateikiamas pokalbio ištraukos su knygos autoriais Jāniu Kerussu, Ineta Lipša ir Kasparu Zelliu].
Knygų pristatymai:
- Aurimo Švedo knygos „Istoriko teritorija“ pristatymas (Aukso žuvys) Paviljono knygų savaitgalyje 2020. Dalyvavo knygos autorius, istorikas Aurimas Švedas. Renginį vedė istorikas Aurelijus Gieda (2020-12-04). [įrašas: https://www.lrt.lt/mediateka/irasas/2000132115/paviljono-knygu-savaitgalis-2020-aurimo-svedo-knygos-istoriko-teritorija-pristatymas].
Dalyvavimai diskusijose-forumuose:
-
Dalyvavimas diskusijoje-forume, surengtame Oskaro Haleckio knygos Europos istorijos ribos ir skirstymai vertimo sutiktuvių proga. Apie tai plačiau: „Europa, jos ribos ir Lietuva“ / Inga Leonavičiūtė, Tomas Vaiseta, in: Lietuvos istorijos studijos 35 (2015), p. 169-178.
-
Vieša diskusija: Šimtmečio problema. Vasario 16 d. kontekstai. Organizavo VU Istorijos fakulteto biblioteka (dalyvavo: doc. A. Gieda, lekt. A. Grodis, dr. V. Volungevičius; 2018 m. balandžio 19 d.).
-
Vieša diskusija: Kaip Lietuva šimtmetį šventė? Istorikų požiūris. Organizavo Vilniaus universiteto biblioteka ir VU Istorijos fakultetas (dalyvavo doc. A. Gieda, lekt. A. Grodis; 2018 m. gruodžio 5 d.).
-
Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas 2021 m. sausio 21 d. paminėjo Petro Vileišio 170-ąjį gimimo jubiliejų. Jubiliejaus proga surengtame pokalbyje dalyvavo doc. dr. Aurelijus Gieda, Gediminas Kasparavičius, Elvyra Pažemeckaitė, Sigitas Kanišauskas, moderavo – Gytis Vaškelis.
-
Dalyvavimas Lituanistų forume. Pranešimas: „Lietuvos pasakojimo idėjos, vaizdiniai, vertybės, reiškiniai, asmenybės“. Švietimo ir mokslo ministerijos, Ugdymo ir plėtotės centro, Lituanistų sambūrio organizuotas pirmasis lituanistų ir istorikų forumas Lietuvos pasakojimas mokykloje: kokį turime, kokį kursime? vyko Biržų pilies arsenalo konferencijų salėje (2014 m. rugsėjo 26-27 d.).
Viešos paskaitos:
-
Pranešimas „Petro Vileišio vaidmuo lietuviškų knygų rašyme ir leidyboje 1864-1903 m.“. Renginys „Petrui Vileišiui – 170” vyko Kaune, jį organizavo Jono ir Petro Vileišių mokyklos bendruomenė, dr. Raimundas Kaminskas ir Kauno miesto visuomenės atstovai (2021-01-25; plačiau apie renginį žr. Mokslo Lietuva, 2021-02-22, Nr. 4 (669), p. 6).
-
Pranešimas: ,,Kuo mums svarbūs du nepriklausomos Lietuvos dešimtmečiai“. Respublikinė konferencija („Valstybės atkūrimo šimtmetis iš šiandienos perspektyvos“) vyko Mažeikių Merkelio Račkausko gimnazijoje (Mažeikiai, 2017 m. rugsėjo 22 d.).
-
Pranešimas: Apie Lietuvą nuo „Pavasario balsų“ iki „Varnų prie plento“. Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui skirtą konferenciją ,,100 atsakymų piliečiui“ organizavo Vilniaus Mykolo Biržiškos gimnazija, o konferencijos partneriais buvo Vilniaus universitetas ir Lietuvos mokslų akademijos Mokslininkų rūmų skyrius. Konferencija vyko Vilniaus Mykolo Biržiškos gimnazijoje (Vilnius, 2018 m. vasario 8 d.).
-
Pranešimas: ,,Pirmoji Lietuvos Respublika: proveržis, laimėjimai, atsilikimas“. Pranešimas skaitytas tradiciniame Vilniaus Žirmūnų gimnazijos bendruomenės renginyje, kurio tema buvo ,,Lietuva šiandien - mokslo ir kultūros pasiekimai“ (Vilnius, 2018 m. kovo 29 d.).
-
Paskaita: „Akademinis A. Voldemaras“. Vieša paskaita Lietuvos sąjūdžio Kauno skyriaus surengtame prof. Augustino Voldemaro 135-ųjų gimimo metinių paminėjime (Kaunas, 2018 balandžio 16 d.).
-
Pranešimas: „Trys Zenono Ivinskio veidai: moksle, visuomenėje, kasdienybėje“. Žemaičių Dailės muziejaus surengtas Zenono Ivinskio 110-ties metų jubiliejaus minėjimas. Renginys vyko kunigaikščio Mykolo Oginskio rūmuose Plungėje (Plungė, 2018 m. gegužės 25 d.).
-
Vieši pasikalbėjimai: Nuo-iki. Pokalbis su doc. Aurelijumi Gieda. Rengė studentų korporacija Tilia (Vilnius, 2018 m. spalio 22 d.).
-
Pranešimas: „Kišeniniai herojai“: Lietuvos istorijos vaizdiniai litų banknotuose. Plenarinis Vilniaus „Laisvės“ gimnazijos projekto „Mūsų daug – Lietuva viena“, II etapo („100 Lietuvos valstybingumo metų“) pranešimas (Vilnius, 2018 m. lapkričio 8 d.).
-
Pranešimas: „Tautiniai herojai piniginėje“: ar tai dar vienas Lietuvos bendrumas su Vidurio Rytų Europa? Pranešimas skaitytas Vilniaus universiteto 440 m. gimtadieniui skirtame, įvairių universiteto padalinių studentų atstovybių organizuotame paskaitų ir diskusijų cikle apie pinigus, valiutas ir jų istoriją (Vilnius, Filosofijos fakultetas, 2019 m. kovo 5 d.).
Dėstomi dalykai
Kultūros istorijos ir antropologijos bakalauro studijų programa:
- Europos regionai: idėjos, tapatybės, istoriografijos (tema: Lietuva Europoje, Europa Lietuvoje);
- Kultūros istorijos įvadas: Europa (tema: Europos idėja ir kultūros samprata);
- LDK kultūros profiliai (tema: LDK XIX-XX a. kultūroje ir moderniose tapatybėse);
- Atminties kultūros studijos I (tema: Lietuviškoji atmintis 1883–1940 m.);
- Istorijos didaktika (temos: Istorijos vadovėlių studija; Mokyklinės istorijos metodiniai ir didaktiniai aspektai).
Istorijos bakalauro studijų programa:
- Istoriografija ir istorija (tema: XIX–XXI a. Lietuvos istoriografijos raida).
Istorijos magistro studijų programa:
- Lietuvos modernėjimas: 1791–1949.
Bendrosios universitetinės studijos:
- Civilizacijų istorija (kartu su prof. A. Bumblausku).
Kituose fakultetuose:
- Dalyko (Istorijos) didaktika (būsimiems istorijos mokytojams, Filosofijos fakultete).