prof. dr. Nerijus Šepetys

Mokslo publikacijos

Monografijos, studijos:

• Nerijus Šepetys, Holokausto postsekuliarumas: aiškinimai, tikėjimai, naikinimai, liudijimai, atminimai. Tarp kritikos ir supratimo, Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2022 (rengiama, 20 aut. l.).

• Nerijus Šepetys, Loreta Vaicekauskienė, „[8.] Lithuanian Language Planning: A Battle for Language and Power, in: Ernest Andrews (), Language Planning in the Post-Communist Era: The Struggles for Language Control in the New Order in Eastern Europe, Eurasia and China, Palgrave Macmillan: 2018, p. 193–218.

• Nerijus Šepetys, „[4.] Norminimo institucijų ideologinė kilmė ir situacijos“, in: Nerijus Šepetys, Loreta Vaicekauskienė (ed..), Lietuvių kalbos ideologija: Norminimo idėjų ir galios istorija, Vilnius: Naujasis Židinys-Aidai, 2016, p. 151–199.

• Nerijus Šepetys, Molotovo–Ribentropo paktas ir Lietuva, Vilnius: Aidai, 2006.

• Nerijus Šepetys, Litauen im Visier des Dritten Reiches: Ungeschehene Geschichte eines Reichprotektorates, Vilnius: Aidai, 2002.

Šaltinių publikacijos:

• Odo Marquard, „Apie humanitarinių mokslų neišvengiamumą“, iš vokiečių kalbos vertė, įvadą ir paaiškinimus parengė Nerijus Šepetys, in: Lietuvos istorijos studijos, 2021, t. 48, p. 105–118.
• Hermann Lübbe, Ką reiškia: „Šitai galima paaiškinti tik istoriškai“?, iš vokiečių kalbos vertė, įvadą ir paaiškinimus parengė Nerijus Šepetys, in: Lietuvos istorijos studijos, 2021, t. 47, 118–130.

• Johann G. Droysen, Menas ir metodas, iš vokiečių kalbos vertė, įvadą ir komentarus parengė Nerijus Šepetys, Lietuvos istorijos studijos, 2018, t. 42, p. 93–104.

• Leopold von Ranke, „Apie naujosios istorijos epochas: Paskaitos Bavarijos karaliui Maksimilijonui“, iš vokiečių kalbos vertė, įvadą ir komentarus parašė Nerijus Šepetys, in: Lietuvos istorijos studijos, 2016, t. 38, p. 131–142.

• Ernst Nolte, „Nenorinti praeiti praeitis: Kalba, kurią buvo galima parašyti, bet nebuvo galima pasakyti“, iš vokiečių kalbos vertė ir įvadą („Ernsto Nolte’s (1923–2016) nepraeinančioji praeitis: Tarp politinio (ne)korektiškumo ir klausimo, padedančio (ne) suprasti) parašė Nerijus Šepetys, in: Naujasis Židinys-Aidai, 2016, Nr. 6, p. 16–23.

• Stasys Yla, Komunizmas Lietuvoje, naujo leidimo tekstą parengė, įvadą ir komentarus parašė Nerijus Šepetys. Vilnius: Aidai, 2012, 144 p.

• Nerijus Šepetys, „Lietuvos žlugimo preliudas: 1939 m. rugsėjo 27–29 d. Vokietijos–SSRS derybų Maskvoje dokumentai“, in: Naujasis Židinys–Aidai, 2002, nr. 9–10, p. 450–458. 

Sudarytos/parengtos knygos:

• Giedrė Jankevičiūtė, Nerijus Šepetys, Fortsetzung folgt: im Zuge der Moderne. Ein Jahrhundert Litauen (1918–2018): Essaysammlung, Vilnius: Lietuvos kultūros institutas, 2017 [beide Herausgeber, „Vorwort“, S. 7–14; „Daten und Fakten“, S. 20–21; 84–85; 148–149; 220–221; 293–294]. Lietuviškas leidimas 2018.

• Lietuvių kalbos ideologija: norminimo idėjų ir galios istorija, sudarė, įžangą ir Loreta Vaicekauskienė, Nerijus Šepetys, Vilnius: Naujasis židinys–Aidai, 2016. [abiejų sudarytojų: „Pratarmė“, p. 9–17; „Perspektyvos“, p. 311–313, Summary, 338–344].

• Demokratija Lietuvoje: pilietiškumas ir totalitarizmas XX amžiaus istorijos lūžiuose / Democracy in Lithuania: Civil Spirit Versus Totalitarianism at the Defining Moments of the Twentieth Century, sudarė Mingailė Jurkutė, Nerijus Šepetys, Vilnius: Naujasis Židinys–Aidai, 2011.

• Lietuvos sovietinė istoriografija: teoriniai ir ideologiniai kontekstai, sud. Alfredas Bumblauskas, Nerijus Šepetys, Vilnius: Aidai, 1999.

Straipsniai:

• Nerijus Šepetys, „Wo aber ist das Lamm für das Brandopfer?“ (Gen 22, 7) Die geschichtstheologischen und methodologischen Herausforderungen für die Deutung der NS-Taten“, in: Von Transzendenz zum Transhumanismus, Tagungsband, hrsg. von Richard Janus, Martin Dröge, Sabrina Lausen, Springer Deutungskulturen von (Un)Heilsgeschichte im 19. und 20. Jahrhundert, Spinger (Serie: Popreligion), (1,5 aut. l., rengiama spausdinti, 2022).

• Nerijus Šepetys, „Naikinamoji ideologija? Keletas pastabų apie nacionalsocializmo nusikaltimų aiškinimus“, in: Athena, 2020, t. 15, sud. Nijolė Keršytė, Kęstutis Šapoka, 2020, p. 149–168.

• Nerijus Šepetys, „Apie intelektualų kūrėją, (ne)palankų laiką, įšakninančius kontekstus, (ne)peržengiamas ribas“, in: Teodoras Kazimieras Valaitis (1934–1974), parodos katalogo priedas, sudarė Giedrė Jankevičiūtė, Vilnius: VDA leidykla, 2014, p. 9–20

• Nerijus Šepetys, „Verslininko įvaizdžio paieškos Lietuvos istorijoje“, in: Visuomenės požiūris į verslininką: Koks ir kodėl? Sociologinė, istorinė, psichologinė, antropologinė, ekonominė ir religinė analizės, Vilnius: Lietuvos laisvosios rinkos intitutas, 2013, p. 60–78

• Nerijus Šepetys, „Įvadas į lietuviškąją komunizmo kritiką“, in: Stasys Yla, Komunizmas Lietuvoje (naujo leidimo tekstą parengė, įvadą ir komentarus parašė Nerijus Šepetys), Vilnius: Aidai, 2012, p. 9–28.

• Nerijus Šepetys, „Kalbos norminimas sovietų Lietuvoje: institucijos, ideologija, mokslas“, in: Archivum Lithuanicum, 2012, t. 14, p. 209–226.

• Nerijus Šepetys, „Soviet Authorities, Linguists, and the Standardization of the Lithuanian Language“, in: Lituanus, 2012, vol. 58, no. 2, p. 5–17.

• Nerijus Šepetys, „Komunistinė agresija prieš Lietuvą: šešios pastabos apie istorijos supratimo ribas“ / „Communist Aggression Against Lithuania: Six Comments Regarding the Limits to Understanding History“, in: Demokratija Lietuvoje: pilietiškumas ir totalitarizmas XX amžiaus istorijos lūžiuose / Democracy in Lithuania: Civil Spirit Versus Totalitarianism at the Defining Moments of the Twentieth Century, sud. Mingailė Jurkutė, Nerijus Šepetys, Vilnius: Naujasis Židinys–Aidai, 2011, p. 95–105, 309–320.

• Nerijus Šepetys, „Litwa miedzy dwiema totalitarnymi potęgami: doświadczenie (dialektyczne) i pamięć (selektywna)“, in: Politeja, 2011, nr. 2, p. 265–279.

• Nerijus Šepetys, „Penki prietarai apie katalikišką akademiškumą Lietuvoje“, Lietuvių katalikų mokslo akademijos metraštis, 2011, t. 34, p. 69–76.

• Nerijus Šepetys, „Litauen zwischen zwei totalitären Regimen: (dialektische) Erfahrung, (selektive) Erinnerung und (vage) Hoffnung“, in: Jahrestagung – 2009 = Suvažiavimo darbai: 1000 Jahre Litauen = Lietuvos vardui – 1000 metų. Lampertheim: Litauisches Kulturinstitut, 2009, p. 192–230.

• Нериюс Шепетис, „Отсутсвующая «национальная история» Литвы“, в: Национальные истории на постсоветском пространстве – II, под редакцией Ф. Бомсдорфа, Г. Бордюгова, Москва: Фонд Фридрика Науманна, 2009, p. 157–181. (publikuojama kaip knygos dalis)

• Nerijus Šepetys, „Lietuvos vaizd(avim)as šiuolaikiniuose Rusijos istorijos vadovėliuose“, in: Lietuvos istorijos studijos, 2008, t. 22, p. 144–162.

• Nerijus Šepetys, „Rusijos ir Lietuvos santykiai XX amžiaus šiuolaikinėje lietuvių istoriografijoje“, in: Lietuvos istorijos studijos, 2007, t. 19, p. 150–162.

• Nerijus Šepetys, „Lietuva Trečiojo reicho taikiklyje: neįvykusi protektorato istorija (1939–1941)“, in: Lietuva antrajame pasauliniame kare, sud. Arvydas Anušauskas, Česlovas Laurinavičius, Vilnius: Lietuvos istorijos instituto leidykla, 2007, p. 39–54.

• Nerijus Šepetys, „Sąjūdžio epochos istoriografijos problemos“ / „Historiographical problems of Sąjūdis period“, in: 1991 metų Sausio 13-oji Lietuvoje naujausiųjų mokslinių tyrimų kontekste: mokslinių straipsnių rinkinys, sud. Liudas Truska, Aivas Ragauskas, Vilnius: Vilniaus pedagoginio universiteto leidykla, 2006, p. 35–42, 177–184.

• Nerijus Šepetys, „Slaptieji 1939 metų SSRS–Vokietijos susitarimai ir Lietuvos nepriklausomybės (ne)atkūrimo vizijos bei keliai (1988–1990)“, in: Lietuvos istorijos studijos, 2003, t. 11, p. 47–59.

Mokslo straipsniai kultūros leidiniuose:

• Nerijus Šepetys, „Lietuva – šalis viešnia Leipcigo knygų mugėje: pasirodymai, pamatymai, vaizdas“, in: Naujasis židinys-Aidai, 2017, Nr. 3, p. 22–34.

• Nerijus Šepetys, „Naisių istorijos migla“, in: Naujasis židinys-Aidai, 2017, nr. 7, p. 26–34.

• Nerijus Šepetys, „Auroros šešėlyje: šimtas Rusijos revoliucijos metų“, in: Naujasis Židinys-Aidai, 2017, nr. 6. p. 24–31.

• Nerijus Šepetys, „Jūsiškiai – mums ne mūsiškiai“, in: Naujasis Židinys-Aidai, 2016, nr. 2, p. 10–16.

• Nerijus Šepetys, „Krieg und Vernichtung: „...da Menschen das wertvollste seien“ (Stalin)“, in: Fortsetzung folgt: Im Zuge der Moderne. Ein Jahrhundert Litauen (1918–2018): Essaysammlung, Hrsg. Giedrė Jankevičiūtė, Nerijus Šepetys, Vilnius: Lithuanian Culture Institute, 2017, p.172–189

• Nerijus Šepetys, „Būti žydu Lietuvoje: Šoa atminimo stiprinimas, pilietinio sąmoningumo ugdymas, o gal... naudingų idiotų šou?“, in: Naujasis Židinys–Aidai, 2015, nr. 3, p. 5–11.

• Nerijus Šepetys, „Kaip komunistams (ne)pasisekė sumažinti Kalėdų“, in: Naujasis Židinys–Aidai, 2012, nr. 8, p. 529–536.

• Nerijus Šepetys, „Lietuvių santykiai su žydais? Holokausto istoriografijos analitika“, in: Naujasis Židinys–Aidai, 2005, nr. 6, p. 246–254.

• Nerijus Šepetys, „Atmintis prieš istoriją“, in: Naujasis Židinys–Aidai, 2004, nr. 9–10, p. 488–493.

• Nerijus Šepetys, „Pabudome ir kelkimės: trys etiudai apie Sąjūdžio vaikystę“, in: Naujasis Židinys–Aidai, 2003, nr. 5, p. 224–268.

Mokslo projektai

• Meninė kūryba Kauno gete: tikrovės reprezentacijos klausimai

Vadovai: dr. Nerijus Šepetys.

Projekto turinys: Gilėjantis požiūris į II PK istoriją, augantis žinojimas apie gyvenimą Lietuvos getuose, gausėjanti faktinė informacija (ilgą laiką marginalizuotų menininkų biografijų rekonstrukcija, Kauno geto fotografijų kritinė analizė ir kt., naujų artefaktų atradimai, pvz., Josefo Schlesingerio sukurtos Kauno geto policininkų portretų galerijos autorinė kopija) skatina suvokti ir interpretuoti gyvenimo gete vizualizacijos fenomeną kaip visuminį reiškinį, identifikuojant jo ypatumus, kilmės pagrindą, genezę, raiškos formas, funkcionavimą sukūrimo laiku ir formuojant Holokausto atminties diskursą. Projektas, kurio veiklos remiasi atvejo studija – Kauno geto tikrovės reprezentacijos tyrimu – padėtų įvairiapusiškai rekonstruoti geto tikrovės vizualizacijos fenomeną, išryškinant Šoa aukos – tiek išgyvenusiųjų, tiek žuvusiųjų – perspektyvą ir pasiūlyti šiuolaikinę vaizduotę veikiantį šios informacijos perskaitymo būdą.

Kiti dalyviai: prof. hab. Dr. Giedrė Jankevičiūtė.

Numatomi projekto rezultatai: dvikalbis mokslinis šaltinio leidinys = parodos knyga, du mokslo striapniai (lietuviškas autorinis apie šaltinių ir istoriografijos problemas) ir dviejų autorių probleminis angliškas, pristatantis pagrindinius projekto rezultatus.

• Postsekuliarus būvis

Projekto turinys: tarpdalykiniame projekte atliktas temos „Holokausto postsekuliarumas“ tyrimas (religijos filosofija, kritinė istorijos filosofija, idėjų istorija, hermeneutika, close reading, istorijos šaltinių interpretacija, politinė istorija, tarptautinės baudžiamosios teisės istorija).

Projekto rezultatai: 

• Nerijus Šepetys, Holokausto postsekuliarumas: aiškinimai, tikėjimai, naikinimai, liudijimai, atminimai. Tarp kritikos ir supratimo, Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2022 (rengiama, 20 aut. l.).
• Nerijus Šepetys, „Wo aber ist das Lamm für das Brandopfer?“ (Gen 22, 7) Die geschichtstheologischen und methodologischen Herausforderungen für die Deutung der NS-Taten“, in: Von Transzendenz zum Transhumanismus, Tagungsband, hrsg. von Richard Janus, Martin Dröge, Sabrina Lausen, Springer Deutungskulturen von (Un)Heilsgeschichte im 19. und 20. Jahrhundert, Spinger (Serie: Popreligion), (1,5 aut. l., rengiama spausdinti, 2022).
• Nerijus Šepetys, „Naikinamoji ideologija? Keletas pastabų apie nacionalsocializmo nusikaltimų aiškinimus“, in: Athena, 2020, t. 15, sud. Nijolė Keršytė, Kęstutis Šapoka, 2020, p. 149–168.

• Lietuvių kalba. Idealai, ideologijos ir tapatybės lūžiai

Finansavimo šaltinis: Lietuvos mokslo taryba.
Programa: Valstybė ir tauta: paveldas ir tapatumas.
Vykdyta: 2010–2013.
Vykdytojas: Lietuvių kalbos institutas.
Vadovė: prof. dr. Loreta Vaicekauskienė.

Projekto turinys: tarpdalykinis, pirmiausia sociolingvistikos projektas, kurio rėmuose atlikti tyrimai leidžia pagrįsčiau įvertinti lietuvių kalbos ir kalbėtojų tapatybės kaitą, standartizavimo ideologijos prigimtį ir vaidmenį Lietuvos kalbinėje bendruomenėje.

Projekto rezultatai: Šepetys, Nerijus, 2012a: Soviet Authorities, Linguists, and the Standardization of the Lithuanian Language, in: Lituanus. The Lithuanian Quarterly Journal of Arts and Sciences 58 (2), 5–17; Šepetys, Nerijus 2012b: Kalbos norminimas sovietų Lietuvoje: institucijos, ideologija, mokslas, in: Archivum Lithuanicum 14, 209–226; Šepetys, Nerijus, 2012c: Kaip komunistams (ne)pasisekė sumažinti Kalėdų, in: Naujasis židinys-Aidai, nr. 8, p. 529–536).

Veikla projekte: vykdytojas; projekto dalies vadovas.

• Sovietų Lietuvos kultūros modernizacija: Teodoras Kazimieras Valaitis (1934–1974)

Finansavimo šaltinis: Lietuvos mokslo taryba.
Programa: Mokslininkų grupių projektai.
Vykdytojas: Lietuvos kultūros tyrimų institutas.
Vadovė: prof. dr. Giedrė Jankevičiūtė.
Vykdyta: 2013–2014.
Veikla projekte: Tyrėjas.

Projekto turinys: vieno originaliausių sovietų Lietuvos kūrėjų kontekstinės kritinės biografijos pjūvio parengimas bendrame kūrėjo gyvenimo ir darbų interpretacijos (paroda, katalogas) lauke.

Projekto rezultatai: Nerijus Šepetys, „Apie intelektualų kūrėją, (ne)palankų laiką, įšakninančius kontekstus, (ne)peržengiamas ribas“, in:  Teodoras Kazimieras Valaitis (1934–1974), parodos katalogo priedas, sudarė Giedrė Jankevičiūtė, Vilnius: Vilniaus dailės akademija, 2014, p. 9–20.

Vadovavimas doktorantams, podoktorantūros stažuotėms

Vadovavimas doktorantams:

• Tomas Vaiseta, Nuobodulio visuomenė: vėlyvojo sovietmečio Lietuva, 2012 m. spalio 19 d.

• Lina Kaminskaitė-Jančorienė, Kinas sovietų Lietuvoje. Sistemos raida ir funkcijų kaita (1944–1970 m.), 2014 m. kovo 28 d.

• Mingailė Jurkutė, Lietuvos partizanų karo atmintis: sovietinis, vietinis ir išeivijos pasakojimai (1953–1987), 2015 m. rugsėjo 30 d.

• Gražina Sviderskytė, S. Dariaus ir S. Girėno byla: istorinis vyksmas, traktuotė, naratyvo kaita (konsultantas), 2016 m. rugsėjo 26 d.

• Regina Lakačauskaitė-Kaminskienė, Miestiečio buities ir gyvenamosios erdvės modernizacija Lietuvoje XX a., 2018 m. rugsėjo 23 d.

• Andrius Dambrauskas, Kino filmai ir Lietuvos visuomenė 1926–1953 m. (Kultūros laukas politinių režimų ir ideologijų kaitoje), 2020 m. lapkričio 6 d.

• Šarūnė Sederevičiūtė, Fotografija vokiečių okupuotoje Lietuvoje (1941–1944): tarp istorinio šaltinio ir interpretacijų, 2021 m. gruodžio 15 d.

• Laurynas Peluritis, Filosofija sovietų Lietuvoje 1956–1990 m. Institucijos, asmenybės, idėjos, 2017–2022.

• Antanas Terleckas, Kolchozų visuomenės sukūrimas: Lietuvos kaimo sovietizacija 1940–1965 m., 2019–2023.

Ekspertinė veikla

• Lietuvos mokslo taryba

Institucijos veiklos pobūdis, sritis: įvairios (projektų, ataskaitų, programų) ekspertinio vertinimo grupės.
Eksperto veikla: Vadovas, narys, 2013–2022.

• Vilniaus universiteto Senatas, [Studijų komitetas]

Eksperto veikla: Narys, 2010–2014; 2018–2022.

• Vilniaus universiteto ir Lietuvos istorijos instituto istorijos ir archeologijos krypties mokslo doktorantūros komitetas

Eksperto veikla: Narys, 2011–2022.

• Lietuvos Katalikų Mokslo akademija

Eksperto veikla: Narys, LKMA mokslo leidinių publikacijų recenzentas, 2010–2022.

• Lietuvos mokslų akademija, projekto „Periodinių mokslo leidinių leidyba“ espertų komisija

Eksperto veikla: Narys, ekspertas, vertinimo metodikos rengėjas, 2009–2014; 2018–2022.

• Daktaro disertacijų gynimo tarybos, komisijos (virš 15, įvairūs HSM)

Eksperto veikla: Pirmininkas, narys, oponentas, 2006–2022.

Mokslo leidinių redakcinės kolegijos

• Naujasis Židinys-Aidai

Veikla: vyriausiasis redaktorius, 2009–2014; specialusis redaktorius, 2015–2020.

Mokslo ir studijų populiarinimas

• Lituanistikos sklaida žurnaluose „Naujasis židinys-Aidai“ ir „Knygų aidai“

Finansavimo šaltinis: Lietuvos mokslo taryba.
Programa: Nacionalinė lituanistikos plėtros 2009–2015 metų programa.
Vykdyta: 2012–2013; 2014–2015 (tęstinis projektas)
Vykdytojas: Lietuvių katalikų mokslo akademija
Veikla projekte: Vadovas.

Projekto rezultatai: sugalvoti, užsakyti, moksliškai apipavidalinti projekto rezultatai (akademinės recenzijos, apžvalgos, lituanistikos sklaidos publikacijos, diskusijos) publikuoti kultūros žurnaluose Naujasis Židinys-Aidai ir Knygų aidai.

Šis projektas su nedidelės pertraukomis tęsiamas iki šiol, tik jau kitiems mokslininkams iš VU IF vadovaujant.

Stambiausias tarptautinis istorijos populiarinimo projektas – Lietuvos kultūros ministerijos užsakymu Lietuvos šimtmečio proga parengta koncepcija ir parengtas, (su Giedre Jankevičiūte) sudarytas, redaguotas (pagrindinis) reprezentacinis leidinys Fortsetzung folgt: Im Zuge der Moderne. 100 Jahre Litauen, Lietuvai jos 100 metų proga kaip Šaliai viešniai prisistatant 2017 m. Tarptautinėje Leipcigo knygų mugėje. Kitais metais leidinys buvo (atnaujinus) išverstas ir į lietuvių kalbą.

Apdovanojimai, įvertinimai

• Gailių klano premija (medalis, diplomas)

Institucija: privati, Gailių šeima.
Suteikta, įvertinta: „už narsą šiauštis“, 2018.

• LKB kronikos premija (medalis, diplomas, piniginė)

Institucija: Bažnyčios kronika: labdaros ir paramos fondas.
Suteikta, įvertinta: už gražią istoriko ir teologo, dėstytojo ir publicisto pašaukimų dermę, už kantrų „Naujojo Židinio-Aidų“ redagavimą ir žurnalo autorių ugdymą puoselėjant krikščioniško požiūrio skleidimąsi įvairiose humanitarikos srityse, už principingus ir įžvalgius esė interneto svetainėse, kuriuose šmaikštus visuomenės kritikas papildo istorinės tiesos ieškotoją, o evangelinė perspektyva atveria žmogaus žemiškosios kelionės prasmę“, 2009.

Dėstomi dalykai

Kultūros istorijos ir antropologijos ir Istorijos bakalauro studijų programos:

• Studijų įvadas: teminės paskaitos ir seminarai apie istorijos mokslo pagrindus ir filosofiją;
• Istoriografija ir istorika: modulio vadovas, temos: istorijos rаšymas, istorijos filosofija;
• Praktinis tiriamasis bakalauro seminaras (tik KIA): koord. dėstytojas (su prof. Alfredu Bumblausku).

Istorijos magistro studijų programa:

• Komunizmas ir nacizmas: teorija, istorija, teismas, atmintis;
• Mokslinė praktika: tiriamasis magistrinis seminaras (vadovas).

Istorijos ir archeologijos doktorantūros studijų programa:

• Vokietijos–Sovietų Sąjungos karas ir Lietuva (vadovas);
• Istorijos mokslo ir istorinės sąmonės sąlyčio problemos.