Podoktorantūros stažuotė„XX–XXI amžiaus (post)autoritarinių valstybių kultūriniai kraštovaizdžiai: transformacijos, modeliai, gamtos atsakas“. Podoktorantūros stažuotė numatyta Vilniaus universiteto (Post)autoritarinių kraštovaizdžių tyrimų centre. Podoktorantūros stažuotės projektų paraiškos teikiamos iki 2024 m. lapkričio mėn. 30 d. 

Apie projektą:

Vilniaus universiteto Post-autoritarinių kraštovaizdžių tyrimų centras skelbia konkursą podoktorantūros stažuotei vykdyti. Klimato krizės akivaizdoje pripažįstama, kad ekologiniai ir socialiniai klausimai nebegali būti sprendžiami atskirai, todėl dėmesio centre atsidūrė žmogaus ir jį supančio pasaulio abipusė priklausomybė. Istorijos eigoje socialinės struktūros palieka gilų įspaudą kraštovaizdžiuose. XX amžiaus autoritariniai režimai dažnai išsiskirdavo sumanymų radikalumu, transformacijų mastu ir jų neigiamo poveikio socialinei ir gamtinei aplinkai nepaisymu. Tuo tarpu amžiaus pabaigoje vykusi tokių šalių politinių pertvarkų ir radikalios ekonominės restruktūrizacijos banga iš esmės pakeitė šių visuomenių santykio su kultūrine bei gamtine aplinka prielaidas.

Tokios radikalios transformacijos skatina savitą sociologinę vaizduotę, įgalinančią naują žvilgsnį į kasdienį santykį su aplinka. Tad stažuotės tikslas – pasinaudojant šiomis galimybėmis plėtoti sociologinės analizės metodologiją, įgalinančią visuomenės sąsajų su kultūriniais (urbanistiniais, agrariniais) ar gamtiniais kraštovaizdžiais tyrimus. Stažuotės metu atliekamas tyrimas turėtų remtis autoritarinį rėžimą išgyvenusių šalių atvejų analize ar svarstyti tokių atvejų išskirtinumus. Laukiami siūlymai, kaip miesto ir kaimo (ar erdvės) sociologijos, aplinkos sociologijos, kultūros sociologijos ar kitų sociologijos krypčių siūlomos sampratos bei metodologijos galėtų praplėsti supratimą apie visuomenės poveikį aplinkai.

Podoktorantūros stažuotės tyrimas turėtų taikyti sociologijos metodus, koncepcijas ir prieigas ir nagrinėti vieną ar kelias iš šių krypčių bei klausimų:

Ekologinės nuostatos: Kaip socialinis kontekstas įtakoja žmonių nuostatas gamtinės aplinkos atžvilgiu bei santykius su ja? Kokiu būdu socialiai formuojasi aplinką tausojančios ar žalojančios praktikos? Ar antropoceno epochoje transformuojasi politinio tapatinimosi ir politinės mobilizacijos formos?

Simbolinės reikšmės: Kaip (miesto, kaimo ar gamtinių) kraštovaizdžių ženklai pasitelkiami kovose dėl vietos tapatumo apibrėžties? Kokios yra architektūrinio, urbanistinio bei gamtinio paveldo (per)vertinimo socialinės prielaidos? Kuo išsiskiria ir kuo panaši teritorinė stigmatizacija post-autoritarinėse valstybėse ir kitose šalyse. 

Erdvinės nelygybės: Kokią įtaką šiuolaikiniai būsto rėžimai turi formuojant socialinę segregaciją miesto ir kaimo teritorijose? Kaip būsto fondo įvairovė, gamtinės ir urbanistinės aplinkos išskirtinumai bei skirtingo socialinio statuso asmenų skoniai įtakoja socialines urbanistinių kraštovaizdžių vertes? Kokios yra įerdvintos socialinės nelygybės patirtys autoritarinį rėžimą ir ekonominę restruktūrizaciją patyrusiose vietovėse?

Kapitalizmo transformacijos: Kaip žemės nuosavybės rėžimai bei juos palaikančios socialinės struktūros įtakoja gamtinius ir kultūrinius kraštovaizdžius? Kokiu būdu kapitalizmo įvairovės prieiga leistų performuluoti aplinkos sociologijos tyrimų dienotvarkę? Kaip šiais požiūriais išsiskiria ekonomines ir politines trasformacijas po autoritarinės santvarkos patyrusių šalių pavyzdžiai?

Podoktorantūros stažuotės metu turės būti parengti du straipsniai: vienas straipsnis turės būti publikuotas ir vienas priimtas publikuoti tarptautiniuose mokslo žurnaluose (įtrauktuose į „Scopus“ ir/ar CA WOS).

Projekto vadovas (-ė): 
Podoktorantūros stažuotės projekto vadovu ar vadove stažuotoja(s) galės rinktis iš (Post)autoritarinių kraštovaizdžių tyrimų centro narių.

Kvalifikaciniai reikalavimai:

1. Ne anksčiau nei prieš penkerius metus (2019 m.) įgytas daktaro laipsnis socialinių mokslų srityje, pirmenybė teikiama sociologijai; 
2. Disertacija turi būti apginta ne Vilniaus universitete;
3. Anglų kalbos įgūdžiai (C1 ir aukščiau).

Vertinant pateiktas paraiškas, kaip privalumas būtų laikoma:

1. Patirtis atliekant tyrimus, susijusius su aplinkos sociologijos, miesto ir kaimo (ar erdvės) sociologijos, kultūros sociologijos ar giminingomis temomis;
2. Jeigu teikiamas projektas siūlo tarpdisciplininių metodų taikymą;
3. Jei stažuotoja(s) turi publikacijų, įrodančių jo(s) kaip tyrėjo(s) kompetencijas taikyti kiekybinius (pavyzdžiui, georeferencinių duomenų ar daugialypės korespondencinės) analizės metodus;
4. Jei stažuotoja(s) turi publikacijų, įrodančių specifines jo(s) kaip tyrėjo(s) kompetencijas, besisiejančias su bent viena aukščiau aprašyta tyrimų kryptimi.

Stažuotės trukmė – 24 mėnesiai. Preliminari stažuotės pradžia - 2025 m. sausio 1 d.

Etato dalis: 1 etatas.

Atlyginimas: iki 2967 EUR/mėn. (neatskaičius mokesčių).

Teikiami dokumentai:

• Projekto paraiška. Projekto paraiškos forma. 
• Gyvenimo aprašymas ir publikacijų sąrašas (arba nuoroda į viešai prieinamą tyrėjo profilį su reikiama informacija).
• Įgyto daktaro laipsnio diplomo su priedais kopija.

Kontaktai: 
Užpildytą podoktorantūros stažuotės projekto paraišką ir kitus dokumentus prašome siųsti adresu:

Daugiau informacijos apie paraišką galima klausti: dr. Tadas Šarūnas (tadas.sarunas@fsf.vu.lt)

Vilniaus universiteto (Post)autoritarinių kraštovaizdžių tyrimų centras skelbia konkursą mokslo darbuotojo(s) ilgalaikei stažuotei vykdyti projektą „Ekologinė savimonė ir aplinkodairos vaizduotė“. Klimato krizės akivaizdoje pripažįstama, kad ekologiniai ir socialiniai klausimai nebegali būti sprendžiami atskirai, todėl dėmesio centre atsidūrė žmogaus ir jį supančio pasaulio abipusė priklausomybė. Nors visos politinės sistemos per XX amžių veikė gamtinę aplinką, tačiau autoritariniai režimai dažnai išsiskirdavo sumanymų radikalumu, transformacijų mastu ir jų neigiamo poveikio socialiniai ir gamtiniai aplinkai nepaisymu.

Mokslo darbuotojo(s) stažuotės tikslas – atlikti filosofinę ekosocialinių idėjų analizę, nagrinėti jų sąsajas su kultūrinių (urbanistinių, agrarinių) kraštovaizdžių ir žemės struktūrų transformacijomis XX–XXI amžiaus autoritarinėse ir post-autoritarinėse šalyse ir/arba pasiūlyti šiame kontekste aktualų (post)kolonijinio mąstymo paradigmų persvarstymą; prisidėti prie post-autoritariniame kontekste aktualaus ekosocialinio sąvokyno sukūrimo, svarstyti ir siūlyti įvairius aplinkodairinės vaizduotės sampratos aspektus.

Daugiau informacijos